- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- PK-102-873/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-3-00077-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- G. V.
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Kristina Čeredničenkaitė, Valdas Bliujus
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
R.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) interneto administratoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. interviu, paskelbtame 2009 m. gruodžio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini), kurio registruota buveinė yra (duomenys neskelbtini) , transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbė teiginius apie G. V. : “Imkitės (duomenys neskelbtini) temos, (duomenys neskelbtini) teatro ... kaip kartu G. V. su buvusiu (duomenys neskelbtini) ministru ir S. „nuplovė“ 47 milijonus <...>“, tuo apšmeižė G. V., neva šis padarė sunkų nusikaltimą.
Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad su R. J. telefonu kalbėjosi, ji prisistatė. Ji nesakė, kad pokalbis yra įrašinėjamas, R. G. sutiko, kad laidoje būtų panaudotas dainos tekstas, buvęs pokalbio pabaigoje. Laidoje girdimą tekstą R. G. yra pasakęs, bet jo neleido viešinti. Pamatęs anonsą, dėl pokalbio parašė raštą (duomenys neskelbtini) televizijai, kuriame nurodė neviešinti viso pokalbio, kad R. G. balsas nebūtų naudojamas laidoje. Pamatęs anonsą, R. G. parašė raštą ir padarė viską, kad laida neišeitų, kad jo privatus pokalbis neišeitų į viešumą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. R. G. neprašė, kad kiti paskleistų informaciją. (Duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas R. J. straipsnis, po to straipsnį perspausdino ir kiti, aišku, su žurnalistės leidimu. Informacija skleidžiama ne R. G. vardu, tuos žodžius žurnalistei pateikė kaip nuomonę. R. G. suprato, kad kalba su žurnaliste. R. G., kaip piliečiui, žinančiam (duomenys neskelbtini) teatro situaciją, dideles pinigų sumas, kuriomis disponavo teatras, buvo skaudu, jis pasiūlė pasidomėti. Teatro scena pradėta tvarkyti, bet nesutvarkyta iki šiol, teatras nesutvarkytas. Suma R. G. žinoma iš internetinio (duomenys neskelbtini) savivaldybės puslapio ir finansų ministerijos puslapio. Ji yra nurodyta, tiesiog perskaitė. R. G. remiasi tuo, kas buvo parašyta, kad teatrui ketinama skirti iki 100 000 000 Lt. R. G. nebuvo žinoma, kokia suma skirta, kokia išleista, kokie darbai atlikti. R. G. nežinoma, kas galėjo skirstyti lėšas (duomenys neskelbtini) teatre. Viešoje erdvėje rodėsi tik G. V., todėl susidarė toks įspūdis, kadangi direktoriaus niekur nesimatė, o kalbėjo apie statybas visada V. Tai ne žinios, o nuomonė, prielaida. R. G. padarė viską, kad ta informacija nebūtų paskleista. R. G. nebuvo viešas asmuo, nenorėjo, kad būtų viešinamas privatus gyvenimas. Įraše girdisi, kad R. G. davė leidimą transliuoti tik dainą, neprašė, kad informacija būtų paskleista. Vaizdo įraše girdima R. G. interpretacija ir nuomonė. R. G. į (duomenys neskelbtini) kreipėsi, kad nebūtų viešinamas visas telefoninis pokalbis, nebūtų rodomi R. G. namai. Tai, kad R. J. yra žurnalistė, R. G. buvo žinoma, su tiriamąja žurnalistika mažai susidūręs. R. G. siūlė domėtis teatru, o ne G. V.. Spaudoje yra žurnalistės interpretacija. R. G. viską padarė, kad pokalbis nebūtų išviešintas, laikosi tos pačios nuomonės, kad reikia domėtis (duomenys neskelbtini) teatru, G. V. ir (duomenys neskelbtini) teatro nesutapatina. Pokalbis vyko 2009 metais, G. V. tuo metu (duomenys neskelbtini) teatre nedirbo, tai R. G. buvo žinoma. Žodžiais „išplovė“ R. G. nieko nenorėjo pasakyti, tai yra interpretacija. Žodžiai „kartu su S. ir J.“ taip pat interpretacija, R. G. buvo pagautas emocijų – domėkitės ten, kur nesutvarkytos institucijos, tai R. G. nuomonė, o ne kažkoks kaltinimas.
Nukentėjusysis G. V. paaiškino, kad asmeniškai su R. G. nėra pažįstami, apie jį yra girdėjęs. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo rodoma R. G.-J. laida (duomenys neskelbtini) Po tos laidos, kurios G. V. nematė, jam pradėjo skambinti žmonės ir klausė, ką jis padarė (duomenys neskelbtini) teatre, sakė, kad R. G. kaltina, jog G. V. kartu su J. ir S. išplovė 47 milijonus litų. Tai tęsėsi apie savaitę, po to laikraščiai perspausdino tą laidą, kurios esmė buvo A. V. teatras. G. V. tapo aišku, kad R. G., norėdamas nukreipti dėmesį nuo A. V., buvusio teatro direktoriaus, paskleidė žinią, neva G. V. išplovė 47 milijonus. G. V. to net negalėjo padaryti, nes, eidamas meno vadovo pareigas, neturėjo parašo teisės. Parašo teisę turėjo direktorė ir jos pavaduotojas. Meno vadovas formuoja repertuarą, kviečia režisierius, aktorius, padeda skirstyti vaidmenis, galvoja, kokio pastatymo reikia, formuoja meninę strategiją. Teatras net negauna remonto pinigų, užsakovo funkcijos perduotos UAB(duomenys neskelbtini) Teatras nemato pinigų, užsakovas atsiskaito su rangovu. G. V. aptarinėjo teatro dizaino klausimus, tai daugiausia darydavo su architektu, ne su rangovais. Teatro remonto klausimais daugiau užsiėmė direktoriaus pavaduotojas, G. V., net ir labai norėdamas, to negalėtų padaryti. Ta žinia G. V. buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Jeigu nebūtų kreipęsis į teismą, visi galvotų, kad jis jei ne visus, tai kelis milijonus tikrai pavogė, kaip daug kas ir galvoja. Kontekste, kai visi menininkai pradedami vaginti, patikėti, kad ir G. V.