- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-237-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Romualdas Januška, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kerokšlis“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- M. S., L. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kerokšlis“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-126/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Kerokšlis“, trečiajam asmeniui M. S., L. M. individualiai įmonei dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad UAB „Kerokšlis“ įgaliotas darbuotojas M. S., neteisingai apmatavo kirtimui skirtos biržės parametrus, neteisingai nurodė kirtėjams L. M. IĮ miško ribas, dėl ko neturint leidimo buvo iškirstas miško savininkų L. L. 0,74 ha (kadastro Nr. 7347/005:99) ir G. M. 1,14 ha miško plotas (kadastro Nr. 7347/005:309), esantis Meldučių kaime, Rokiškio rajone, Sėlynės girininkijos miško kv. Nr.527, skl. Nr.15 ir Nr.20 Nurodė, kad plynu kirtimu L. L. sklype nukirsta 269 vnt. eglių, 48 vnt. drebulių, 16 vnt. beržų, 8 vnt. pušų, 2 vnt. juodalksnių, viso 343 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris 157 ktm. medienos. G. M. sklype plynu kirtimu atsakovas iškirto 286 vnt. eglių, 74 vnt. beržų, 29 vnt. juodalksnių, 2 vnt. ąžuolų, 2 vnt. liepų, 2 vnt. baltalksnių, 83 vnt. drebulių, 28 vnt. pušų, 2 vnt. klevų, viso 508 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris 316,27 ktm. medienos. Teigė, kad kirtimas įvykdytas IV grupės miške ir žalai apskaičiuoti taikomas koeficientas 1,3. Prašė teismą priteisti iš atsakovo UAB „Kerokšlis“ 24 610,04 Lt žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo naudai priteisė iš atsakovo UAB „Kerokšlis“ 16 500 Lt žalos atlygimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad L. L. ir G. M. priklausantis miškas buvo iškirstas be leidimo ir gamtai padaryta žala. Nurodė, kad už neteisėtą medžių iškirtimą atsakovo UAB „Kerokšlis“ darbuotojas M. S. yra nubaustas administracine tvarka, todėl aplinkai padaryta žala priteistina iš atsakovo UAB „Kerokšlis“. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl žalos atsiradimo yra ir paties ieškovo kaltės, nes jo atstovas atvykęs į kirtavietę nesustabdė pradėto kirtimo, į tai, kad atsakovas iškirstą mišką atsodino, teismas priteistinos žalos dydį sumažino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kerokšlis“ prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą ir sumažinti priteistą sumą žalai atlyginti iki 8 203 Lt, išdėstant jos mokėjimą lygiomis dalimis 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas mano, kad esant ieškovo dideliam neatsargumui, priteistina žalai atlyginti suma turi būti sumažinta iki 8 203 Lt. Nurodo, kad šiuo metu bendrovės finansinė padėtis yra ypač sunki, nes didėja bendrovės įsiskolinimas kreditoriams, bendrovė turi įsipareigojimų bankui, įmonei skolingi debitoriai. Teigia, kad 16 500 Lt suma žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, nes bendrovė bus nepajėgi išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Teigia, kad CK 6.282 str. 3 d. numato galimybę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas mano, kad mažinti iš atsakovo priteistą sumą žalai atlyginti nėra pagrindo, nes pagal CK 6.282 str. 3 d. mažinti žalos dydį dėl atsakovo turtinės padėties, kuris nėra fizinis asmuo, negalima. Juridiniai ir fiziniai asmenys neteisėta veika padarę žalos aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius pagal nustatytas nuostolių apskaičiavimo metodikas, šią pareigą nustato ir CK 6.251 str.nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovo UAB „Kerokšlis“ darbuotojas M. S., atrėžė kirtimui biržę ir ją nurodė kirtėjams, vykdantiems kirtimo darbus, kuriai neturėjo išduoto leidimo kirtimui. Nustatyta, kad neteisėtai, plynai buvo iškirsti L. L. 0,74 ha ir G. M. 1,14 ha nuosavybės teise priklausančio miško plotai, esantys Meldučių kaime, Rokiškio rajone (Rokiškio urėdijos Sėlynės girininkijos miško kv. Nr. 527, sklypų Nr. 15, 20, 27). Plyno kirtimo metu buvo iškirsta 851 vnt. įvairių rūšių žalių medžių, kurių bendras tūris sudaro 473,27 ktm medienos (b.l. 18, 19, 29, 30). Iš byloje esančio 2007-12-05 administracinio teisės pažeidimo protokolo AM 002962 bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-01-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, jog už neteisėtą miško iškirtimą miškotvarkos inžinierius M. S. nubaustas administracine tvarka pagal LR ATPK 62 (1) str. 4 d. (b.l. 5, 6, 7-9, 89-90).
