- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eTA-595-520/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03217-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- E. Š.
- Pareiškėjas
- UAB Komunalinių paslaugų centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą atsakovui E. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Komunalinių paslaugų centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. Š. (toliau – ir atsakovas) 20 072,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos sprendimais Savivaldybėje buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi vietine rinkliava buvo apmokestinti visi nekilnojamojo turto objektai Savivaldybėje, o atsakovas nuosavybės teise valdo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), atsakovui nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo apskaičiuota 20 072,40 Eur vietinė rinkliava, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekte gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių, t. y. vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Savivaldybėje nuostatų (toliau – ir 2021 m. Nuostatai) 30 punktu. Atsakovui buvo išrašyti ir elektroniniu paštu išsiųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir priminimai sumokėti šią rinkliavą, tačiau atsakovas nėra sumokėjęs apskaičiuotos 20 072,40 Eur vietinės rinkliavos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. Š. atsiliepime į prašymą prašė jį tenkinti iš dalies.
4. Atsakovas paaiškino, kad Butas yra faktiškai negyvenamas, į jį nėra tiekiama elektra, kitos komunalinės paslaugos (šildymas, vanduo), nėra aptarnaujamas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas teikiančių bendrovių, todėl jokių komunalinių atliekų, už kurias yra pritaikyta rinkliava už pareiškėjo nurodytą laikotarpį, nesukuria, atliekos nesusidarė, o tokiems objektams rinkliava neskaičiuojama.
5. Atsakovas pažymėjo, kad Buto bendras plotas yra 37,39 kv. m, o gyvenamasis plotas – 17,50 kv. m, Bute yra vienas kambarys. Faktiškai vienu metu tokio dydžio ploto Bute gali faktiškai gyventi keletas asmenų, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, nuo 796 iki 1 154 gyventojų. Pareiškėjas pareigą apskaičiuoti priklausančią mokėti prievolę įvykdė formaliai. Atsižvelgiant į Buto dydį, taip pat į jo faktinę būklę, yra akivaizdu, kad nė vienas iš pareiškėjo pateiktų asmenų, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Bute, jame negyvena ir komunalinėmis paslaugomis nesinaudoja, kadangi šie asmenys yra tik formaliai Bute deklaravę gyvenamąją vietą. Atsakovas sutiko, kad jis nepateikė visų reikiamų duomenų, kad pagal 2021 m. Nuostatus būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos, ir sutinka mokėti teisingai, o ne formaliai apskaičiuotą vietinę rinkliavą.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB Komunalinių paslaugų centro prašymą tenkino iš dalies – iš atsakovo E. Š. priteisė pareiškėjui 41,40 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą.
7. Teismas nurodė, kad Savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Savivaldybėje nuostatus (toliau – ir 2020 m. Nuostatai) bei nustatė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad ir 2020 m. Nuostatų, ir 2021 m. Nuostatų 5.5 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį Savivaldybės teritorijoje, ir todėl konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš į bylą pateiktų mokėjimo pranešimų teismas nustatė, kad apskaičiuojant vietinę rinkliavą už ginčo nekilnojamojo turto objektą nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo skaičiuojamos pastovioji ir kintamoji dedamosios dalys, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekte deklaruotų asmenų skaičių. Teismas pažymėjo, kad pagal vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus už rinkliavą ginčo laikotarpiu pareiškėjas nurodė, kad Bute gyveno nuo 796 iki 1 007 gyventojų ir, atsižvelgdamas į deklaruotų asmenų skaičių, apskaičiavo mokėtiną rinkliavos sumą 20 072,40 Eur.
9. Teismas vadovavosi 2021 m. Nuostatų 30 punktu, nustatančiu, kad kai naudojamasi kolektyviniais konteineriais, vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas šių nuostatų 1 priede nurodytą rinkliavos dydį (pasirenkama pagal konkrečią nekilnojamojo turto objektų kategoriją) padauginus iš gyventojų skaičiaus (taikoma gyvenamosios paskirties objektams) arba nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (taikoma gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams).
10. Vertindamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, atsakovo atsikirtimus, kad Butas faktiškai nenaudojamas, teismas nurodė, kad atsakovas pagrindė šią aplinkybę, t. y. pateikė antstolio 2023 m. gegužės 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad Butas yra visiškai negyvenamas ir apleistas, tai patvirtino pateiktos nuotraukos, taip pat akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma, kad į Butą netiekiama elektra, Batniavos seniūno pažyma, kad Bute niekas negyvena. Teismo vertinimu, atsakovas neneigė pareiškėjo nurodyto Bute deklaruotų asmenų skaičiaus, tačiau pažymėjo, kad minėti asmenys Bute negyvena, kadangi jie yra tolimųjų reisų vairuotojai ir grįžę išvyksta į savo kilmės šalį, toks kiekis gyventojų, kuriam apskaičiuota vietinė rinkliava, negali faktiškai naudotis Butu, kuris yra 37,39 kv. m ploto.
11. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Buto dydį, o taip pat į Buto faktinę būklę, buvo akivaizdu, kad nė vienas iš pareiškėjo nurodytų asmenų, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Bute, jame negyvena ir komunalinėmis paslaugomis tokia apimtimi, kokiai apskaičiuota vietinė rinkliava, nesinaudoja. Teismas darė išvadą, kad, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, rinkliava turi būti apskaičiuota pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą, o ne pagal formaliai gyvenamosios vietos deklaravimo tikslais Bute gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Teismas atsakovo argumentus, kad Butas yra avarinės būklės, negyvenamas, vertino kaip nekeičiančius faktinės situacijos dėl jam, kaip nekilnojamojo turto savininkui, kylančios pareigos mokėti pastoviąją rinkliavos mokesčio dalį.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, o nuo jos mokėjimo (pastoviosios dalies mokėjimo) galėjo būti atleistas tik Nuostatuose nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, byloje duomenų, kad atsakovas būtų siekęs būti atleistas nuo vietinės rinkliavos (pastoviosios jos dalies), nebuvo, todėl darė išvadą, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dalį už ginčo laikotarpį.
13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovo pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, apskaičiuotą nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
III.
14. Pareiškėjas UAB Komunalinių paslaugų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.
15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, kadangi atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu (ir pastoviąją, ir kintamąją dalis). Pareiškėjas pabrėžia, kad jis, o ne teismas, įgaliotas apskaičiuoti vietinę rinkliavą ar atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo teisės aktuose nustatyta tvarka.
16. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovui nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 metų pabaigos buvo skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kadangi nuo kintamosios dalies atsakovas buvo atleistas. Atsakovui už 2021 metus (visą mokestinį laikotarpį) apskaičiuota 22 836,57 Eur dydžio vietinė rinkliava, kadangi iki mokestinio laikotarpio pabaigos atsakovas nepateikė visų būtinų dokumentų, kad būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, taip pat neteikė Asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ar individualiame name deklaracijos (2021 m. Nuostatų 5 priedas) (toliau – ir Deklaracija). Atsakovas 2022 m. spalio 20 d. pareiškėjui pateikė reikiamos formos Deklaraciją už 2022 metų mokestinį laikotarpį, kurioje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame Bute faktiškai gyvenančių asmenų nėra, taip pat atsakovas pateikė UAB „Hoptransa“ pažymą, kurioje nurodoma, kad šios bendrovės dirbantieji (trečiųjų šalių piliečiai) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai nė vienas asmuo nurodytu adresu negyvena. Remiantis šiais dokumentais, atsakovui už 2022 metus nebuvo skaičiuojama vietinės rinkliavos dalis, atsižvelgiant į deklaruotų gyventojų Bute skaičių. Atsakovui vietinė rinkliava nuo 2022 m. lapkričio mėnesio skaičiuojama pagal mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo dažnį.
17. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir privalėjo būti sumokėta. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas turėjo teisę ir galimybę būti atleistas nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo, teikti Deklaraciją už kiekvieną mokestinį laikotarpį, tačiau šiomis teisėmis nesinaudojo, todėl teismo sprendimas, kuriuo atsakovas atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, yra neteisėtas ir naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovui E. Š. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., priteisimo.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą Savivaldybės teritorijoje. Tačiau įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo Butas yra visiškai apleistas ir negyvenamas, jame objektyviai negali gyventi tiek asmenų, kiek pareiškėjo pateiktais duomenimis deklaravo gyvenamąją vietą, ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė tik vietinės rinkliavos pastoviosios dalies įsiskolinimą (41,40 Eur).
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas dalį ginčo laikotarpio nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka atleistas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, todėl ją turėjo mokėti. Pareiškėjas tvirtina, kad vietinės rinkliavos kintamosios dalies apskaičiavimas, atsižvelgiant į atsakovo Bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių, atitinka 2021 m. Nuostatus, todėl iš atsakovo priteistinas visas jo (pareiškėjo) apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas (20 072,40 Eur).