- vagis, labai lengva. Su tuo G. V. negali sutikti, kadangi nėra vagis. G. V. dalyvauja Judėjimo už gamtą visuomeninėje veikloje. Žmonės sako, kad G. V. negali aiškinti, nes pats yra vagis, patys skaitė, tai daro žalą ne tik G. V., kaip asmeniui, bet ir pačiam judėjimui. Žala pasireiškė G. V. dvasine būsena ir žmonių nuomone apie jį. Dvasinė būsena yra bloga, nes jis nėra vagis, o jį kaltina tuo, kad yra vagis ir dar stambaus masto. G. V. atsibodo ir jį skaudina juokeliai teatre „ na, tai duok kokį milijoną, nors pusę milijono, kur padėjai 47 milijonus“. 2009 metais G. V. ten jau nebedirbo, nežino, kokia scenos būklė, kiek atsimena, toks, koks ir dabar : išgriauta scena, tvirtino pamatus. Didžioji scena neveikė, remontas užsitęsė dėl tos priežasties, kad metinė darbų apimtis priklauso nuo pinigų, kuriuos skyrė metams, kadangi skyrė mažomis dalimis – 5-6 milijonus, už tokią sumą darė darbus. Pastatas milžiniškas, rekonstrukcija – generalinė, dėl to ji ir tęsiasi ir dabar nesibaigė. Buvo konkrečiai pasakyta : „jūs geriau domėkitės G. V., kuris su kitais dviem asmenimis išplovė 47 milijonus“, kitaip negali suprasti – ar yra kitas G. V., susijęs su (duomenys neskelbtini) teatru. (duomenys neskelbtini) teatre G. V. dirbo nuo 1998 metų, meno vadovu dirbo nuo 2004 m. iki 2008 m. lapkričio ar gruodžio mėn. (Duomenys neskelbtini) teatro remontas buvo pradėtas 2005 metais. G. V. negali nusakyti žalos dydžio – tai yra neišmatuojama. Negalima išmatuoti, kai žmogaus vertė visų akyse krinta, staiga yra sutrypiama. (Duomenys neskelbtini) teatre mokama apie 1000 Lt alga, didžiulė atsakomybė, o po to dar yra apvagintas. G. V. reiškia 147000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tai daugiau simbolinis reikalavimas. Žmogui, kuris kitą sutrypė su purvu, turi skaudėti pačiam, tai būtų gyvenimo pamoka.
Liudytoja R. J. paaiškino, kad R. G. pažįsta iš balso, su G. V. yra minimaliai bendravusi, asmeniškai nei vieno iš jų nepažįsta. R. J. informavo R. G., kad daro pokalbio įrašą, jo net perklausė, ar gali tai ištransliuoti viešai. Negali pasakyti, kuriuo pokalbio metu paklausė. R. J. elgėsi įprastai, kaip elgiasi visada. Ji prisistato, pasako, kas yra, kad yra žurnalistė, ar gali paklausti keletą klausimų, tada klausia. R. J. neapsimetė niekuo kitu, su R. G. nėra pažįstami, prisistatė žurnaliste, kitaip suvokti jos ketinimų, nemano, kad buvo įmanoma. R. J. informavo R. G., kad pokalbis bus panaudotas laidoje. R. J. atsiklausė, ar gali šitą panaudoti laidoje, R. G. atsakė „taip, taip“, frazės negali prisiminti, bet laidoje buvo ištransliuotas visas įrašas, išskyrus pauzes. Kiek žinoma, pokalbio įrašas yra sunaikintas. R. J. rengė laidą apie tai, kas vyksta (duomenys neskelbtini) teatre. Pabendravus su gausybe žmonių, buvo akivaizdu, kad reikia kalbėti su R. G., kaip asmeniu, kuris labai gerai informuotas, kas ten vyksta. G. G. buvo teatro darbuotojas, to neneigė ir A. V., kai prieš tai su juo kalbėjosi. R. J. neturi pokalbio įrašo. Iš pokalbio buvo iškirptas tik prisiskambinimo momentas, visi „laba diena“, tai, kas neturėjo informacinės reikšmės. Atsiklausimas dėl įrašymo ir panaudojimo buvo transliuojamas laidoje, R. J. nemano, kad R. G., pareikšdamas savo nuomonę, pasakė ką nors tokio, ko visuomenė nežinojo. Nieko naujo, kad Kauno dramos teatras stovi be stogo, išleista daugybė pinigų, tame, ką jis pasakojo, R. J. atpažino tai, ką viešoje erdvėje buvo ne kartą girdėjusi. R. G. interpretavo savotiškai, gal dėl jo stiliaus, kad jis padainavo, R. J. dar kartą atsiklausė, ar jis supranta, kad duoda interviu. Pagal dėstymo stilių R. J. atpažino R. G. nuomonę, požiūrį į situaciją. G. V. buvo meno vadovas, tuo metu, kai jis tą teatrą valdė, vyko labai brangūs remonto darbai, pinigai buvo išleisti fojė ir kitų vietų restauravimui, teatras dar vasarą buvo be stogo, iš scenos duobės buvo galima matyti dangų, o išleista buvo keletas milijonų. Laida buvo ne apie G. V.. Toje laidoje pasisakė daug žmonių, kurie tiesiogiai įvardijo žmones, galėjusius sustabdyti kažkokius veiksmus, to nedariusius. Reikia apsimesti, kad nepamatyti, jog (duomenys neskelbtini) teatre pinigai plaukė pro šalį. Kai žmonės interpretuoja šitą situaciją, nežiūri dokumentų, bet sako, (duomenys neskelbtini) teatras – G. V. teatras, niekas nežiūri, kas pasirašo ant dokumentų. Pinigai panaudoti ne scenai, kur yra darbo vieta, bet pašaliniams dalykams, tai akivaizdu. R. J. negalėjo pasakyti, kad R. G. nuomonė neturi pagrindo. R. G. asmeniškai į R. J. nesikreipė, kad pokalbis nebūtų transliuojamas laidoje. R. J. žurnalistinė komanda neužsiima privačiais reikalais. Kai yra viešas interesas, žmogus dėsto nuomonę ar faktus apie visuomenei reikšmingus dalykus, yra ne tas pats, kai papasakoja asmeninius dalykus, po to nebenori viešinti. R. J. kalbėjosi su R. G. apie situaciją kultūroje, jis nepasakė nieko nauja. Jis buvo susijęs su tuo klausimu žmogus, gal dėl skaičių galima ginčytis, bet nieko naujo nebuvo pasakyta. R. J. paskambinusi gauna sutikimą ir šnekasi. