Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-18 · Administracinė byla Nr. AS-858-1011-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
AS-858-1011-13
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
Auditas
Atsakovas
Turto vertinimo priežiūros tarnybai
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858-1011/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04834-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Auditas ir konsultacijos UAB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Auditas ir konsultacijos UAB skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.) dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Auditas ir konsultacijos UAB (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1-5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. rugsėjo 2 d. išvadą Nr. RC-51(13) (toliau – ir skundžiama išvada).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi (b. l. 65-66) atsisakė priimti pareiškėjo Auditas ir konsultacijos UAB skundą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Teisės aktas – valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas.

Pabrėžė, jog atsakovas skundžiama išvada pagal kompetenciją įvertino pareiškėjo parengtą žemės sklypų, esančių Utenos m., vertinimo ataskaitą Nr. 389/2250(UTE):13 ir nustatė tam tikrus šios ataskaitos trūkumus bei neatitikimus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika) įtvirtintoms nuostatoms. Skundžiamoje išvadoje yra tik konstatuotas tam tikras minėtų aktų pažeidimas, tačiau imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nėra nustatyta.

Atitinkamai, teismas sprendė, jog pareiškėjo skundžiama išvada nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas Auditas ir konsultacijos UAB atskiruoju skundu (b. l. 68-71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiama išvada sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, todėl skundą teismas atsisakė priimti nepagrįstai. Pareiškėjas pažymi, jog pats teismas pabrėžė, kad skundžiamoje išvadoje buvo konstatuotas ataskaitos neatitikimas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui ir Metodikos reikalavimams. Ši aplinkybė per se patvirtina, kad skundžiama išvada sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes – jo rengta ataskaita pripažinta neteisėta. Tačiau teismas neįvertino, kad esminė išvadoje konstatuota aplinkybė buvo ne ataskaitos pripažinimas neatitinkančia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Metodikos, bet ataskaitos pripažinimas neteisinga. Tuo tarpu turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol atsakovas nėra nustatęs jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.). Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, turto vertinimo ataskaita gali būti pripažinta neteisėta dviem būdais: 1) atsakovui nustačius ataskaitos neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsniui ir užginčijus ją teisme; arba 2) kitam suinteresuotam asmeniui (nesikreipiant į priežiūros įstaigą) užginčijus ataskaitą teisme. Taigi tam, kad ataskaita nustatyta vertė būtų pripažinta neteisinga, yra būtinas jos užginčijimas teisme. Pažymi, jog skundžiama išvada buvo ne tik konstatuotas ataskaitos neatitikimas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui ir Metodikai, tačiau taip pat ir ataskaita pripažinta neteisinga, kuo buvo pažeista Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog jo atžvilgiu priimta išvada nėra procedūrinis sprendimas, lemiantis kokius nors tolesnius veiksmus. Pabrėžia, jog valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) nesivadovavo ataskaitoje nustatyta turto verte dėl išvadoje konstatuotų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Metodikos pažeidimų. Dėl to ataskaitos parengimas jos užsakovui neteko prasmės, kas reiškia, kad pareiškėjas dėl išvadoje nustatyto ataskaitos neteisingumo laikytinas netinkamai įgyvendinęs sutartinius įsipareigojimus užsakovui pagal paslaugų teikimo sutartį. Atitinkamai, pareiškėjas turi interesą išvadą apskųsti.

Nurodo, jog skundžiamoje išvadoje atsakovas expressis verbis nurodo, kad išvada gali būti skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Tokiu būdu atsakovas šią išvadą taip pat vertina kaip skųstiną ir galinčią būti administracinės bylos dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Auditas ir konsultacijos UAB skundą dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. išvados Nr. RC-51(13) panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad skundžiama išvada negali būti administracinės bylos dalyku, kad joje yra pateikta tik konstatuojamojo pobūdžio informacija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atkreipia dėmesį į administracinės bylos faktines aplinkybes. Pažymėtina, jog VAĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu dėl mokestinės vertės Nr. 62, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ir Žemės mokesčio įstatymas) 9 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 punktu, Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. išvada Nr. RC-51(13), nutarė netenkinti UAB „Utenos prekyba“ prašymo ir nekeisti žemės sklypų, esančių Utenoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Utenoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Utenoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Utenoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Utenoje. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinių verčių pagal pareiškėjo 2013 m. birželio 25 d. Nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaitoje Nr. 389/2250(Ute):13 nustatytas rinkos vertes (b. l. 29-30).

Pažymėtina, jog nurodomoje ir šioje administracinėje byloje skundžiamoje Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadoje pažymima, kad žemės sklypų, esančių Utenos mieste, vertinimo ataskaita Nr. 389/2250 (UTE):13 vertintina kaip neatitinkanti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 62.4 punkto reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog į administracinį teismą kreipėsi pareiškėjas Auditas ir konsultacijos UAB, iš esmės ginčydamas atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. išvadoje Nr. RC-51(13) pateiktas išvadas ir pažymėdamas, kad atsakovui pateikus išvadą jo parengta atskaita negali būti naudojama ir atitinkamai kyla klausimas dėl jo tinkamų įsipareigojimų parengti ataskaitą vykdymo užsakovui UAB „Utenos prekyba“.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo turinį šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundžiama išvada negali būti administracinės bylos dalyku.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Kita vertus, pažymėtina, jog nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Taigi iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (2013 m. liepos 13 d. redakcija) nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą (1 str.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnis detaliai reglamentuoja turto arba verslo vertinimo ataskaitos sudarymą, joje privalomai nurodytinus elementus, jos saugojimo tvarką.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 25 straipsnį turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą. Pažymėtina, jog priežiūros įstaigai yra suteikti įgaliojimai nagrinėti paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 str. 2 d. 3 p.). Iš esmės tokią nuostatą numato ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 (toliau – ir Nuostatai), 9.3 punktas.

Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-14 patvirtintos Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklės (2013 m. balandžio 18 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) detalizuoja tokių pateiktų paklausimų nagrinėjimo tvarką.

Taisyklių 13 punktas numato, jog Turto vertinimo priežiūros tarnyba, išanalizavusi gautus Taisyklių 12 punkte nurodytų asmenų paaiškinimus bei išnagrinėjusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą, esant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, parengia ir pateikia Turto arba verslo vertintojų garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo ataskaitą parengusiam turto arba verslo vertintojui, kurį pasirašo Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktorius. Tais atvejais, kai turto arba verslo vertintojas ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmonė nustatytu terminu Turto vertinimo priežiūros tarnybai paaiškinimų nepateikia, teikimas Turto arba verslo vertintojų garbės teismui parengiamas ir pateikiamas pagal turimą informaciją. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui išnagrinėjus turto arba verslo vertintojo drausmės bylą, Turto vertinimo priežiūros tarnyba parengia išvadą dėl turto arba verslo vertintojo parengtos turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kurią pasirašo Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktorius (Taisyklių 14 p.).

Kita vertus, Taisyklių 15 punktas numato, kad, jeigu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų kreiptis į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą nėra, Turto vertinimo priežiūros tarnyba išvadą parengia išnagrinėjusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą ir išanalizavusi gautus Taisyklių 12 punkte nurodytų asmenų paaiškinimus, jeigu Taisyklių 12 punkte nustatyta tvarka tarnyba kreipėsi į turto arba verslo vertinimo ataskaitą parengusį turto arba verslo vertintoją bei turto arba verslo vertinimo įmonę, kurios vardu parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita, dėl paaiškinimų pateikimo.

Turto vertinimo priežiūros tarnybos patvirtintos išvados kopijos per 3 darbo dienas nuo Išvados pasirašymo dienos išsiunčiamos (registruotu laišku) turto arba verslo vertintojui, turto arba verslo vertinimo įmonei, kurios vardu parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita, ir pareiškėjui (Taisyklių 16 p.). Taisyklių 20 punktas numato, jog išvada gali būti skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas teisės aktų nuostatas sistemiškai, pažymi, jog parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga iki tol, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.). Atitinkamai, priežiūros įstaigos konstatavimas dėl ataskaitos neatitikties sukelia nurodytame įstatyme įvardintas teisines pasekmes, t. y. ataskaita laikoma neteisinga. Toks atsakovo vertinimas negali būti laikomas tik atsakovo nuomone, atsižvelgus į nurodytame įstatyme įvardintas sukeliamas teisines pasekmes. Be to, pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog šiuo atveju nėra priimtas joks kitas administracinis aktas, kurį jis galėtų skųsti teisme, taip iš esmės ginčydamas atsakovo nustatytas aplinkybes dėl jo parengtos ataskaitos neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams ir taip siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (pvz., nebuvo nustatytas pagrindas kreiptis į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą, inicijuoti pareiškėjo drausminės bylos iškėlimą (Taisyklių 13–14 p.). Be to, pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčydamas išvadą pažymi, kad atsakovas priimdamas išvadą pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, nesilaikė jam priskirtų funkcijų, iš dalies netinkamai veikė jam priskirtos kompetencijos ribose konstatuodamas išvados neatitiktį teisės aktų reikalavimams (b. l. 68-71).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų neanalizavo ir nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo priimtos išvados sukeliamas teisines pasekmes, kylančias iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies. Dėl šių priežasčių atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skundžiama išvada negali būti administracinės bylos dalyku. Toks teisėjų kolegijos vertinimas yra pateiktas, be kita ko, atsižvelgus ir pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Konstitucijos 30 str., ABTĮ 5 str.).

Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-988/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-876/2013 pateiktais išaiškinimais nesivadovautina, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šiuo atveju analizuojamos situacijos. Kaip minėta, šiuo atveju nėra priimtas joks kitas administracinis aktas, kurį pareiškėjas galėtų skųsti teisme, byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo nustatytas pagrindas kreiptis dėl pareiškėjo į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą, inicijuoti pareiškėjo drausminės bylos iškėlimą. Taigi iš esmės procesas priėmus skundžiamą išvadą baigėsi ir ji yra vienintelis aktas priimtas šiame procese.

Remdamasi tuo, kas nurodyta teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjo Auditas ir konsultacijos UAB skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Auditas ir konsultacijos UAB atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Auditas ir konsultacijos UAB skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysIrmantas JarukaitisDainius Raižys