Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. T. ir R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1386-479/2011 pagal ieškovo AB DnB Nord banko ieškinį atsakovams A. T. ir R. T., tretieji asmenys T. L., A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. spalio 22 d. tarp ieškovo AB DnB Nord banko ir T. L. (tuo metu T.) buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjai suteiktas 144 810 eurų kreditas (b.l. 9-12). Kreditavimo sutarties sąlygos buvo keičiamos 2009 m. liepos 28 d. susitarimu, pagal kurį į prievolę skolininkės pusėje kaip kredito gavėjas įstojo A. L.. Minėtu susitarimu kredito gavėjams papildomai suteikta 7412,28 eurų kredito dalis pagal Kreditavimo sutartį susidariusių palūkanų bei delspinigių dengimui bei kitiems mokesčiams sumokėti ir iki 2010-06-26 atidėtas dalies už kreditą įsipareigotų mokėti palūkanų mokėjimo terminas. Tinkamas prievolių pagal Kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymas užtikrintas kredito gavėjai T. L. (T.) priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo) įkeitimu (b.l. 24-26) ir 2007 m. spalio 22 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp banko ir laiduotojų A. T. bei R. T. (b.l. 18-19). Nustatyta, kad kredito gavėjai įsipareigojimus vykdė netinkamai, nustatytais terminais nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, dėl ko Kreditavimo sutartis buvo nutraukta.

Dėl laidavimo pabaigos pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį

Apeliantai A. T. ir R. T. skundą iš esmės grindžia tuo, kad laidavimas yra pasibaigęs CK 6.87 str. 4 d. pagrindu. Tokį savo argumentą motyvavo tuo, kad 2007-11-09 hipotekos lakštu ieškovui įkeistas žemės sklypas nepriklausomų turto vertintojų buvo įvertintas 720 000 Lt suma, o 2009-11-04 keičiant hipotekos lakštą, pakeistas ir 4 punktas dėl turto vertės, nustatant 200 000 Lt dydžio turto vertę, dėl ko be laiduotojų sutikimo buvo padidinta jų atsakomybė.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

CK 6.87 str. įtvirtinti laidavimo pabaigos pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kitą.

Nagrinėjamu atveju apeliantų nurodyta aplinkybė, t. y. banko naudai įkeisto turto vertės pasikeitimas, nėra pagrindas pripažinti, jog laidavimas baigėsi CK 6.87 str. 4 d. pagrindu. Pažymėtina, kad laidavimo sutarties galiojimas bei apeliantų solidarioji atsakomybė už prievolių pagal Kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymas nėra siejami su hipotekos lakšte nurodyta įkeisto turto verte. Laidavimo sutartyje nėra nuostatos, kad A. T. ir R. T. laiduotų už trečiųjų asmenų prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą tik esant atitinkamai hipotekos lakšte nurodytai įkeisto turto vertei. Tiek laidavimas, tiek hipoteka yra savarankiški sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, todėl kreditorius turi teisę pasirinkti kokiais būdais ginti savo pažeistas teises, iš kokių asmenų, kokia apimtimi reikalauti įvykdyti prievolę. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, tai, kad pasikeitė turto vertė, nereiškia, kad pasikeitė prievolė ir padidėjo laiduotojų atsakomybė, kadangi apeliantai atsakingi už prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantai, pasirašydami laidavimo sutartį, sutiko, kad net ir pasikeitus prievolei ir padidėjus jų atsakomybei laidavimas nesibaigs, kadangi laidavimo sutarties 3.1 p. šalys sutarė, jog laiduotojų atsakomybė išlieka nepriklausomai nuo to, kad be laiduotojo sutikimo iš esmės pasikeičia skolininko prievolės pagal Kreditavimo sutartį ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos nepalankios laiduotojui pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu laidavimo sutartimi laiduotojas iš anksto ir besąlygiškai sutinka, kad būtų pakeičiama sutartis, kuri nustato prievolę ir jos vykdymo tvarką ir sąlygas, tai nėra pagrindo laidavimui pasibaigti, nes laiduotojas sutinka su prievolės keitimu, jo padėties pabloginimu, bet dėl to nesiekia naudotis laidavimo pasibaigimu CK 6.87 straipsnio 4 dalimi nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti atsakovų (apeliantų) skundo ir pripažinti laidavimą pasibaigusiu CK 6.87 str. 4 d. pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su ieškovo naudai priteistomis išlaidomis už advokato pagalbą, teigdami, jog jos yra aiškiai per didelės. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudarė 3630 Lt (b.l. 58).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Taigi teismas, spręsdamas dėl CPK 98 straipsnyje numatytų išlaidų dydžio, privalo įvertinti, kiek jos yra realios, būtinos ir pagrįstos, nes ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, ieškovui už ieškinio surašymą bei atstovavimą teismo posėdyje (trukmė 30 min.), atsižvelgiant į galiojusį procesinio veiksmo atlikimo metu Vyriausybės patvirtintą MMA bei koeficientus, atstovavimo išlaidos galėjusios būti ne didesnės kaip 2520 Lt. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo keistinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, sprendžiamą teisinį klausimą, taip pat vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 p., 8.18 p., 9 p. sprendžia, kad iš atsakovų priteistinos 2520 Lt (po 1260 Lt) išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje keistina tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinį skundą dėl ginčo esmės atmetus, iš atsakovų (apeliantų) priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo AB DnB Nord banko išlaidos, susijusios su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, sudarė 968 Lt (b.l. 105). Šios ieškovo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl ši suma priteistina iš atsakovų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsakovams buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 96). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų valstybės naudai priteistinas 9574 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų A. T. ir R. T. priteista po 1815 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovo AB DnB Nord banko naudai, pakeisti ir nurodyti, jog iš atsakovų A. T. ir R. T. ieškovo AB DnB Nord banko naudai priteisiama po 1260 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų A. T. ir R. T. po 484 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ieškovo AB DnB Nord banko naudai.

Priteisti iš atsakovų A. T. ir R. T. valstybės naudai 9574 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.