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistas privalo prisistatyti, kad žmogui nekiltų abejonių, jog šneka su žurnalistu, tai gali būti ištransliuota viešai. Pokalbio metu, ar jo pabaigoje R. J. tikrai perklausė, ar gali tai naudoti laidoje. Vyko interviu, R. G. pradėjo dainuoti, toje vietoje R. J. perklausė sutikimo, nes tai buvo, galima sakyti, intymu. Pokalbio pradžioje R. J. prisistatė kaip žurnalistė, pradėjo klausinėti, jai nebuvo pasakyta „ne, šito interviu nebus“. R. J. prisistatė, kad yra (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) žurnalistė, pasakė pavardę, kad nori paklausti keletą klausimų. „Ne“ nebuvo, pradėjo šnekėti. R. J. neatsimena, kada R. G. pradėjo dainuoti, atrodo, pačioje pradžioje - paklausė, kas jį sieja su A. V., jis pradėjo dainuoti, atsirado tas „aš jus myliu, myliu be galo“. Tada R. J. paklausė, ar tikrai šitą gali naudoti, jis atsakė „gerai“ ir toliau tęsė pokalbį. Pokalbis buvo „sukarpytas“ dalimis, transliuojant iškirpta buvo minimaliai. Pokalbis buvo trumpas, pasirodė įdomus, pokalbio dalių neišiminėjo. Buvo išmesti dalykai, kurie žiūrovui reikšmės neturi ir nesusiję su nagrinėjama tema. R. J. klausimo, susijusio su G. V., neuždavė. Iš pokalbio buvo „iškirpti“ dalykai, susiję su namų statyba, nes R. G. pasakojo techninius dalykus, kaip statė, iš kur skolinosi. Tekstas (duomenys neskelbtini) yra pokalbio interpretacija. Interviu buvo G. V. pavardė, išvardijant ji buvo trečia iš eilės, sutrumpinimas yra R. J., pagal interviu. Straipsnio, išspausdinto (duomenys neskelbtini) tekstas toks pats, kaip (duomenys neskelbtini) Kiek liudytoja atsimena, dėl laidos buvo pokalbis su teisininku. Buvo kalba, kad negalima platinti to, kas liečia R. G. privatų gyvenimą, keistas prašymas netransliuoti visos laidos, laida ne apie R. G..
Liudytoja R. P., dirbanti (duomenys neskelbtini) televizijoje archyvare, paaiškino, kad archyve saugomos tik transliuotos laidos, medžiaga joms nesaugoma. „Juoda medžiaga“ yra ištrinama, tai atlieka montuotojas. Dabar medžiaga laikoma serveryje. Autorius turi patvirtinti, kad medžiaga nereikalinga, ji ištrinama. Jeigu autorius nepatvirtina, po mėnesio medžiaga vis tiek ištrinama. Laida buvo transliuota 2009-12-08, jei medžiaga nebuvo ištrinta po mėnesio, tai vasarą tvarkomasi po sezono, „juodą medžiagą“ ištrina.
Liudytojas V. P. paaiškino kad 2009 metais dirbo (duomenys neskelbtini) televizijoje laidų montuotoju. V. P. montavo laidą (duomenys neskelbtini) atlikdavo techninį darbą, neperklausydavo ir neperžiūrėdavo visos medžiagos. V. P. vykdydavo redaktoriaus pavedimus, ką reikia, tą „iškirpdavo“, scenarijuje pažymėtos laiko juostos vietos, kurios turi būti atkirptos ir įdėtos. Nebūdavo taip, kad kalbėtų vienas žmogus, o uždėtų kito žmogaus pokalbį, V. P. tik sumažindavo informacijos apimtį.
Teisiamajame posėdyje peržiūrėtame 2009 m. gruodžio 8 d. UAB(duomenys neskelbtini) transliuotos laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše užfiksuotas R. G. telefoninis pokalbis su R. J.. Vaizdo įraše girdimas R. J. ( R. J.) ir R. G. (R. G) pokalbis :
12.57 ( laidos laikas) R. J. Jūs galite savo santykius su V. paaiškinti, jie gi kažkokie be galo intymūs? R. G. - O jūs matėt Lamančoj? R. J. Nu, nemačiau R. G. tokia daina yra, ,,aš jį myliu, myliu ir viskas“ (dainuoja). R. J. Aišku. Supratau. Mes galime šitą panaudoti laidoje? R. G. Galit. 13.16 (laidos laikas).
Taip pat šiame įraše girdimas minėtų asmenų pokalbis :
17.22 ( laidos laikas) R. G. Imkitės (duomenys neskelbtini) temos, (duomenys neskelbtini) teatro, kaip kaip kartu G. V., buvęs... R. J. Ai, jūs čia dėl V.? Tai mes V... R. G. Palaukit, palaukit, palaukit, palaukit, buvusiu (duomenys neskelbtini) ministru nuplovė ir S. nuplovė 47 milijonus. Imkitės temos, ar visiems užkištos burnos visiems. R. J. Kas, S. nuplovė, kiek milijonų? R. G. Pasiteiraukit, kiek Kaune, ką Kaunui buvo skirta metai iš metų ir pažiūrėkite, kas padaryta iš (duomenys neskelbtini) teatro? R. J. Ta prasme, jūs norite pasakyti, jūs pats pasakėt, kad S. nuplovė 47 milijonus. R. G. Ne, tai aš sakau ten ten šita buvo, gerai S., buvęs ministras J., V. Visi išėjo iš teatro taip labai gražiai. S. pasidarė remontą, ministras buvęs statosi namus, o patikrinkite V. nekilnojamą turtą registre....R. J. O ką jis turi? Kur jis turi? R. G. Patikrinkite. R. J. O jūs žinote ką nors? Tai jūs užveskite ant kelio? R. G. Tai tegu jus pirmiausia užveda ant kelio, aš tikrai negaliu. Pasiteiraukite. R. J. Kaip jūs jį pavadinote? Kaip tai? R. G. Žodžiu dabar naujas laikas, tai, kas ne (negirdimas žodis), tas negali būti menininkas šiuo metu. Nu. 13.16 ( laidos laikas).
2009 m. gruodžio 9 d. dienraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „137 milijonai-“Sniečkaus anūkams“ ( b.l.6-7) nurodyta : „žurnalistams derėtų domėtis ne A. V., o G. V., kuris esą su dabartiniu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko pavaduotoju G. S. ir buvusiu (duomenys neskelbtini) ministru J. J. „išplovė 47 milijonus“. Esą tiek buvo skirta (duomenys neskelbtini) teatro remontui, o dabar ten vietoje scenos – duobė su vaizdu į dangų. Faktas ?“ Straipsnio pabaigoje pateikta nuoroda, kad straipsnis parengtas pagal (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) medžiagą. (t. 1 b.l.7).