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
22. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek netinkamai taikydamas proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, jog pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso, padarytų proceso teisės pažeidimų neįmanoma ištaisyti aukštesnės instancijos teisme. Jei aukštesnės instancijos teismas taisytų tokius pažeidimus, tai reikštų, kad proceso šalys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
23. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų egzistavimą teismas gali nustatyti ex officio (pagal pareigas), t. y. nepriklausomai nuo to, ar šiuo aspektu grindžiamas apeliacinis skundas, nes tai yra susiję su esminiais administracinės teisenos principais ir reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4618-756/2017; kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismui nustačius pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1808-556/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3035-629/2021; kt.).
25. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
26. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio garso protokolu ir yra sudedamoji bylos medžiagos dalis. Teismo posėdžio protokolas yra teismo procesinis dokumentas. Teismo posėdžio eigos fiksavimą ir garso įrašo darymo tvarką reglamentuoja ABTĮ 82 straipsnis: teismo posėdžio eiga fiksuojama darant teismo posėdžio garso įrašą, išskyrus ABTĮ nustatytus atvejus (1 d.); reikalavimus teismo posėdžio garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras (2 d.); teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio pirmininkas (3 d.); proceso šalys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu (4 d.); jeigu darant teismo posėdžio garso įrašą dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies eigos, bylą nagrinėjantis teismas proceso šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko užfiksuoti garso įrašu; dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama ABTĮ nustatyta tvarka (5 d.).
27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314 „Dėl Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų aprašo tvirtinimo“ patvirtintas Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašas nustato garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, nagrinėjant bylas administracinio proceso tvarka, ir jų darymo principus. Šio aprašo 3 punkte nurodyta, kad teismo posėdžio garso įrašas turi būti daromas taip, kad būtų galima aiškiai identifikuoti pasisakančius proceso dalyvius, būtų užfiksuotas proceso dalyvių pasisakymų eiliškumas, trukmė, pasisakymo pradžia ir pabaiga. Pagal šio aprašo 10 punktą, teismo posėdžio garso įrašai turi būti daromi tokiu formatu, kad juos būtų galima perkelti, išsaugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) ir išklausyti susipažįstant su išnagrinėtos bylos medžiaga.
28. Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. 13P-22-(7.1.2) nustato teismo posėdžių eigą fiksuojančių garso įrašų darymo ir tvarkymo organizavimo reikalavimus: garso įrašas daromas administracinėse bylose kiekvieno žodinio bylos nagrinėjimo atveju (2.2 p.); civilinėse bylose, administracinių nusižengimų bylose ir administracinėse bylose padarytas garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas (4 p.); pasibaigus teismo posėdžiui garso įrašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkeliamas į LITEKO (9.4 p.). Kai daromas garso įrašas civilinėse, administracinių nusižengimų ir administracinėse bylose, surašoma informacinė pažyma, kurioje nurodomas teismo pavadinimas, teismo posėdžio data, vieta, teismo posėdžio pradžios ir pabaigos laikas, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, įvykiai posėdyje, jų pradžios laikas, teismo posėdžio metu priimtos žodinės nutartys, kita teismo posėdžio pirmininko nuožiūra aktuali informacija (rekomenduojama informacinės pažymos forma pateikiama šio aprašo priede). Informacinė pažyma surašoma bei įsegama į LITEKO prie perkelto garso įrašo ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, pridedama prie bylos medžiagos ne vėliau kaip kitą darbo dieną po posėdžio pabaigos (16 p.).
29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, esančią LITEKO sistemoje, nustatė, kad byla 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant atsakovui, buvo daromas teismo posėdžio garso įrašas, priimtas sprendimas buvo skelbiamas 2023 m. birželio 19 d., į bylą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO po 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio įkelta informacinė pažyma, du teismo posėdžio garso įrašo failai (mp3 formatu). Tačiau paleidus šiuos failus nustatyta, jog įrašas teismo posėdžio eigai fiksuoti yra be jokio garso. Taip pat nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašas, iš kurio būtų galima nustatyti posėdžio turinį, nebuvo įkeltas į LITEKO ir vėliau. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad LITEKO sistemoje nėra įkeltas teismo posėdžio garso įrašas ir jo byloje nėra, o tai reiškia, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo ir todėl neįmanoma nustatyti vykusio teismo posėdžio turinio.
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas proceso teisės normos pažeidimas (byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo) sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 6 p.). Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir nenagrinėjami apeliacinio skundo motyvai dėl ginčo esmės, kuriais remiantis prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. priteisti iš atsakovo 20 072,40 Eur vietinės rinkliavos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.