- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-258-175-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00477-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- V. M., J. M.
- Advokatai
- Vaidutis Paliukas
Teisėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-175/2012
2012 m. kovo 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, išteisintųjų V. M. ir J. M. gynėjui advokatui Vaidučiui Paliukui, ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. ir J. M. išteisinti pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2003-04-28, adresu Kaune, „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su žmona J. M., turėdamas išankstinį tikslą J. M. naudai apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą - į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDFV, žinodamas Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., (Žin., 2000 Nr. 111-3574) nuostatas, kad motinystės pašalpa mokama 100% pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, ir pateikus prašymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2008-07-13 iki 2008-09-06, kad motinystės pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. II ketvirtį, bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, todėl siekdamas laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. liepos mėn. 12 d. padidintų draudžiamųjų pajamų, žinodamas apie J. M. nėštumą, tikslu iš VSDFV biudžeto J. M. naudai gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, 2007-12-19 sudarė su savo žmona J. M. fiktyvią darbo sutartį Nr. 18, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės pareigų (pareigybės anksčiau nebuvo), kurioje jai buvo nustatytas neadekvatus, jos darbo krūvio neatitinkantis, 4683,48 Lt mėnesinis darbo užmokestis (išskaičius mokesčius). Po ko J. M. 2009-05-11 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą, kuo remiantis ji įgijo teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą ir VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-05 sprendimu Nr. 8.37-2900 paskirta 12285 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį 2008-07-13 – 2008-09-06 ir 2008-10-28 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.36-12857, jai viso nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13 apskaičiuota 133456,98 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, tačiau 2010-02-17 (Nr. 014462/10/1 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius) jai laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės (tėvystės) pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, todėl motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį 2010-02-01 - 2010-07-13 apskaičiuota ir išmokėta pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų bendra išmokėta suma (išskaičius mokesčius) 94376,16 Lt. Tokiu būdu V. M. veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su J. M. apgaule J. M. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą - iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 145750,98 Lt (išskaičius mokesčius) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir nuo 2008-07-13 iki 2010-07-13 išmokėjus dalį šių motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule J. M. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 94376,16 Lt (išskaičius mokesčius) dydžio lėšas, tuo padarydamas VSDFV biudžetui 94376,16 Lt turtinę žalą.
Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d. tuo, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre registruota 2003-04-28, adresu Kaune, „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, susitaręs ir bendrai veikdamas su savo žmona J. M., žinodamas, kad nustatytas mėnesinis darbo užmokestis bus neadekvatus, neatitinkantis būsimo J. M. darbo krūvio, tačiau siekdamas apgaule J. M. naudai įgyti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, jis 2007-12-19 savo parašu patvirtino 2007-12-19 fiktyvią darbo sutartį Nr. 18 apie J. M. priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, personalo vadovės pareigoms ir darbdavio įsipareigojimą jai mokėti 4683,48 Lt (išskaičius mokesčius) mėnesinį darbo užmokestį, kad J. M. įgytų didelės vertės turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.
J. M. buvo kaltinama pagal BK 182 str. 2 d. tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2003-04-28, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, savo vyru V. M., turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą - į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDFV, žinodama Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., (Žin.. 2000 Nr. 111-3574) nuostatas, kad motinystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, ir pateikus prašymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2008-07-13 iki 2008-09-06, kad motinystės pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. II ketvirtį, bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, todėl siekdama laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 19 iki 2008 m. liepos 12 padidintų draudžiamųjų pajamų, žinodama apie savo nėštumą, tikslu iš VSDFV biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, 2007-12-19 sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorium V. M. fiktyvią darbo sutartį Nr. 18, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės pareigų (pareigybės anksčiau nebuvo), kurioje jai buvo nustatytas neadekvatus, jos darbo krūvio neatitinkantis, 4683,48 Lt, mėnesinis darbo užmokestis (išskaičius mokesčius). Po ko ji, 2009-05-11 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą, kuo remiantis ji įgijo teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą ir VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-05 sprendimu Nr. 8.37-2900 paskirta 12285,00 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį 2008-07-13 – 2008-09-06 ir 2008-10-28 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.36-12857, jai viso nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13 apskaičiuota 133456,98 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, tačiau 2010-02-17 (Nr. 014462/10/1 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius) jai laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės (tėvystės) pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, todėl motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį 2010-02-01 – 2010-07-13 apskaičiuota ir išmokėta pagal minimalų mėnesinį užmokestį, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų bendra išmokėta suma (išskaičius mokesčius) 94376,16 Lt. Tokiu būdu J. M. veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su V. M. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą - iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 145750,98 Lt (išskaičius mokesčius) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir nuo 2008-07-13 iki 2010-07-13 išmokėjus dalį šių motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 94376,16 Lt (išskaičius mokesčius) dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 94376,16 Lt turtinę žalą.