Analogiškas tekstas yra internetinio portalo (duomenys neskelbtini) straipsnyje „137 milijonai -“Sniečkaus anūkams“ (t.1 b.l.12-14); 2009 m. gruodžio 9 d. internetinio portalo (duomenys neskelbtini) straipsnyje „137 milijonai - „Sniečkaus anūkams“ (t. 1 b.l.8-11), 2009 m. gruodžio 9 dienraščio internetinio portalo (duomenys neskelbtini) straipsnyje „137 milijonai- „Sniečkaus anūkams“ ( t. 1 b.l.15-17). 2009 m. gruodžio 9 d. naujienų portalo (duomenys neskelbtini) straipsnyje „137 milijonai - „Sniečkaus anūkams“ ( t. 1 b.l.12-14).
2010 m. spalio 29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, objektyvių duomenų, pagrindžiančių (duomenys neskelbtini) teatro vadovų bei G. V. galimai nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., negauta, priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( t. 1 b.l.83-84).
Iš medžiagoje, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-00391-10, esančio (duomenys neskelbtini) teatro 2010-09-30 rašto Nr. R 2-132 matyti, kad (duomenys neskelbtini) teatras nuo 2004 m. gegužės mėn. vykdo valstybės investicijų programos projektą (duomenys neskelbtini) teatro pastato, (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“. Bendra objekto suvestinė statybos skaičiuojamoji kaina 63040,088 tūkst. Lt. Už rekonstravimui skirtų lėšų panaudojimą atsakingi : asignavimų valdytojas (duomenys neskelbtini) teatras ir užsakovas VĮ (duomenys neskelbtini). Visus pirkimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) teatro pastato rekonstravimu, ruošė ir vykdė VĮ (duomenys neskelbtini) Nuo 2005 m. birželio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo 30 d. teatro ūkinę finansinę veikla kontroliavo : 2007 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 5–asis audito departamentas; 2007 m. gegužės-0 birželio mėn. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vidaus auditas; 2009 m. sausio – vasario mėn. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 5–asis audito departamentas; 2010 m. sausio mėn. – finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Šių patikrinimų metu netinkamo lėšų panaudojimo vykdant (duomenys neskelbtini) teatro pastato rekonstrukciją nenustatyta ( medžiagos Nr. 20-At-00391-10 l. 29).
Iš medžiagoje, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-00391-10, esančių, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010-10-18 raštu Nr. S-(50-1.9.1)-2226 pateiktų, Valstybinio audito ataskaitų 2007 m. gegužės 31 d. Nr. FA-1050-5P-47 ir 2009 m. birželio 1 d. Nr. FA –P-50-18-70 matyti, kad audituojamu laikotarpiu, 2008 metais, (duomenys neskelbtini) vadovavo E. S., buhaltere dirbo J. B.(duomenys neskelbtini) teatras apskaitą tvarkė nesivadovaudamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis ir Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių atitinkamais punktais, kurie reglamentuoja pajamų, atsiskaitymų su debitoriais ir kreditoriais, finansavimo iš biudžeto, kompensuotų nuompinigių, išlaidų apskaitą, fiksuodamas ūkines operacijas neteisingai atliko sąskaitų korespondencijas. Dėl neteisingai taikyto dvejybinio įrašo nurodytose ir kitose sąskaitose gali būti nurodyti neteisingi likučiai. Kadangi teatre neteisingai tvarkoma pajamų apskaita ir nebuvo galima patikrinti visų ūkinių operacijų, negalima patvirtinti, kad visos gautos pajamos pervestos į valstybės biudžetą ( medžiagos Nr. 20-At-00391-10 l. 52). Audituojamu laikotarpiu, 2006 metais, (duomenys neskelbtini)teatras apskaitą tvarkė nesivadovaudamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str. nuostata buhalterinę atskaitomybę sudaryti pagal sąskaitų duomenis, Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių atitinkamų punktų, kurie reglamentuoja ilgalaikio ir trumpalaikio turto, atsargų, pajamų, debitorių ir kreditorių, deponentų apskaitą, nusidėvėjimo skaičiavimą, ūkinių operacijų atvaizdavimą ir sąskaitų korespondencijų naudojimą, sąskaitų uždarymą metų pabaigoje, nuostatomis ( medžiagos Nr. 20-At-00391-10 l. 71).
Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009-05-26 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis,(duomenys neskelbtini) teatro atsakingų asmenų veikoje nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 223 str., kadangi nors nustatyta apskaitos tvarkymo pažeidimų, nekilo būtinų kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, pasekmių. 2007-07-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) teatre aplaidaus apskaitos tvarkymo nutrauktas ( medžiagos Nr. 20-At-00391-10 l. 79-80).
Medžiagoje, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-00391-10, esančiame R. G. 2010-10-21 pranešime-patikslinime nurodyta, kad 2009 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) televizijos laidoje (duomenys neskelbtini) buvo paviešintas ne interviu, o privataus pokalbio su žurnaliste R. J. pokalbio fragmentas. Privačiame pokalbyje, teigdamas, jog privalu domėtis G. V. veikla, rėmėsi vieša informacija apie (duomenys neskelbtini) teatro remonto finansavimą ( G. V. esant meno vadovu ir kuruojant visus tuomečius teatro procesus), esama elektroninėje erdvėje. Kalbėdamas apie 47 mln. litų, hiperbolizavo, perfrazuodamas klausimus apie 7 mln. litų, kuriuos tariamai skyrė VEKS (duomenys neskelbtini) teatrui. Kiek tiksliai buvo skirta pinigų (duomenys neskelbtini) teatro rekonstrukcijai ir kiek jų panaudota šiai dienai, nežino. Teikdamas asmeninę nuomonę privačiame pokalbyje su žurnaliste, R. G., kaip Lietuvos Respublikos pilietis ir mokesčių mokėtojas, buvo šokiruotas sumų, skirtų (duomenys neskelbtini) teatro remontui G. V. vadovavimo metu, dydžių, žinant, jog minėto teatro rekonstrukcija nėra baigta iki šiol. Apie tai kalbėdamas R. G. tiesiog išdėstė savo nuomonę, kuri neprivalo sutapti su G. V. nuomone. Išreikšdamas savo, kaip piliečio, nuomonę, norėjo atkreipti dėmesį į galimai neskaidrius procesus, nes jam nėra suvokiama, kokiu būdu gaunant paramą teatro remontui ( sumos siekia milijonus litų, nepriklausomai, kiek tų milijonų yra) išlieka galimybė to remonto nebaigti dėl lėšų stygiaus. Apie tai kalbėdamasis privačiame pokalbyje su žurnaliste R. J., nežinojo, kad jo pasakyti žodžiai bus paviešinti viešose erdvėse ir nedavė sutikimo to daryti. Paviešinti leido tik dainos fragmentą iš spektaklio „Žmogus iš La Mančos“, kurį pateikė juokaudamas ( medžiagos Nr. 20-At-00391-10 l. 79-80).
