- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1517-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03724-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- T. P.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo T. P. priešieškinį ieškovei D. P. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, L. P., R. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. P. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui T. P. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, L. P., R. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą leisti ieškovei patekti į buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), balkoną, įpareigoti atsakovą leisti ieškovei naudotis automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), vyno ir šampano taurėmis (10 vnt.), stiklinėmis (15 vnt.), silkinėmis (2 vnt.), kavos servizu (6 vnt.), tortine (1 vnt.), vaza (1 vnt.), porcelianiniu stalo servizu (6 vnt.), įpareigoti atsakovą sudaryti ieškovei sąlygas patekti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – sodyba).
3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad iš pradžių ji naudojosi didesniu kambariu, bet 2023 m. balandžio mėn. atsakovas be jos žinios pernešė daiktus į mažesnį kambarį, ji negali patekti į balkoną, skalbinius priversta džiovinti kambaryje. Balkone yra sudėta buitinė technika, indai, kiti namų apyvokos daiktai. Atsakovas neleidžia naudotis automobiliu, taip pat patekti į sodybą, pakeitė durų spynas, įrengė signalizaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nustatė, kad ginčo butas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimus ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja reali būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovo įpareigojimas leisti ieškovei naudotis balkonu, į kurį, tikėtina, patenkama iš kambario, kuriame gyvena atsakovas, suvaržytų atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena atskirame kambaryje, todėl nėra pagrindo spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti tinkamas šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažeidžiama šalių nepilnamečio vaiko teisė į saugią ir jo poreikius atitinkančią aplinką. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog indai ir kiti namų apyvokos daiktai yra sudėti balkone, atsakovas siekia sunaikinti indus ar kitus namų apyvokos daiktus.
6. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog sodyba šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tam, kad būtų pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones sodybos atžvilgiu, turi būti konstatuotas ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesų pažeidimas, šiems negalint naudotis sodyba. Teismo vertinimu, pagal esamus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesams apsaugoti. Ieškovės pateiktas jos ir atsakovo susirašinėjimas nepatvirtina, kad ieškovė negali naudotis sodyba, atsakovas trukdo ieškovei pasiimti jai ir nepilnamečiam vaikui priklausančius asmeninius daiktus, esančius sodyboje. Byloje nesant duomenų apie atsakovo trukdymą ieškovei naudotis minėtu turtu teismas atmetė ieškovės prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad leidimas vasaros metu patekti į balkoną vienam iš trijų bute gyvenančių asmenų suvaržys kitų asmenų interesus. Ieškovė, kaip ir atsakovas, yra turto savininkė, ji turi teisę naudotis visu butu ir visomis buto patalpomis, ieškovei bent jau vasaros metu yra būtina patekti į balkoną, ypač kai reikia džiovinti nepilnamečio vaiko rūbus.
1.2. Ieškovė nurodo neteigusi, kad daiktai yra sudėti balkone. Negalėdama patekti į užrakintą kambarį, ieškovė negali pateikti duomenų, kad daiktai yra sunaikinti.
1.3. Ieškovė negali pateikti į sodybą, teismui pateikė žinutes, į kurias atsakovas nereaguoja.
1.4. Teismas nepasisakė apie šalių automobilį.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Iki gyvenimo skyriumi šalys turėjo nešiojamą rūbų džiovyklę, kurią daiktų dalybų metu atsakovas atidavė ieškovei. Rūbai namuose neskalbiami nuo to laiko, kai sulūžo skalbyklės būgnas. Kai namuose neliko skalbyklės, atsakovo ir sūnaus rūbus skalbia netoliese gyvenantys atsakovo tėvai, o ieškovė savo rūbais rūpinasi pati. Ieškovė turi galimybę namuose skalbtis rūbus rankomis, o išskalbtus rūbus džiovinti ant džiovyklos bute arba nešti į kiemą, kur yra specialiai tam įrengtos džiovyklės.
2.2. Atsakovas ieškovei atidavė visus bendrai įsigytus daiktus tam, kad ateityje nekiltų pykčių ir konfliktų. Atsakovui neaišku, apie kokius užgyventus indus, apyvokos reikmenis ir techniką, esančius kambaryje, kuriame gyvena atsakovas, rašo ieškovė.
2.3. Visi trys bute esantys kambariai yra rakinami. Šalių sūnus ir atsakovas kambarius pradėjo rakinti dėl privatumo ir asmeninių daiktų dingimo.
2.4. Ieškovė niekada nevairavo automobilio, išskyrus mokydamasi vairuoti. Atsakovas yra informavęs ieškovę, kad prieš naudodamasi automobiliu ji turi perregistruoti automobilį savo vardu ir įsigyti privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, taip pat kompensuoti pusę automobilio vertės, remonto ir priežiūros išlaidų.
2.5. Sodyba ieškovei niekada nerūpėjo, visus lauko ir statinių priežiūros darbus atliko atsakovas su savo tėvu, jokių ieškovės daiktų sodyboje nėra buvę, nes ten niekada nebuvo gyvenama (nėra tam sąlygų), buvo keli ieškovės rūbai, kurie seniai grąžinti ieškovei. Sodyboje esantys įrankiai ir daiktai nėra bendri su ieškove, jie yra atsakovo tėvų, nes jie pirko tuos įrankius. Ieškovė, teigdama, kad negali patekti į sodybą, nenurodo kokiu tikslu siekia į ją pateikti. Be to, kelias į sodybą nėra užblokuotas, ieškovė niekada nėra prašiusi rakto nuo sodybos.
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigojant vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
13. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad, netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos nurodytu būdu, pažeista ieškovės teisė naudotis jai priklausiančiu turtu.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioms principinėms nuostatoms nenusižengė.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo butas šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad abi šalys ir jų nepilnametis vaikas naudojasi skirtingais kambariais. Ieškovė siekį naudotis balkonu, į kurį patenkama iš atsakovo naudojamo kambario, grindė noru jame džiauti rūbus, taip pat tuo, kad balkone yra sudėta buitinė technika, indai, kiti namų apyvokos daiktai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovo įpareigojimas leisti ieškovei naudotis balkonu suvaržytų atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Pažymėtina, kad atsakovas paneigė ieškovės argumentus, jog ji skalbia šalių nepilnamečio sūnaus rūbus, kadangi ginčo bute nėra skalbimo mašinos, o šalių nepilnamečio sūnaus rūbus išskalbia jo seneliai. Net jeigu ieškovė skalbia šalių nepilnamečio sūnaus rūbus, ši aplinkybė nepagrindžia ieškovės poreikio naudotis balkonu, kadangi yra kitų būdų rūbams džiovinti, be to, ieškovė visada gali paprašyti atsakovo padžiauti balkone sūnaus rūbus, jeigu būtų toks poreikis. Pati ieškovė atskirajame skunde paneigė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, kad balkone yra sudėta buitinė technika, indai, kiti namų apyvokos daiktai, kuriais ji negali naudotis. Atsakovas taip pat nurodo, kad yra atidavęs ieškovei visus bendrai įsigytus daiktus, ieškovė atskirajame skunde konkrečiai neįvardina, kokiais balkone esančiais daiktais jai trukdo naudotis atsakovas, nepateikia jokių su tuo susijusių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą leisti ieškovei patekti į ginčo buto balkoną, įpareigoti atsakovą leisti ieškovei naudotis prašyme išvardintais indais. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės sukeltų papildomų ginčų tarp šalių, ypač įvertinus aplinkybę, jog į balkoną patenkama iš kambario, kuriame gyvena atsakovas.
16. Ieškovė atskirajame skunde teigia negalinti patekti į šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiančią sodybą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas trukdo jai patekti į sodybą, ieškovė negali naudotis sodyba ir dėl to reikia taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodo, kodėl konkrečiai jai reikia pateikti į sodybą, ką ji joje nori daryti, kokius konkrečius daiktus pasiimti ar apsaugoti. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktas jos ir atsakovo susirašinėjimas nepatvirtina, kad ieškovė negali naudotis sodyba. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji negali pateikti į sodybą, atsakovas taip pat tai neigia ir nurodo aplinkybes, kurios yra priešingos nurodytoms ieškovės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti ieškovei sąlygas patekti į sodybą.
17. Ieškovė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl jos prašymo leisti ieškovei naudotis automobiliu „VW Sharan“, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas leidžia spręsti, kad ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo patenkinti šio ieškovės prašymo. Ieškovė, prašydama leisti jai naudotis automobiliu, nenurodo, kokiam tikslui jai reikalingas automobilis, ko konkrečiai ieškovė negalinti daryti, jeigu neturi galimybės naudotis automobiliu. Ieškovė taip pat neteigia, kad ji iki šiol nuolat naudojosi automobiliu ir tik pašlijus šalių santykiams nebegalinti juo naudotis. Ieškovės teigimu, atsakovas naudojasi dviem automobiliais, tačiau pati nurodo, kad vienas iš jų yra perleistas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės argumentų, susijusių su kitos šalių turėtos transporto priemonės perleidimu artimiems giminaičiams, nes nurodyti argumentai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Dėl to šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas naudojasi dviem automobiliais. Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas iš esmės neprieštarauja ieškovės siekiui naudotis automobiliu, tačiau automobiliui reikalingas remontas, jis negali dalyvauti eisme dėl pasibaigusios techninės apžiūros. Kadangi ieškovė neįrodė, kad ji automobiliu negali naudotis dėl atsakovo draudimo tą daryti, o ne dėl automobilio techninės būklės ar kitų su jo tinkamu naudojimu susijusių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl atsakovo įpareigojimo leisti ieškovei naudotis automobiliu.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.