Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria nutrauktas procesas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltintai pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., privačiam kaltintojui atsisakius nuo kaltinimo.

Nutartimi iš R. S. V. K. priteista 1440,62 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo kaltinama tuo, kad 2010-04-29, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykusio vietos veiklos grupės „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyvinės grupės susirinkimo metu, girdint V. D., E. K., L. K., T. P., D. D., R. B., J. M., S. K., V. K., A. B., V. S., pasakė, kad „R. S. trukdo valdybos darbą, ignoruoja bet kokius įsipareigojimus, kadangi nedalyvavo vykdomo projekto „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, taip pat nedalyvavo Žemės ūkio kaimo plėtros ir statybų reikalų komiteto posėdyje, apskritai ignoravo komiteto darbą“ ir tokiu būdu paskleidė apie R. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino jį kaip asmenį ir gali pakirsti kitų šios grupės narių pasitikėjimą juo.

Apylinkės teismas procesą V. K. nutraukė privačiam kaltintojui atsisakius kaltinimo ir iš privataus kaltintojo bei nukentėjusiojo R. S. V. K. priteisė 1440,62 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BPK 106 str. 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šiuo atveju kaltinamas asmuo V. K. savo noru sudarė sutartį su advokatu, dirbančiu Vilniaus m., nors tokios būtinybės jai nebuvo, advokatas jokių papildomų įrodymų nerinko, o tik pateikė dokumentus, kuriuos V. K. gavo kaip asociacijos – vietos veiklos grupės „(duomenys neskelbtini)“ – valdybos narė. Antro posėdžio metu advokatas savo paslaugoms apmokėti pateikė neapmokėtų sąskaitų už 6050 Lt, apmokėtų už 2881,24 Lt, iš viso už 8881,24 Lt. Manytina, kad advokatas, bylos nagrinėjimo metu ir jai ruošiantis minimaliai pasistengęs, teismui pateikė neprotingai dideles, neproporcingas atliktam darbui, nepagrįstas sąskaitas. Priimtas procesinis sprendimas naikintinas, kadangi teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl šio pažeidimo priėmė netinkamą procesinį sprendimą.