Šalies argumentai
Medžiagoje, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-00391-10, esančiame R. G. 2009 m. gruodžio 7 d. prašyme UAB (duomenys neskelbtini) generalinei direktorei prašoma neleisti jokia forma viešinti su R. G. turėto telefoninio pokalbio ( R. G. balso); nerodyti R. G. priklausančios sodybos vaizdo įrašo; nutraukti šiuo metu(duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) anonsavimą; neleisti gruodžio 8 dieną, 19.40 val., transliuoti numatytos laidos (duomenys neskelbtini) ( medžiagos Nr. 20-At-00391-10 l. 82-83).
R. G. 2009 m. gruodžio 9 d. pareiškime Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nurodyta, kad 2009 m. gruodžio 8 d. per (duomenys neskelbtini) televiziją laidose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) be R. G. žinios, sutikimo ar leidimo buvo atskleista ir panaudota R. G. privataus gyvenimo informacija. Prašoma išsiaiškinti ir ištirti padarytas nusikalstamas veikas ir kaltus asmenis, taip pat prašoma nustatyti, kas ir kokiais tikslais galimai rinko informaciją apie R. G. registruose bei duomenų bazėse, nustačius tokius faktus, kaltus asmenis patraukti atsakomybėn (medžiagos Nr. 20-At-00391-10 l. 84-85).
Pagal R. G. 2009-12-09 pareiškimą dėl neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, atskleidimo ir panaudojimo ( medžiagos Nr. 20-At-00391-10 l. 84) pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2010-03-17 nutarimu ( medžiagos Nr. 20-At-00391-10 l. 88-89).
(Duomenys neskelbtini) teatro 2011-02-09 pažymoje Nr. R2-23 dėl G. V. darbo nurodyta, kad G. V. dirbo (duomenys neskelbtini) teatre meno vadovo pareigose pagal terminuotas darbo sutartis nuo 2004-04-01 iki 206-04-01, nuo 2006-08-01 iki 2007-12-3 ( t. 2 b.l.93).
(Duomenys neskelbtini) teatro Meno vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų teatro vadovės I. P. 2004 m., II dalies 1 p. numatyta, kad meno vadovas yra atsakingas už teatro kūrybinės veiklos vykdymą, rūpinasi teatro įvaizdžiu visuomenėje ( t. 2 b.l.94-95).
Iš internetinio portalo (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 9 d. straipsnio „137 milijonai -“Sniečkaus anūkams“ skaitytojų komentarų (t.1 b.l.103-108); 2009 m. gruodžio 9 d. internetinio portalo (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 9 d. straipsnio „137 milijonai- „Sniečkaus anūkams“ skaitytojų komentarų ( t. 1 b.l.102) matyti, kad R. J. straipsnis pagal (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) medžiagą buvo aptariamas.
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-12-14 rašto duomenimis ( t. 1 b.l.132), 2011-02-04 rašto duomenimis ( t. 2 b.l. 85), bendrovė neturi nurodyto R. G. ir R. J. telefoninio pokalbio garso įrašo ( t. 1 b.l.132).
UAB (duomenys neskelbtini) 21010-12-14 rašto Nr. 01-743 duomenimis, G. V. 2009-12-18 prašymas „Dėl tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo“ patenkintas nebuvo ( t. 1 b.l.131).
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-12-16 rašto duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) atsakymo p. G. V. dėl informacijos paneigimo nepateikė ( b.l.134).
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-12-14 rašto duomenimis, G. V. prašymo dėl duomenų paneigimo ši bendrovė nėra gavusi ( t.1 b.l.138).
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-01-06 atsakyme G. V. į 2009 m. gruodžio 22 d. prašymą dėl tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų nurodyta, kad yra atsisakoma paskelbti prašyme nurodytą paneigimą bei išimti iš interneto tinklalapio nurodytą teiginį ( t. 1 b.l. 149-150).
Internetinio portalo (duomenys neskelbtini) 2009-08-04 straipsnyje „ (Duomenys neskelbtini) teatre pasigesta pinigų“ nurodyta, kad į Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos akiratį pateko (duomenys neskelbtini) teatras. Tačiau jo vadovai tikino nieko negirdėję apie gresiančius nemalonumus. Prokurorai ėmėsi ikiteisminio tyrimo dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos Kultūros ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose. Tyrimas buvo pradėtas, gavus duomenų iš Valstybės kontrolės atlikto audito. Valstybės kontrolei kilo abejonių, ar Kultūros ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2008 metais pagrįstai išleido 26 milijonus litų valstybės lėšų. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) teatre jau nuo 2004 metų vyksta kapitaliniai atnaujinimo darbai (panaudota 20 mln. litų), bet V. A. tvirtino, jog buhalterinės apskaitos pažeidimai su remonto darbais nesusiję. FNTT dabar turės išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo klaidinga tik dėl nekompetencijos ir aplaidumo, ar būta tyčinės apgaulės. Apie įtarimus nežinojo(duomenys neskelbtini) direktorius E. S. ( t. 2 b.l.27-29).
Internetinio portalo (duomenys neskelbtini) 2009-11-20 straipsnyje ,,(Duomenys neskelbtini) teatro rekonstrukcija stringa“ nurodyta, kad sumažėjus finansavimui lėtėja 2005 metais prasidėję (duomenys neskelbtini) teatro rekonstrukcijos darbai. Šiemet jiems skirta tik 4,25 mln. Litų, todėl birželio mėnesį sustabdytas pagrindinės teatro salės – didžiosios- bei jos scenos rekonstravimas, Šios kultūros įstaigos rekonstrukcijos projektas įvertintas 64,1 mln.. litų, iki šiol jam skirta apie 20 mln. litų. Baigti rekonstrukciją numatyta 2012 metais, tačiau jau dabar dėl suprastėjusio finansavimo vėluojama viską atlikti laiku. Anot teatro direktoriaus E. S., uždarius pagrindinę sceną remonto darbams, teatras priverstas tenkintis mažesnėmis salėmis ( t. 2 b.l. 30).