Be to, ji buvo kaltinama pagal BK 300 str. 1 d. tuo, kad susitarusi ir bendrai veikdama su UAB „Vėjų linija“ direktoriumi V. M., žinodama, kad nustatytas mėnesinis darbo užmokestis bus neadekvatus, neatitinkantis būsimo jos darbo krūvio, tačiau siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF 2007-12-19 savo parašu patvirtino 2007-12-19 fiktyvią darbo sutartį Nr. 18 apie priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės pareigoms ir darbdavio įsipareigojimą mokėti 4683,48 Lt (išskaičius mokesčius) mėnesinį darbo užmokestį, kad įgytų didelės vertės turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. M. nuteisti pagal BK 182 str. 2 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 300 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat prokuroras prašo analogiškai pripažinti kalta ir J. M. bei jai skirti tokias pačias laisvės atėmimo bausmes ir subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Skunde prokuroras teigia, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2008 m. sausio - birželio mėn. laikotarpiu, kai J. M. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės pareigas, jai buvo išmokamas 4683,48 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Tuo tarpu bendrovės direktoriaus V. M., projektų vadovo E. S. ir vadybininko A. K. mėnesiniai darbo užmokesčiai buvo apytiksliai 5 kartus mažesni, o bendrovės buhalterės E. I. mėnesinis darbo užmokestis (už 4 darbo val./d.) - 10 kartų mažesnis nei J. M. mėnesinis darbo užmokestis. Prokuroras teigia, kad tyrimo metu nustatyta, jog bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. grynasis pelnas siekė 249188 Lt, o darbo užmokesčio priskaičiavimas J. M. turėjo įtakos bendrovės 2007 m. sąnaudų padidėjimui 3044,75 Lt suma, atitinkamai minėta suma sumažėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. grynasis pelnas. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. grynasis pelnas siekė 57211 Lt, o darbo užmokesčio priskaičiavimas J. M. turėjo įtakos bendrovės 2008 m. sąnaudų padidėjimui 52591,26 Lt suma, atitinkamai minėta suma sumažėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. grynasis pelnas. J. M. parodė, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo daug pareigų - ruošė sutartis, tvarkė buhalterinę apskaitą, užsiėmė reklama, internetinio puslapio kūrimu, rūbų pirkimu. Skundo autorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nė viena iš šių funkcijų neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 1217 patvirtintų personalo vadovės pareiginių nuostatų. J. M. niekada anksčiau nedirbo panašaus darbo, neturėjo jokios buhalterinės apskaitos tvarkymo praktikos. Tyrimui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros, pasirašytos personalo vadovės J. M. (spaudas ir parašas) neįrodo, kad ji atliko darbą, parašų atsiradimas lengvai paaiškinamas, nes bendrovės direktorius V. M. yra jos vyras. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nedidelėse įmonėse personalo vadovo pareigybė yra netikslinga ir ekonomiškai nenaudinga, o tą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš J. M. įdarbinimą tokių pareigų iš viso nebuvo. Niekas jų nėjo ir jos atostogų laikotarpiu, J. M. nurodytą darbą atliko kitos darbuotojos.
