- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- AS-556-174-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Grinda“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Grinda“ dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1S-176, kuriuo pradėtas tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba prisiėmė Viešųjų pirkimo įstatymo įgyvendinimo priežiūros funkcijas, kurias atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai numatė galimybę savivaldybėms viešąsias paslaugas teikti būtent per savivaldybių bendroves. Taigi nebuvo jokio pagrindo pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo tyrimo.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1S-176 galiojimą bei uždrausti Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nutarimo vykdymu. Paaiškino, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes tyrimas būtų atliktas ir šio tyrimo pagrindu būtų priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas, kuris galės būti skundžiamas teismui. Esant galimai pareiškėjo interesus tenkinančiam teismo sprendimui, tai sudarys pagrindą papildomoms sąnaudoms, t. y. suinteresuoti asmenys turės ginčyti priimtą Konkurencijos tarybos nutarimą kaip neteisėtą. Pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės ,,Grinda“ funkcijos yra ypatingai svarbios, siekiant užtikrinti saugų Vilniaus miesto gyventojų gyvenimą, tinkamai prižiūrint miesto gatves žiemą. Be to, pagal Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas Konkurencijos taryba turi teisę taikyti laikinojo pobūdžio priemones, būtinas Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įvykdyti. Taigi skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas turės neigiamos įtakos Vilniaus miesto gatvių priežiūrai, t. y. tinkamam Vilniaus miesto savivaldybės funkcijų vykdymui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. nutarties dalimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. lS-176 galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vilniaus miesto savivaldybė siekia Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo pradėtas tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342, panaikinimo. Skundo patenkinimo atveju, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo vykdymas pasidarytų negalimas, nes skundžiamame Konkurencijos tarybos nutarime numatyti veiksmai, t. y. pradėtas ir atliktas tyrimas, jau būtų įvykdyti ir jų pagrindu būtų priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas, todėl skundo nagrinėjimas, ar teisėtai ir pagrįstai Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, nebetektų prasmės. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti skundžiamo Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1S-176 galiojimą. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo uždrausti Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nutarimo vykdymu, nes skundžiamo nutarimo galiojimo sustabdymas ir reiškia, jog jokie veiksmai, susiję su nutarimo vykdymu, negali būti atliekami.
III.
Atsakovas Konkurencijos taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismų praktika, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytu negalimas, tai yra, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. AS5-32/2005, Nr. AS11-367/2007, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS8-488/2007, Nr. AS6-496/2006 ir kt.).
2. Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą teismas paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
3. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nutartyje nenurodė konkrečių aplinkybių bei faktų, dėl kurių gali kilti reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arbe pasidarytų negalimas. Teismas nenurodė, kaip būtų pažeisti pareiškėjo interesai Konkurencijos tarybai pradėjus tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, kaip Konkurencijos tarybos pareiškėjo atžvilgiu atliekami tyrimo veiksmai - t. y. informacijos apie galimą pažeidimą rinkimas, gali padaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymą.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad kai reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriuose dalyvauja viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti valstybės valdžią, negali būti nepaisoma viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. AS2-646/2007).
5. Pažymi, kad teismui sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimą pradėti tyrimą ir atitinkamai, vidutiniškai metus atėmus galimybę atlikti tyrimo veiksmus, ar, esant būtinybei, taikyti laikinojo pobūdžio priemones, įtariamam įstatymo pažeidimu subjektui paliekama galimybė toliai nepaisyti įstatymų reikalavimų ir juos pažeidinėti siekiant naudos sau.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS1-433/2004 nurodė, jog spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą teismas turi ne tik formaliai konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, bet taip pat įvertinti, kokias pasekmes gali sukelti tokių priemonių taikymas kitų suinteresuotų asmenų interesams, t. y. sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą būtina vadovautis taip pat ir proporcingumo kriterijumi: įvertinti, ar sunkesnės pasekmės atsirastų taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, ar netaikius.
7. Sustabdžius Konkurencijos tarybos sprendimo galiojimą, nebus galima imtis priemonių spręsti kitų rinkos dalyvių problemas, t. y. bus ignoruojamas poreikis užtikrinti efektyvią konkurenciją rinkoje.
8. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS6-336/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS4-234/2002. Galimų finansinių nuostolių bendrovei atsiradimas neįrodo, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar taptų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. AS10-554/2005).
9. Šiam ginčui labai svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje buvo sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas praktiškai analogiškoje situacijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS2-394/2005). Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. AS14-204/2007.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1S-176 galiojimą bei uždrausti Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nutarimo vykdymu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. nutarties dalimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. lS-176 galiojimą.
Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Įvertinus teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, darytina išvada, kad sprendžiant ginčijamo Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pareiškėjo prašyme nurodomomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis yra siekiama, kad būtų sustabdytas pareiškėjo veiklos tyrimas Konkurencijos taryboje, kol bus teisme išnagrinėta aptariama administracinė byla, tačiau sustabdyti Konkurencijos tarybos atliekamą pareiškėjo veiklos tyrimą bei nagrinėjimo procesą nėra pagrindo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma, jeigu, jos nepritaikius, gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Dėl to, jog Konkurencijos taryba tęs pareiškėjo atvejo tyrimo ir nagrinėjimo procesą, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo aptariamoje administracinėje byloje vykdymo neturėtų esmingai apsunkinti. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas Konkurencijos tarybos bus nubaustas, jis turės teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atitinkamą Konkurencijos tarybos nutarimą panaikinti. Papildomas bylinėjimasis šiuo atveju negali būti laikomas aplinkybe, kuri labai apsunkintų buvusios iki pažeidimo padėties atkūrimą. Be to, pažymėtina, jog, ginčijant Konkurencijos tarybos nutarimą dėl sankcijų taikymo, yra galimybė prašyti užtikrinti skundo reikalavimus tokioje byloje ir sustabdyti atitinkamo nutarimo galiojimą ar vykdymą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo naikintina, o pareiškėjo prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. lS-176 galiojimą, panaikinti.
Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.