Internetinio portalo (duomenys neskelbtini) 2009-11-20 straipsnyje „Trūksta lėšų užbaigti (duomenys neskelbtini) teatro rekonstrukciją“ nurodyta, kad Vyriausybės pasitarime Kaune pateikta informacija apie tai, kad jau nuo 2005 metų prasidėjusi (duomenys neskelbtini) teatro rekonstrukcija, kurią ketinama užbaigti iki 2012 metų, stringa dėl lėšų trūkumo. Kitais metais teatro rekonstrukcijai iš valstybės biudžeto bus skirta tik 4 mln. litų, kai tuo tarpu reikia 8 mln. litų ( b.l.31).
Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitos „Valstybės investicijų programa“ 2009 m. spalio 16 d. Nr. VA–P-60-2-17, 2 priede nurodyta, kad asignavimų valdytojo Kultūros ministerija investicijų projektui (duomenys neskelbtini) teatro pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, įgyvendinimo metai 2004-2012, investicijų projekto vertė tūkst. Lt – 64102, skirta lėšų 2009 m., tūkst. Lt – 4250 ( t. 2 b.l. 73).
Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad pokalbyje su žurnaliste R. J. išsakė savo nuomonę, prielaidą, padarė viską, kad ta informacija nebūtų paskleista.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. G. suformuluotas inkriminuojant du veiksmus - šmeižimą pokalbyje su žurnaliste R. J., tuo, kad R. G. interviu, paskelbtame 2009 m. gruodžio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbė teiginius apie G. V. : “Imkitės (duomenys neskelbtini) temos, (duomenys neskelbtini) teatro ... kaip kartu G. V. su buvusiu kultūros ministru ir S. „nuplovė“ 47 milijonus <...>“, apšmeižė G. V., neva šis padarė sunkų nusikaltimą, ir šmeižimą spaudiniuose, tuo, kad R. G. teiginiai „<...> žurnalistams derėtų domėtis ne A. V., o G. V., kuris esą su dabartiniu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko pavaduotoju G. S. ir buvusiu (duomenys neskelbtini) ministru J. J. išplovė 47 milijonus. Esą tiek buvo skirta (duomenys neskelbtini) teatro remontui, o dabar ten vietoje scenos – duobė su vaizdu į dangų. Faktas ?“ buvo paskelbti visuomenės informavimo priemonėse : 2009 m. gruodžio 9 d. dienraščio (duomenys neskelbtini) Nr.285 (12512) bei internetinio portalo (duomenys neskelbtini) straipsnyje „137 milijonai - “Sniečkaus anūkams“; 2009 m. gruodžio 9 d. savaitraščio (duomenys neskelbtini) numerio, internetinio portalo (duomenys neskelbtini) straipsnyje „137 milijonai -„Sniečkaus anūkams“, 2009 m. gruodžio 9 dienraščio (duomenys neskelbtini) ir internetinio portalo (duomenys neskelbtini) straipsnyje „137 milijonai - „Sniečkaus anūkams“, 2009 m. gruodžio 9 d. naujienų portalo (duomenys neskelbtini) straipsnyje „137 milijonai - „Sniečkaus anūkams“.
Teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių R. G. tyčią apšmeižti G. V. per visuomenės informavimo priemonę. Bylos duomenimis, žurnalistė R. J. rinko duomenis laidai, nesusijusiai su G. V., (duomenys neskelbtini) teatru. Šią aplinkybę patvirtino apklausta liudytoja R. J., jos neneigė apklaustas kaltinamasis R. G.. Vertindamas šiuos parodymus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad R. G. minėtus žodžius „Imkitės (duomenys neskelbtini) temos, (duomenys neskelbtini) teatro ... kaip kartu G. V. su buvusiu (duomenys neskelbtini) ministru ir S. „nuplovė“ 47 milijonus“ pasakė žinodamas, kad jie bus paskelbti laidoje, ir būtent tuo tikslu. Teismas vertina, kad abejonės, kurių negalima pašalinti, vertintinos kaltinamojo naudai. Iš medžiagoje, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-00391-10, esančio R. G. 2009 m. gruodžio 7 d. prašymo UAB (duomenys neskelbtini) generalinei direktorei neleisti jokia forma viešinti su R. G. turėto telefoninio pokalbio ( R. G. balso), matyti, kad R. G. kreipėsi su prašymu neskelbti savo telefoninio pokalbio ( balso) laidoje. Ši išvada darytina ir iš minėtame rašte išdėstyto prašymo neleisti gruodžio 8 dieną, 19.40 val., transliuoti numatytos laidos (duomenys neskelbtini) Byloje nėra pilno telefoninio pokalbio tarp žurnalistės R. J. ir R. G. įrašo, išnaudotos visos galimybės šiam įrašui gauti. Vertindamas išlikusį įrašą, teismas negali pripažinti įrodytu, kad R. G. privataus kaltintojo kaltinime nurodytus žodžius apie G. V. pasakė tikslu minėtą informaciją paskleisti per visuomenės informavimo priemonę – televizijos laidoje. Kadangi R. G. tyčia apšmeižti G. V. būtent per visuomenės informavimo priemonę – televizijos laidą, neįrodyta, šis požymis iš kaltinimo šalintinas.
R. G. buvo kaltinamas šmeižimu taip pat ir kitose visuomenės informavimo priemonėse – laikraščiuose bei interneto puslapiuose. Baudžiamosios bylos duomenimis, R. G. neteikė informacijos nurodytiems straipsniams, nesitarė dėl jų spausdinimo ir turinio. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šiuos straipsniuose publikuojama ne R. G. interviu, o R. J. pateikta pokalbio interpretacija, R. G. žodžius atpasakojant įterpiant žodelį „esą“, t.y. perpasakojant R. G. teiginius. Teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių R. G. tyčią apšmeižti G. V. per visuomenės informavimo priemonę - spaudą, internetą, šis požymis iš kaltinimo šalintinas.
Interviu – suvokiama kaip vienas pagrindinių informacijos rinkimo būdų, kai informacija gaunama tiesiogiai kalbantis su kompetentingu asmeniu arba klausimai jam pateikiami raštu. Interviu –žurnalisto pokalbis su valstybės, visuomenės, kultūros ar kokiu kitu veikėju, skirtas spaudai, radijui ar televizijai ( Tarptautinių žodžių žodynas/ Vyr. enciklopedijų red.; Ats. red. V. Kvietkauskas.-V.: VER, 1985, -P.218). Kaltinamasis neneigė supratęs, kad bendravo su žurnaliste, tai patvirtina vaizdo įraše užfiksuotas žurnalistės klausimas – „mes galime šitą panaudoti laidoje?“. Aplinkybės, kad R. G. sutiko bendrauti su žurnaliste, aktyviai dalyvavo pokalbyje, kaltinamasis neneigia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė duodąs interviu, t.y. teikiąs informaciją žurnalistui, todėl jo teiginiai, kad pokalbis su žurnaliste buvo privatus, atmestini.
Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu ( principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Duomenys, gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, įrodymais nepripažįstami. Teismas daro išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009-12-08 transliuotos laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas yra dokumentas ( BPK 96 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai įrašai : garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ir kitos elektroninės informacijos laikmenos). Nukentėjusysis, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ( BPK 98 str.). Nukentėjusiojo G. V. iniciatyva pateiktas viešai transliuotos laidos vaizdo įrašas yra dokumentas, gautas įstatyme neuždraustu būdu, todėl teismui nekyla abejonių dėl šio įrodymo leistinumo ir patikimumo.
Taip pat teismas daro išvadą, kad informacija apie G. V. nėra R. G. privataus gyvenimo duomenys. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo 1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I-1418 41 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad žurnalistas turi nenaudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją teikiantis privatus asmuo. Nors R. G. neigė davęs sutikimą žurnalistei R. J. naudoti garso įrašymo priemonę, teismas tiki liudytojos R. J. parodymais, patvirtintais vaizdo įraše užfiksuotu žurnalistės klausimu – „mes galime šitą panaudoti laidoje?“, užduotu po to, kai R. G. išdainavo frazę ,,aš jį myliu, myliu ir viskas“, kadangi šiuo atveju pokalbyje dalyvavusiems asmenims buvo akivaizdu, kad užfiksuojamas ne tik pokalbio turinys, bet ir jo garsas.
Šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui. Šmeižimu negali būti pripažįstami asmens nuomonę išreiškiantys teiginiai, susiję su tikrais įvykiais ir pasireškiantys tų veiksmų kritika. Tiek apklaustas kaltinamasis, tiek liudytoja R. J. patvirtino telefoninio pokalbio, kurio įrašas buvo panaudotas laidoje, buvimą. Abejonių, kad įraše būtų ne R. G. balsas, byloje nėra, kaltinamasis neneigė pasakęs įraše esančius žodžius žurnalistei R. J.. Nors kaltinamasis paaiškino, kad pokalbio metu jis išsakė prielaidas, nuomonę, teismas, vertindamas kaltinamojo veikos kryptingumą, jo tyčią, vertindamas žodžius dėl kurių autorystės byloje nėra abejonių, daro išvadą, kad kaltinamasis veikė apibrėžta tyčia. Žodžiai ,,imkitės (duomenys neskelbtini) temos, (duomenys neskelbtini) teatro, kaip kartu G. V. su buvusiu (duomenys neskelbtini) ministru nuplovė ir S. nuplovė 47 milijonus“, „imkitės temos, ar visiems užkištos burnos“, „patikrinkite V. nekilnojamą turtą registre“ pasakyti be įžanginio klausimo ta tema, V. pavardė nurodyta, teiginiai suformuluoti be žodžių „galimai“, „esą“, ar panašiai, t.y. perduodant klausytojui, R. J., informaciją, kuria ji turėtų susidomėti. Tai, kad R. J. būtent taip suprato R. G., patvirtino liudytoja savo apklausoje, šią išvadą pagrindžia rašytiniai įrodymai – straipsnis laikraščiuose, kuriame R. J. panaudojo informaciją, gautą iš R. G.. Teiginiai apie nukentėjusiojo neteisėtą veiką vienareikšmiškai suprantami kiekvienam su jais susipažinusiam asmeniui. Nukentėjusiajam G. V. priskiriamas konkretus veiksmas - 47 milijonų „išplovimas“, šie R. G. nukentėjusiajam priskiriami veiksmai gali būti objektyviai patikrinti ir įrodyti kaip egzistuojantys arba neegzistuojantys, todėl šiuos veiksmus konstatuojantys teiginiai yra žinia, nauja informacija.
Byloje ištirtais įrodymais – 2010 m. spalio 29 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, medžiagos, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-00391-10, duomenimis, (duomenys neskelbtini) teatro 2011-02-09 pažyma Nr. R2-23 dėl G. V. darbo, (duomenys neskelbtini) Meno vadovo pareiginiais nuostatais nustatyta, kad G. V. nedisponavo (duomenys neskelbtini) teatro remontui skirtais pinigais, todėl teiginys apie tai, jog jis „išplovė“ 47 milijonus, skirtus (duomenys neskelbtini) teatro remontui, žinomai neteisingas.
Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jei skleidžiama žeminanti, kompromituojanti kitą asmenį informacija (difamacija) yra teisinga, ji nelaikoma nusikaltimu, nėra šmeižimas. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga ( sužinojo tai iš suklastotų dokumentų, kuriuos palaikė tikrais, iš asmens, kuriuo manė galįs pasitikėti ar kt.) ši aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau jei asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina.
Esminis šmeižimo požymis yra neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimas, tačiau nuomonės išreiškimas nesudaro šmeižimo sudėties, todėl vertinant, ar asmens padaryta veika yra šmeižimas, pirmiausia būtina atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Atribojimo kriterijai suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartys kasacinėse bylose 2K-7-545/2005, 2K-7-437/2008). Informacija laikoma žinia, ji turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktai ir duomenys apie įvykius, asmens veiksmus, savybes, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų vertinimas, požiūris į faktus, komentarai. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis objektyviai egzistuojančiais faktais. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.