Skunde teigiama, kad liudytojai E. S., E. I., D. D. yra dirbantys kaltinamiesiems priklausančioje bendrovėje, todėl gali būti jų įtakojami duotis tokius parodymus. Be to, jų parodymai yra abstraktūs, niekas negalėjo nurodyti J. M. padaryto konkretaus darbo. Nėra nė vieno su įmone nesusijusio asmens, kuris patvirtintų jos darbą, nors ji nurodė bendravusi su klientais, ruošusi sutartis, tačiau nenurodė nė vieno iš jų.
Prokuroras pažymi, kad 5 ir daugiau kartų didesnis nei kitų darbuotojų, taip pat ir direktoriaus, J. M. atlyginimas yra nei logiškai, nei finansiškai nepaaiškinamas. J. M. atliktos funkcijos iš esmės tiek nesiskyrė nuo kitų darbuotojų, netgi tiesiogiai nebuvo susijusios su bendrovės kuriama nauda ir gaunamomis pajamomis bei sudarė žymią jos išlaidų dalį. Be to, teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tas aplinkybes, kad V. M. ir J. M. yra vyras ir žmona, kad J. M. priėmimas į darbą sutampa su jos nėštumo laikotarpiu, apie ką jiems abiems tikrai negalėjo būti nežinoma. Tai leidžia daryti išvadą, kad įdarbinimas buvo fiktyvus, darbo teisiniai santykiai buvo tik imituojami, o pateikus VSDF valdybai suklastotus, tikrovės neatitinkančius dokumentus apie J. M. darbo užmokestį, darbo laiką, buvo suklaidinta VSDF valdyba, siekiant tokiu būdu apgaule gauti didesnes motinystės pašalpas iš VSDFV biudžeto. Todėl, prokuroro nuomone, V. M. ir J. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 2d., 300 str. 1 d.
Skunde nurodoma, kad skirdamas bausmę V. M. ir J. M., teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų padarytas sunkus ir nesunkus nusikaltimai, jie neteisti, charakterizuojami gerai, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Todėl kiekvienam iš jų turi būti skirta reali mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, ko pasėkoje padarė teisingas išvadas. Tiek V. M., tiek J. M. viso bylos tyrimo metu nuosekliai neigė savo kaltę, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jie, veikdami bendrai, tyčia J. M. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą - VSDF lėšas bei suklastojo tikrą dokumentą. J. M. nuosekliai nurodė kokiomis aplinkybėmis ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokios buvo jos pareigos, į tas pareigas įeinančios darbinės funkcijos, kaip ji atliko tą darbą. V. M. taip pat nuosekliai nurodė kokioms darbo funkcijoms ir pareigoms J. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovė, buvo priimta, kokius pavestus darbus ji atliko. V. M. ir J. M. parodymus taip pat patvirtina ir kiti liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.
Iš liudytojo E. S. parodymų matyti, kad jį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbinusį 2008 m. gegužės mėn. montuotoju, su darbu supažindino direktorius V. M., o J. M. išduodavo medžiagas, paskirstydavo žmones į objektus, dirbdavo su popieriais. Iš liudytojos E. I. parodymų matyti, kad jai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, dirbti padėjo direktoriaus žmona J. M., ji suvesdavo daug įvairių dokumentų, išrašydavo PVM sąskaitas - faktūras, dirbo su programa „BŪTENT“, paruošdavo mokesčių deklaracijas, balansus. Ji kaip buhalterė atsako už įmonės buhalterinę apskaitą ir patikrindavo J. M. suvestus duomenis. Dirbant pusę etato viena visų darbų atlikti nespėdavo, todėl J. M. išėjus į dekretą, ją pavaduoti buvo priimtas kitas žmogus. 2007-2008 m. įmonė dirbo pelningai, atlyginimai bei mokesčiai buvo mokami laiku. Iš liudytojo D. D. parodymų matyti, kad jis 2007-2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku, šioje įmonėje tuo metu dirbo ir J. M., jam tekdavo su ja dirbti kiekvieną dieną, ji išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, registruodavo gedimus, buvo atsakinga už priešgaisrinę saugą. Darbe ji būdavo kiekvieną dieną. Šių liudytojų parodymais pagrindo abejoti nėra, o tai, kad jie, kaip dirbantys V. M. ir J. M. priklausančioje bendrovėje, būtų pastarųjų įtakojami duotis tokius parodymus, byloje nenustatyta.
