Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Evaldo Gražio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteistas 2016 m. kovo 31 d. Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 25 dalį, 129 straipsnio 1 dalies 1 paragrafą, 130 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnį, 229 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi pripažintas Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis, veikos suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 24 d.

5. Teismo posėdyje prokuroras skundą palaikė, prašė tenkinti, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundas tenkinamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktos aplinkybės, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius, galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę ir kitas svarbias aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokuroro skundo argumentus ir išanalizavusi apylinkės teismo nutarties motyvus bei pateiktą bylą konstatuoja, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių: vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, Socialinio tyrimo išvados duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, mokymąsi, pateiktą pažymą apie būsimą įdarbinimą laisvėje, ryšių su artimaisiais palaikymą visiškai ignoruodamas aplinkybes, atskleidžiančias neigiamus nuteistojo asmenybės aspektus. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad A. P. priklauso vidutinės rizikos grupei. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatyta, ar pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus bei kitus pateiktoje byloje esančius rašytinius duomenis nėra pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis A. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 53 balai ir pagal OASys metodiką laikoma vidutine. Skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kadangi rizikos balas nuo 84 sumažėjo iki 53. Toks nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytis nurodytas ir Socialinio tyrimo išvadoje bei Komisijos nutarime. Tačiau šių duomenų kontekste atkreipiamas dėmesys, kad 53 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir 2018 m. lapkričio 20 d. atlikto vertinimo metu (duomenys iš Teismų informacinės sistemos LITEKO) ir tai rodo, kad joks nusikalstamo elgesio rizikos pokytis per beveik šešis mėnesius neįvyko, nuteistajam nustatyta tokia pati pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri vis dar išlieka vidutinė kaip ir bausmės atlikimo pradžioje. Be to, nuskalstamo elgesio rizikos balą sudaro ne tik statiniai veiksniai (25 balai), bet ir dinaminiai – 28 balai. Būtent dinaminių balų pokytis leidžia vertinti nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jo pastangas nustatytą nusikalstamo elgesio riziką mažinti. Esant paminėtoms aplinkybėms, kai nuo paskutinio svarstymo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, pripažinti, kad A. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nustatyta ir ji yra pakankama lygtinio paleidimo taikumui, dar nėra pagrindo. Nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese turi realią galimybę riziką sumažinti iki minimalios ir taip įrodyti, kad yra pasitaisęs, lygtinio paleidimo metu ir vėliau laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

12. Pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, neduoda ir su nuteistojo ankstesniais teistumais, jo nuostatomis, požiūriu į savo veiksmus susijusios aplinkybės, kurios skundžiamoje nutartyje iš viso nebuvo vertintos, nors jų vertinimas svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę vis tik yra svarbus. A. P. anksčiau teistas tris kartus (už chuliganizmą, išžaginimą, papirkimą), šiuo metu bausmę atlieka už (duomenys neskelbtini) įvykdytas automobilių vagystes. Nors nusikaltimams nėra būdingas nusikaltimų modelis, daromi nusikaltimai sunkėja. Nusikalsti A. P. pradėjo būdamas nepilnametis, už visus įvykdytus nusikaltimus buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nuteistasis pažeidė. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nei taikytos griežtos bausmės, nei bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Ankstesnių teistumų buvimas, anksčiau taikytų laisvės atėmimo bausmių neveiksmingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas su nuteistojo elgesiu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusias aplinkybes, kurios apylinkės teismo nebuvo įvertintos. Nagrinėjamu atveju Socialinio tyrimo išvada rodo, kad nuteistasis A. P., nors ir atlikęs daugiau, negu pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo nusikalstamą elgesį vis tik pateisina lygindamas jį su kitų asmenų nusižengimais, nesugeba identifikuoti ryšio tarp problemų ir savo indėlio tų problemų atsiradime, susidūręs su kliūtimis lengvai atsisako konstruktyvių problemos sprendimų, neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, išvadas daro pernelyg greitai. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai (nusikalstamo elgesio pasekmių sumenkinimas, pasidavimas draugų įtakai, prognostinių įgūdžių stoka priimant sprendimus), kurie buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu, suponuoja pagrįstą manymą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai dar nėra pakankami ir reikšmingos įtakos A. P. mąstymo, požiūrio į nusikalstamą elgesį pokyčiams neturėjo.

13. Pateiktoje medžiagoje yra ir teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių: pataisos namuose A. P. įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi ir siekia įgyti specialybę, palaiko ryšius su artimaisiais, drausmine tvarka nebaustas, lanko socialinės reabilitacijos programas. Tačiau aukštesnysis teismas pritaria prokuroro nuomonei, kad paminėtos aplinkybės nepaneigia neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Aplinkybė, kad bausmės atlimimo metu nuteistasis yra skatintas ir iš esmės stengiasi elgtis tinkamai, A. P. charakterizuoja teigiamai, tačiau pati savaime pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįrodo. Tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šią pareigą turi vykdyti kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų mokymąsi ir pan. Todėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išvardintos teigiamai A. P. charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

14. Teisėjų kolegija duomenų apie tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis turės gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, taip pat nelaiko pakankamomis pripažinti, kad tolesnis A. P. pataisos procesas sėkmingai gali būti tęsiamas jo neizoliavus nuo visuomenės. Akivaizdu, kad gyvenamosios vietos turėjimas nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuo nusikaltimų darymo, todėl vien tai, kad yra gautas nuteistojo tėvų sutikimas priimti jį gyventi, nesudaro pagrindo spręsti, kad turėdamas gyvenamąją vietą nuteistais naujų nusikaltimų nedarys. Abejonių kelia ir A. P. ketinimų įsidarbinti realumas. Bausmę A. P. atlieka už nusikaltimus, įvykdytus siekiant gauti turtinės naudos (automobilių vagystes), kas rodo, kad jo turėtų pajamų iš darbinės veiklos jam nepakako. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, finansiškai remiamas artimųjų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad darbas nebuvo siūlytas dėl darbo vietų trūkumo ir specialybės neturėjimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad duomenų apie tai, jog nuteistasis pats būtų rodęs iniciatyvą įsidarbinti, siekęs užsitikinti finansinį stabilumą, teismui pateiktoje medžiagoje nėra ir tai, kolegijos vertinimu, rodo žemą darbinę motyvaciją. Vertinant tai, jog nusikalstama veika, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryta siekiant finansinės naudos, žema darbinė motyvacija gali būti paskata lygtinio paleidimo atveju daryti naujas nusikalstamas veikas.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad išėjęs į laisvę A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus, šiuo atveju nenustatytas materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatavus, kad nuteistasis A. P. neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio taikymo sąlygų, prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.