R. G. paaiškino, kad jam nežinoma, kas galėjo skirstyti lėšas (duomenys neskelbtini) teatre. Viešoje erdvėje rodėsi tik G. V., todėl susidarė toks įspūdis, kadangi direktoriaus niekur nesimatė, o kalbėjo apie statybas visada G. V.. Kaltinamojo paaiškinimu, jis savo, kaip piliečio, nuomonę susidarė remdamasis objektyvia informacija apie neatliktą (duomenys neskelbtini) teatro remontą, lėšas, išleistas remontui. Tokiais paaiškinimais teismas netiki, atmeta šiuos kaltinamojo parodymus, kadangi R. G. pokalbyje su R. J. nurodo domėtis tiesiogiai G. V., jo nuosavybe, nurodo kaip asmenį, „išplovusį pinigus“, informacijoje, kaip teigia kaltinamasis R. G., paskleistoje viešoje erdvėje : kaltinamojo pateiktuose internetinio portalo(duomenys neskelbtini) 2009-08-04 straipsnyje „(duomenys neskelbtini) teatre pasigesta pinigų“, internetinio portalo (duomenys neskelbtini) 2009-11-20 straipsnyje „(duomenys neskelbtini) dramos teatro rekonstrukcija stringa“, internetinio portalo (duomenys neskelbtini) 2009-11-20 straipsnyje „Trūksta lėšų užbaigti (duomenys neskelbtini) teatro rekonstrukciją“, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitos Valstybės investicijų programos 2009 m. spalio 16 d. Nr. VA–P-60-2-17, 2 priede, priešingai, nei teigia kaltinamasis, nėra minimas G. V., nurodomas asignavimų valdytojas – Kultūros ministerija, minimas(duomenys neskelbtini) teatro direktorius. R. G. pokalbyje su žurnaliste R. J. žinias apie tai, kad „G. V. išplovė 47 milijonus“ perteikė kategoriškais teiginiais, jam nekeliančiais jokių abejonių jų patikimumu, taip klaidingą informaciją apie nukentėjusiojo veiklą pateikdamas kaip tikslią ir įrodytą, kuria reikalinga susidomėti žurnalistei. R. G., remdamasis tik abstrakčiais samprotavimais, padarė prielaidas apie G. V. veiksmus, neteisėtai įgytą turtą, šias prielaidas pateikė kaip faktą, taip klaidingus duomenis pateikdamas kaip objektyviai egzistuojančius.
Sąvoka „pinigų plovimas“ – baudžiamojoje teisėje suvokiama kaip nusikaltimo, numatyto BK 216 str., objektyviosios pusės požymis – nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimas. Analogiškai ši sąvoka išaiškinta Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamų sąvokų žodyne ( VĮ Teisinės informacijos centras, Vilnius, 2000 m., P. 332). Minėtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio nuostatos suderintos su 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, kuriame nusikaltimas tiesiogiai įvardijamas „pinigų plovimu“. Nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 216 str. 1 d., priskiriamas prie sunkių ( BK 11 str. 5 d.). R. G., pokalbyje su R. J. nurodęs, kad G. V. „išplovė 47 milijonus“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, neva šis padarė sunkų nusikaltimą. Teismas daro išvadą, Kad R. G. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.
Byloje nukentėjusysis G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 147000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis, teigdamas, kad nusikaltimu jam padaryta neturtinė žala, nurodė patyręs dvasinį sukrėtimą dėl paskleisto šmeižto, dvasinius išgyvenimus dėl paskleistų žinių poveikio žmonių nuomonei apie jį, bendravimui su bendradarbiais teatre, reputacijos pablogėjimą. Neturtinės žalos dydį G. V. nurodė 147000 Lt, šią sumą įvardindamas simboline, kadangi žalos dydis negali būti išmatuotas, nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas turi būti pakankami didelis, pamoka kaltinamajam.
Kaltinamasis kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, neprisipažino, su ieškiniu, jo dydžiu nesutiko.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimais nustatyta, jog dėl šmeižimo padarius sunkų nusikaltimą jam buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė : ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo objektas- asmens garbė ir orumas. Žmogaus garbė siejama su tuo, kaip kiti žmonės vertina konkretų individą, tai yra žmogaus reputacija, priklausanti tiek nuo paties asmens, tiek nuo to, ką apie jį kalba, skelbia kiti. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo požiūriu į save. Šmeižimo atveju nukentėjęs žeminamas kitų asmenų akyse, o tai pažeidžia ir jo orumą.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad informacija, paskleista apie nukentėjusįjį, pakenkė G. V. reputacijai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad žinia, jog jis „išplovė 47 milijonus“, jį sukrėtė, minėta žinia susilaukė aplinkinių reakcijos, komentarai ir klausimai dėl nepadaryto nusikaltimo pažemino nukentėjusįjį.
Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nors pokalbyje su žurnaliste R. J. R. G. tyčia nurodė G. V. „išplovus 47 milijonus“, teismas, vertindamas ne tik minėto pokalbio turinį, bet ir paties kaltinamojo parodymus, patvirtintus rašytiniais įrodymais, R. G. 2009 m. gruodžio 7 d. prašymu UAB (duomenys neskelbtini) generalinei direktorei neleisti jokia forma viešinti telefoninio pokalbio, neleisti gruodžio 8 dieną, 19.40 val. transliuoti numatytos laidos (duomenys neskelbtini daro išvadą, kad R. G. nesiekė sukelti sunkių pasekmių, priešingai, ėmėsi galimų veiksmų ją pašalinti.)
Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį- dirba, turi nekilnojamojo turto, nukentėjusiojo turtinę padėtį – dirba, taip pat aplinkybę, kad duomenų apie turtinę žalą byloje nėra
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/3 suformuluota nuostata, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į apeliacinės instancijos teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šmeižimo bylose.
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-349/2010, kuriuo A.K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 155 str. 1 d., 154 str. 1 d., nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies, priteista 5000 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam atlygintina 5000 Lt neturtinė žala.
Advokatės L. Meškauskaitės kontoros sąskaitos AB „Swedbank“ išrašu nustatyta, kad į šią sąskaitą už teisines paslaugas G. V. 2010-08-04 pervedė 1089 Lt ( t.1 b.l.109), 2010-12-07 pervedė 1210 Lt ( t. 2 b.l.90), 2010-12-09 pervedė 2210 Lt ( t. 2 b.l.92).
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 nuostatos dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistinam užmokesčiui už advokato teikiamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje tiesiogiai netaikytinos, imperatyvios galios neturi. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 4509 Lt, yra pagrįstos pateiktais dokumentais – sąskaitos išrašais, įvertinus bylos sudėtingumą, protingos, todėl tenkintinos.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. R. G. neteistas, yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai R. G. gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei vidurkio, įstatymo, BK 47 str. 1 d. 3 d. 2 p., numatyto už nesunkų nusikaltimą.
R. G. kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Vaizdo įrašas saugotinas su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., skirti bausmę - 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš R. G. 5000 Lt G. V. naudai.
Nukentėjusiojo G. V. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, 4509 Lt ( t.1 b.l.109, t. 2 b.l.90, t. 2 b.l.92), vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš R. G..
R. G. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Vaizdo įrašą saugoti su baudžiamąja byla.
Medžiagą, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-00391-10, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities VPK NTV ENTS, byloje paliekant medžiagos kopiją.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.