Iš 2007-12-19 darbo sutarties Nr. 18 matyti, jog J. M. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės pareigas, sutartis neterminuota, mokamas 6300 Lt mėnesinis atlyginimas 1 kartą per mėnesį, nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – 8 valandų darbo diena, 5 dienų darbo savaitė, sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2007-12-19. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2008 m. turėjo 57211 Lt pelno. Iš specialisto išvados Nr. 5-2/181 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų‘‘ matyti, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Nr. IX-574 įstatyme ar kitais norminiais aktais nustatytų reikalavimų pažeidimų. Iš tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad bendrovė tiriamuoju laikotarpiu mokėjo įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Tyrimo metu nustatyta, kad už 2007 m. gruodžio – 2008 m. liepos mėn. laikotarpį į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 50206,80 Lt sumą socialinio draudimo įmokų. Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00477-09 medžiagoje esančiame 2009-10-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte Nr. (10.1)10.V-16061 pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Tyrimo metu nustatyta, kad su J. M. darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu iš viso siekė 55636,01 Lt sumą (2007 metais 3044,75 Lt, 2008 metais 52591,26 Lt), t.y. 42411,96 Lt priskaičiuotas darbo užmokestis, 13139,23 Lt soc. draudimo (30,98 %) įmoka ir 84,82 Lt įmoka į garantinį fondą (0,2 %). Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. grynasis pelnas siekė 249188 Lt, o darbo užmokesčio priskaičiavimas J. M. turėjo įtakos bendrovės 2007 m. sąnaudų padidėjimui 3044,75 Lt suma, atitinkamai minėta suma sumažėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. grynasis pelnas. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. grynasis pelnas siekė 57211 Lt, o darbo užmokesčio priskaičiavimas J. M. turėjo įtakos bendrovės 2008 m. sąnaudų padidėjimui 52591,26 Lt suma, atitinkamai minėta suma sumažėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. grynasis pelnas.
Prokuroras skunde teigia, kad nė viena iš J. M. nurodytų funkcijų neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 1217 patvirtintų personalo vadovės pareiginių nuostatų, o ji niekada anksčiau nedirbo panašaus darbo, neturėjo jokios buhalterinės apskaitos tvarkymo praktikos. Atkreiptinas dėmesys, kad J. M. dirbo savo vyro valdomoje ir jam priklausančioje įmonėje, kurią pastarieji kartu įkūrė, todėl savaime suprantama, kad J. M. įmonės kasdieninėje veikloje atliko eilę darbinių funkcijų, tame tarpe net ir tas, kurios buvo nenumatytos jos einamose personalo vadovės pareigose. Be to, J. M. išsilavinimas – aukštasis (viešojo administravimo studijų krypties bakalauro ir magistro laipsniai) neduoda pagrindo abejoti, kad ji negalėtų susitvarkyti su jai pavestomis darbinėmis užduotimis. Juo labiau, kad tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, ji tai darė prižiūrint ir padedant įmonėje dirbusiai buhalterei E. I.. Tai, kad J. M. įmonėje dirbo realiai, patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros, pasirašytos personalo vadovės J. M. (spaudas ir parašas).