Atsikirtime į R. S. apeliacinį skundą V. K. gynėjas advokatas A. Š. prašo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-09 nutartį. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio mėn. 27 d. konsultacijoje Nr. B3-364 „Dėl BPK 103, 104, 105 straipsnių taikymo“ yra išaiškinęs, jog BPK išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti tiesiogiai nėra įvardytos kaip proceso išlaidos, tačiau BPK 103 str. 6 punkte, 104 str. 2 dalyje teismui leidžiama proceso išlaidomis laikyti ir proceso metu patirtas išlaidas, kurios nėra nurodytos BPK 103 str. 1–5 punktuose. Išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti neabejotinai yra patirtos dėl pradėto baudžiamojo proceso, todėl nėra jokių kliūčių šių išlaidų laikyti proceso išlaidomis. Šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, jos paprastai turėtų būti apmokamos iš valstybės lėšų, tačiau tuo atveju, kai procesas buvo pradėtas tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, pagal BPK 105 str. 6 dalį bet kurios rūšies proceso išlaidos gali būti priteisiamos iš pareiškimą pateikusio asmens, todėl ir išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti gali būti priteisiamos iš nukentėjusiojo. Proceso pradžią privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.) lemia vien tik nukentėjusiojo valia, todėl privataus kaltinimo bylose, sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, išteisintojo patirtos išlaidos paprastai turėtų būti priteisiamos iš pareiškimą pateikusio asmens, jei būtų nustatyta, kad nukentėjusysis inicijavo baudžiamąjį procesą, neturėdamas pagrindo teigti, kad jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos. Tokį nurodytų procesinių normų taikymą patvirtina ir aktuali teismų praktika. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai priteisė iš R. S. V. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl R. S. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsikirtime taip pat nurodoma, kad R. S. savo skunde teigia, jog V. K. gynėjas jokių papildomų įrodymų byloje nerinko, o tik pateikė dokumentus, kuriuos V. K. gavo kaip asociacijos vietos veiklos grupės „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė, todėl teismui pateiktos sąskaitos yra neprotingai didelės ir neproporcingos darbui byloje. Tokie R. S. argumentai yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinės situacijos. V. K. gynėjas rinko įrodymus byloje tiek savarankiškai, tiek su V. K. pagalba, juos analizavo, sistemino ir rengė pateikimui teisiamajame posėdyje: buvo parengti 2010-12-07 V. K. paaiškinimai teismui bei kartu su jais surinkti įrodymai dėl V. K. nekaltumo ir R. S. skundo nepagrįstumo. Šie paaiškinimai su papildomai surinktais įrodymais taip ir nebuvo pateikti byloje, kadangi R. S. atsiėmė kaltinimą ir šiuo pagrindu procesas privataus kaltinimo tvarka buvo nutrauktas. V. K. gynėjo parengti paaiškinimai su priedais pridedami prie atsikirtimo. Visų įrodymų rinkimui, sisteminimui bei paaiškinimų rengimui V. K. gynėjas sugaišo atitinkamą kiekį darbo valandų, kurios yra įtrauktos į darbo laiko apskaitą. Sugaištos valandos buvo apmokestintos pagal V. K. ir jos gynėjo teisinių paslaugų sutartimi sulygtą atlygį, kuris atitinka nusistovėjusias rinkos kainas, todėl sumos, nurodytos teismui pateiktose sąskaitose, yra atitinkančios realiai atliktą darbą byloje. Nepaisant to, teismas atstovavimo išlaidas priteisė ne nuo visų pateiktų sąskaitų faktūrų, o tik nuo realiai patirtų išlaidų – apmokėtos sumos. Be to, teismas spręsdamas išlaidų advokato pagalbai dydžio klausimą, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, kaltinimo sunkumą, paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas svarbias aplinkybes, atitinkamai mažino priteisiamų išlaidų dydį, todėl R. S. teiginiai neturi faktinės reikšmės. Dėl anksčiau įvardytų priežasčių R. S. teiginys, kad V. K. gynėjas buvo neaktyvus, o pateiktos sąskaitos yra neproporcingos atliktam darbui byloje, yra nepagrįstas ir iš esmės atmestinas.

Teismo posėdyje privatus nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, kuriam nutrauktas privataus kaltinimo procesas, prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam bei privačiam kaltintojui R. S. atsisakius kaltinimo, priteisdamas iš jo V. K. dalį jos turėtų išlaidų advokato pagalbai, BPK normų nepažeidė.

R. S. apeliaciniame skunde teigia, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra numatytos BPK 103 str. Kaip matyti iš BPK 103 str. pateikto proceso išlaidų sąrašo, jis nėra baigtinis, kadangi BPK 103 str. 6 punkte teismui leidžiama proceso išlaidomis laikyti ir proceso metu patirtas išlaidas, kurios nėra nurodytos BPK 103 str. 1–5 punktuose. Šiuo atveju nors V. K. privataus kaltinimo procesas buvo nutrauktas, tačiau išlaidas gynėjo paslaugoms ji turėjo ne dėl ko kito, o būtent dėl prieš ją pradėto baudžiamojo proceso, todėl apylinkės teismas turėjo teisę šias išlaidas, vadovaudamasis BPK 103 str. 6 p., pripažinti proceso išlaidomis.

