- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2-10623-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- R. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 1 826,71 Eur negrąžintą kreditą, 216,14 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 1 934,38 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimio iki ieškinio parengimo teismui datos (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2020 m. vasario 6 d.), 40,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 183,86 Eur delspinigius ir 144,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP363550. Pagal sutartį pradinė kreditorė atsakovui suteikė 1 900,00 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei mokėti 40,00 proc. metines palūkanas, tokiu atveju šio kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) – 49,03 proc. (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (XI-1253) redakcija, galiojusi iki 2012 m sausio 1 d., numatė BVKKMN normos ribos – 250 proc., nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. – 200 proc.). Sutartimi numatyta paskolos suma 1 900,00 Eur atsakovui suteikta 2016 m. lapkričio 23 d. Atsakovas, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atliko dalinius mokėjimus, negrąžinto kredito suma sumažinta iki 1 826,71 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, pradinė kreditorė rašytiniu pranešimu įspėjo atsakovą apie pradelstas įmokas, tačiau atsakovas pradelstų mokėjimų nepadengė. 2017 m. birželio 12 d. pradinė kreditorė nutraukė sutartį su atsakovu. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo įsiskolinimas pradinei kreditorei sudarė – 1 826,71 Eur kredito suma ir 256,14 Eur palūkanos. 2017 m. birželio 1 d. ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. 2017 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Julianus inkaso“ įgijo reikalavimo teisę į perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovo vardu pagal vartojimo paskolos sutartį. Po reikalavimo teisių perleidimo atsakovas ieškovei sumokėjo vieną 40,00 Eur įmoką.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.
4. Nagrinėjamu atveju atsakovui R. M. adresuoti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini, Vilnius). 2020 m. kovo 2 d. teisme gauta procesinių dokumentų įteikimo pažyma, kurioje nurodyta, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai 2020 m. vasario 29 d (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
5. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ su atsakovu 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP363550, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui 36 mėnesių terminui suteikė 1 900,00 Eur kreditą ( dokumentas zip.priede). Bendra vartojimo kredito suma 3 290,76 Eur, kurią sudaro 1 900,00 Eur suteiktas vartojimo kreditas, 1 390,76 Eur palūkanos. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą paskolos sumą bei mokėti 40,00 proc. dydžio metines palūkanas. Sutartimi numatyta paskolos suma 1 900,00 Eur atsakovui suteikta 2016 m. lapkričio 23 d. Atsakovas atliko kelis dalinius mokėjimus, savo sutartines preivoles pradinei kreditorei vykdė netinkamai, todėl pradinė kreditorė 2017 m. balandžio 8 d. pranešimu įspėjo atsakovą apie pradelstas įmokas. Atsakovas įsiskolinimo nepadengė, 2017 m. birželio 12 d. pradinė kreditorė sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų su atsakovu nutraukė (Pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, dokumentas zip.priede). 2017 m. birželio 1 d. ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. 2017 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Julianus inkaso“ įgijo reikalavimo teisę į perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovo vardu pagal vartojimo paskolos sutartį (Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, dokumentas zip.priede). Remiantis 2017 m. birželio 27 d. Perleistų skolų suderinimo aktu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į 1 826,71 Eur pagrindinę skolą ir 256,14 Eur palūkanas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove arba pradine kreditore, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis).
8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovą informavo 2017 m. birželio 28 d. pranešimu Nr. 1663969.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010.
10. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
11. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 826,71 Eur negrąžintą kredito sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CK 6.870, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
12. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
13. Kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas laikytinas reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Sutartinės (pelno) palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už suteiktą paskolą, reglamentuotos CK 6.881 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Vartojimo kredito sutarties 5.4. punktu šalys susitarė, kad kreditorius turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti kreditavimo sutartį ir pareikalauti anksčiau termino sumokėti visas kreditoriui priklausančias pinigų sumas, įskaitant kredito sumą, palūkanas, skolos išieškojimo išlaidas bei kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. CK 6.874 straipsnyje numatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino suteikto kredito bei nemokėjo sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 216,14 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki 2017 m. birželio 12 d. (iki sutarties nutraukimo), yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).
14. Vartojimo kredito sutarties 5.5. punktu šalys susitarė, kad kreditavimo sutarties nutraukimas nesustabdo kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kliento prievolės mokėti kreditoriui pagal kreditavimo sutartį mokėtinas sumas. Palūkanos, nurodytos Specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo. Vartojimo kredito sutartyje nustatyta, kad metinė palūkanų norma yra 40,00 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Šios sutarties nuostatos patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga (kartu ir prievolė) po kredito sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 1 934,38 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2020 m. vasario 6 d. ir 40,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos (1 826,71) nuo 2020 m. vasario 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.873 straipsnis, 6.874 straipsnis).
15. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamos bylos atveju 2016 m. lapkričio 23 d. kredito sutartyje nurodyta, klientui uždelsus sumokėti bet kurį kreditavimo sutartyje nustatytą mokėjimą, klientas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Kreditavimo sutarties nutraukimas neatleidžia kliento nuo mokėtinų sumų grąžinimo ir nuostolių bei netesybų, numatytų kreditavimo sutartyje atlyginimo. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį (Vartojimo kredito sutarties 8.3. punktas). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 183,86 Eur delspinigius nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2017 m. birželio 12 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.), tačiau neviršyjant 180 d. laikotarpio. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 183,86 Eur (2 042,85 Eur x 0,05 proc./100 x 180 d.) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 144,84 Eur bylinėjimosi išlaidos.
17. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d.) nustatytos minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 300115639) iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 826,71 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt šešių eurų 71 ct) negrąžintą kreditą, 216,14 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 14 ct) palūkanas, paskaičiuotas iki 2017 m. birželio 12 d., 1 934,38 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt keturių eurų 38 ct) sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2020 m. vasario 6 d., 40,00 (keturiasdešimties ) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 183,86 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 86 ct) delspinigius ir 144,84 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.