Tai, kad J. M. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės pareigose trečią neštumo mėnesį, įvertinus kitas bylos aplinkybes, nepatvirtina, jog tokiu būdu ji siekė apgaule įgyti VSDF lėšas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos nedraudžia nėščioms darbuotojoms mokėti sulygtą, nors ir didelį, darbo užmokestį. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Todėl tai, kad J. M. 6500 Lt atlyginimas per mėnesį buvo nustatytas būnant nėščiai, negali būti pagrindu teigti, kad atlyginimas buvo nustatytas tikslu ateityje gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. tokiu būdu apgauti VSDFV Kauno skyrių. Be to, pati įmonės veikla nebuvo fiktyvi, ji pilnai vykdė savo veiklą, šioje įmonėje dirbo darbuotojai, o darbuotojams atlyginimai buvo mokami iš įmonės pajamų, kurių įmonėje tokiems mokėjimams pakako, tame tarpe ir mokėti nustatyto dydžio atlygį J. M. - nereikėjo tam tikslui skolintis lėšų, parduoti įmonės turtą, ar kitu būdu gauti tam tikslui pinigų. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra savarankiškas ūkio subjektas, veikiantis komerciniais tikslais, todėl įmonei veikiant pelningai ir turint pakankamai pinigų jos veiklai vystyti, įmonė yra savarankiška spręsti apie jos valdymui ir administravimui steigiamų pareigybių ar etatų kiekį, jiems nustatytą užmokesčio dydį, ekonominę naudą ir reikalingumą. Remiantis tuo, apeliacinio skundo motyvai, kad nedidelėse įmonėse personalo vadovo pareigybė yra netikslinga ir ekonomiškai nenaudinga, o šioje įmonėje prieš J. M. įdarbinimą tokių pareigų iš viso nebuvo, bei tai, kad J. M. nurodytą darbą atliko kitos darbuotojos, yra atmetami. Todėl faktai, kad J. M. darbdavys buvo jos pačios vyras, jos darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo didesnis, nei kitų tuo metu įmonėje dirbusių asmenų, įskaitant ir paties direktoriaus, pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties, aplinkybių, kad šis darbo užmokestis būtų mokamas už realiai neatliekamą darbą, o tai, kad buvo sumokėti tik mokesčiai, bet darbo užmokestis nebuvo gautas, byloje nenustatyta. Nepaisant to, lyginti J. M. ir kitų įstaigos darbuotojų darbo užmokesčius nėra teisinga, kadangi kiekvieno įstaigos darbuotojo atliekamo darbo pobūdis, funkcijos ir kitos aplinkybės, sąlygojančios darbo užmokesčio nustatymą, yra skirtingos, o darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas.
Be to, gaudama nustatyto dydžio atlygį už atliekamą darbą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. M. mokėjo ir atitinkamai didesnes įmokas į VSDF biudžetą, todėl ji įgijo teisę į didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Tuo pagrindu daroma išvada, kad J. M. išmokėta didesnė motinystės (tėvystės) pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu ir jai teisėtai priklausančios teisės bei piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo sudėties. Be to, pripažinus tokius V. M. ir J. M. veiksmus nusikalstamais, susidarytų tokia situacija, kad moteris, tapusi nėščia, nebeturėtų teisės ir negalėtų įsidarbinti, gauti didesnio atlyginimo, darbdavys jai atlyginimo nebegalėtų didinti, nes už tai tiek darbdavys, tiek nėščia moteris būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Todėl šiuo aspektu skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti.
Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje V. M. ir J. M. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog J. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad joje nepateikta faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad J. M. gavo didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą apgaulės būdu, t.y. fiktyviai ją įdarbinant, sumokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės pašalpą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad V. M. ir J. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., sudėties.
V. M. ir J. M. veiksmuose nenustačius būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės, nėra pagrindo teigti, kad jie suklastojo kaltinamajame akte nurodytą tikrą dokumentą – 2007-12-19 darbo sutartį Nr. 18, apie J. M. priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl V. M. ir J. M. veiksmuose skundžiamu nuosprendžiu teisingai nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tikro dokumento suklastojimo (BK 300 str. 1 d.) požymių. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kad J. M. įdarbinimas buvo fiktyvus, darbo teisiniai santykiai buvo tik imituojami, o pateikus VSDF valdybai suklastotą, tikrovės neatitinkantį dokumentą apie J. M. priėmimą į darbą, buvo suklaidinta VSDF valdyba, siekiant tokiu būdu apgaule gauti didesnes motinystės pašalpas iš VSDFV biudžeto, yra atmetami.
Kadangi V. M. ir J. M. veiksmuose nėra minėtų nusikaltimų sudėties, nėra pagrindo analizuoti ir apeliacinio skundo motyvus dėl bausmės skyrimo jų atžvilgiu.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą atmesti.