R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi BPK 105 str., nes šiame straipsnyje iš viso nėra numatyta išieškoti proceso išlaidas iš nukentėjusiojo, atsiėmusio kaltinimą. Dėl privataus kaltinimo proceso pats nukentėjusysis turi spręsti, ar atitinkamomis BPK 407 str. numatytomis veikomis jo interesai pažeisti taip, kad dėl to verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą, o jei privataus kaltinimo procesas vis dėlto pradedamas, nukentėjusysis turi prisiimti ir tam tikrą finansinę riziką, kadangi būtent dėl jo valia pradėto baudžiamojo proceso kaltinamas asmuo turės gintis, patirs tam tikrų išlaidų. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamasis procesas buvo pradėtas R. S. iniciatyva, taikinamajame posėdyje šalys nesusitaikė, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kviečiami liudytojai, tačiau viename iš posėdžių nukentėjusysis ir privatus kaltintojas R. S. atsisakė kaltinimo. Nors šiuo atveju procesas buvo nutrauktas ne todėl, kad šalys susitaikė, dėl ko teismas, priteisdamas dalį proceso išlaidų V. K., neabejotinai būtų galėjęs vadovautis BPK 105 str. 7 d., tačiau net ir nutraukus procesą dėl to, jog R. S. atsisakė kaltinimo, kolegija nemano, kad dalies proceso išlaidų priteisimas iš nukentėjusiojo bei privataus kaltintojo pažeidė BPK normas. Privataus kaltinimo procesas buvo pradėtas R. S. iniciatyva, būtent dėl to V. K. buvo priversta ieškoti teisinės pagalbos dėl jai pareišto kaltinimo nusikalstamos veikos padarymu, privataus kaltinimo procesas taip pat buvo nutrauktas paties R. S. iniciatyva, apylinkės teismo posėdyje R. S. buvo išsakęs poziciją, kad kaltinimo atsisako, o dėl bylinėjimosi išlaidų palieka spręsti teismui (b. l. 156). Kaip matyti iš bylos duomenų, R. S. turi teisinių žinių, todėl neabejotinai suvokė, kad dėl jo pradėto proceso V. K. ieškos gynėjo, todėl turės tam tikrų išlaidų, nepaisydamas to, apylinkės teismas iš R. S. priteisė ne visas V. K. turėtas išlaidas advokato pagalbai, o tik dalį, taigi ne visa išlaidų advokato pagalbai finansinė našta buvo permesta R. S.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu nutraukus privataus kaltinimo procesą dalį proceso išlaidų priteisti iš nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo.

Apeliaciniame skunde R. S. ginčija priteistų proceso išlaidų dydį, teigia, kad pateiktos sąskaitos neprotingos ir neproporcingos, o V. K. nebuvo būtina sudaryti sutartį su advokatu iš Vilniaus. Nekyla abejonių, jog pradėjus baudžiamąjį procesą prieš V. K., jai buvo reikalinga teisinė pagalba, kad galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra laisvas rinkdamasis gynėją advokatą, įstatymas nenustato reikalavimų, jog advokatas būtų tik iš konkrečios vietovės, darbo užmokesčio dydžio klausimas yra jų susitarimo reikalas, tačiau tai nereiškia, jog iškilus proceso išlaidų atlyginimo klausimui, teismas visais atvejais ir priteistų visas turėtas išlaidas, priešingai, teismas įvertintų, ar jos yra adekvačios, ar atitinka vyraujančią praktiką ir pan. Tais atvejais, kai nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo neturi finansinių galimybių pasisamdyti gynėją, valstybė imasi veiksmų, kad jo interesams atstovautų profesionalus gynėjas. Šiuo atveju V. K. pati susirado advokatą, kuris jai teikė teisinę pagalbą, turėjo tam tikrų išlaidų ir prašė jas priteisti. Apylinkės teismas priteisė tik dalį jos turėtų išlaidų advokato pagalbai ir savo sprendimą motyvavo. Kolegija su šiais motyvais sutinka, 1440,62 Lt suma nėra neproporcinga ar neadekvati atliktam darbui, žymiai nesiskiria nuo vyraujančios praktikos, be to, vis dėlto vyko ne vienas teismo posėdis, turėjo būti atliekami pasiruošimo gynybai darbai, todėl V. K. iš R. S. priteistų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis abejonių nekelia.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. apeliacinį skundą atmesti.