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 6 dalis draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Įstatymo 23 str. 1 d.). Iš bylos dokumentų matyti, kad neteisėtu miško kirtimu buvo padaryta 24 610, 04 Lt žala aplinkai. Ši žala apskaičiuota vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ (b.l. 16, 26). Kadangi žala aplinkai padaryta UAB „Kerokšlis“ darbuotojo neteisėtais veiksmais, aplinkai padarytą žalą privalo atlyginti atsakovas (CK 6.264 str.1 d.). Apeliantas neginčija apskaičiuotos žalos dydžio, tačiau mano, jog įvertinęs paties ieškovo atstovo S. P. didelį neatsargumą, teismas nepagrįstai žalos dydį sumažino tik vienu trečdaliu. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog savalaikiai miško kirtimas nebuvo sustabdytas ir dėl ieškovo atstovo S. P. neoperatyviai atliktų veiksmų bei į tai, kad atsakovas iškirstą miško plotą apželdino. Dėl nurodytų aplinkybių teismas turėjo pagrindą mažinti iš atsakovo priteistinos atlygintinos žalos dydį, tačiau atsakovo teiginiai, jog iš bendrovės priteistina žala turėjo būti sumažinta iki 8 203 Lt, nes ieškovo darbuotojo kaltė yra didesnė nei UAB „Kerokšlis“, atmestini. Iš bylos dokumentų matyti, kad miško kirtimo darbus atsakovas pradėjo neišsiaiškinęs įsigyto miško ribų ir jau vykdant kirtimo darbus, ieškovo darbuotojas S. P. patikrino ar atsakovas turi leidimą kirtimui. Duomenų, kokio dydžio miško plotas buvo iškirstas tuo metu ir tai, jog S. P. tikrino konkrečiai kertamą miško plotą ir galėjo nedelsiant užkirsti kelią tolesniam kirtimui, teismui nepateikta. S. P. teiginiai, kad vykstant į kito miško plotą jis neturėjo kertamo miško detalaus privačios miško valdos plano ir miško būklės naudojimo patikrinimo tuo metu neatliko, nepaneigti. Tačiau tai, kad jis, vykdydamas savo tiesiogines pareigas ir atsitiktinai atvykęs į kirtavietę, neišsiaiškino vykdomo kirtimo teisėtumo, suteikė teisę pirmosios instancijos teismui iš dalies mažinti ieškinį. Teigti jog dėl minėtų ieškovo atstovo veiksmų dvigubai sumažėjo atsakovo kaltė, nėra pagrindo, nes atsakovas privalėjo būti atidus ir įsigydamas miško sklypą išsiaiškinti tikslias jo ribas. Kolegija konstatuoja, kad ir įvertinus įmonės finansinę būklę, papildomai mažinti priteistos žalos dydį nėra pagrindo, nes atsakovas yra juridinis, o ne fizinis asmuo, todėl padarytą žalą gamtai privalo pilnai atlyginti (CK 6.282 str. 3 d.). Tačiau įvertinus apelianto pateiktus dokumentus apie bendrovės finansinę būklę, darytina išvada, kad žalos aplinkai išieškojimas pablogintų bendrovės galimybę savalaikiai mokėti darbo užmokestį darbuotojams, vykdyti mokėjimus valstybei (savivaldybės) ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, todėl kolegija daro išvadą esant pagrindui Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-26 sprendimo dalies dėl 16 500 Lt išieškojimo įvykdymą išdėstyti 6 mėnesiams (CPK 284 str.1 d.).
Iš bylos dokumentų matyti, kad už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 495 Lt žyminį mokestį, tačiau apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 8 297 Lt ir apeliantas už šį skundą turėjo sumokėti 249 Lt žyminį mokestį (8 297 Lt x 3%). Kadangi žyminio mokesčio sumokėta daugiau nei priklauso, jo permoka grąžintina atsakovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 4 d. 87 str.1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo UAB „Kerokšlis“ prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą tenkinti ir ieškovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui priteistos 16 500 Lt žalos išieškojimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šią sumą ieškovui išmokant lygiomis dalimis po 2 750 Lt kas mėnesį.
Įpareigoti Panevėžio apskrities VMI grąžinti atsakovui UAB „Kerokšlis“ (į.k. 154306222) 2009 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1411 permokėtą 246 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis Lt) žyminį mokestį.