- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-93-508-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 56-1-00021-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- K. P.
- Nukentėjusysis
- G.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-93-508/11;
Teisėja A. Žemantauskienė Proceso Nr. 56-1-00021-10;
2011 m. kovo 09 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-10 nuosprendžio, kuriuo K. P. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams, pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 27 str. 2 d. 4 p., K. P. pripažintas pavojingu recidyvistu. Iš K. P. Valstybinei ligonių kasai priteista 11140,58 Lt, nukentėjusiajam G. L. – 1598,23 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. pagal LR BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-01-10 apie 20.30 val., G. L. buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius G. L. į galvos ir kūno sritis, nukentėjusiajam padarydamas daugybines kirstines žaizdas veide, galvoje, kairėje rankoje sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, įspaustinį atvirą kairio kaktikaulio lūžimą, kaukolės pamato kaulų lūžimą priekinėje dauboje, oro atsiradimą kaukolės dėžėje, nosies kaulų lūžimą, viršutinio žandikaulio abiejų pusių La Fort II lūžimą, tuo nukentėjusiajam G. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, K. P. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2006-01-29 apie 11 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, veikdamas kartu su E. S., panaudojo fizinį smurtą A. K. atžvilgiu – E. S. agresyviai pareikalavus šokti ir ne mažiau kaip vieną kartą rankos alkūne sudavus A. K. į veido dešinę pusę, jis metaliniu žarstekliu sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius per įvairias kūno vietas –kairės pusės petį, kaklo sritį, kojas, rankas, bei, E. S. sudavus tuo pačiu metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip 3 smūgius į kojų sritį, E. S. žodžiais užgauliojant bei tyčiojantis, jis metaliniu žarstekliu sudavė ne mažiau vieną kartą A. K. į kojų sritį bei rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius A. K. į ausų sritis, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė kraujosruvas kairio peties srityje ir abejose rankose, kurie A. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis neteisingas. Teigia, kad nukentėjusiojo A. K. niekas nemušė, nes tuo pačiu metu buvo nužudytas žmogus. Tiek jis, tiek ir A. K. dėl tos žmogžudystės liudijo teisme. Jis, būdamas girtas, nuėjo miegoti, o jam atsikėlus kaimynai pasakojo, kad A. K. tą negyvą žmogų bandė vilkti į lauką, tačiau kaimynei pamačius, pabėgo. Jo nuomone, A. K. paprasčiausiai nuslėpė sunkų nusikaltimą, o kad atsikratytų įtarimų, pradėjo apsimetinėti nukentėjusiuoju. Tyrimo metu ant jo kūno buvo aptikta nubrozdinimų, tačiau tuo metu jis dirbo prie medienos ir nešiodamas rąstus apsibrozdino. O A. K. galėjo būti nubrozdintas dėl to, kad jo specialybė yra plėšti sandėliukus, vogti anglis ir malkas, o po to jas pardavinėti.
Apelianto skunde nurodyta, kad G. L. jis taip pat nemušė ir nesužalojo, jie gerai sutardavo. Nusipirkę degtinės su broliu nutarė pasisvečiuoti pas G. L. Nuėjus pamatė, kad jo buto durys atidarytos, šviesa dega, o G. L. gulėjo visas sudaužytas. Pas jį kambaryje išbuvo apie penkias sekundes ir išėjo. Pirmo sutikto žmogaus paprašė telefono, paskambino Nr. 112 ir papasakojo, ką matė. G. L. išvežė į ligoninę, o grįžęs iš jos, pastarasis tiek jam, tiek kitiems pasakojo nieko neprisimenantis. Vėliau jam kažkas prišnekėjo, kad čia jo darbas, G. L. tuo patikėjo ir pradėjo duoti ekspertų nurašytus bei specialistų pateiktus parodymus. Nei jis pats, nei ekspertai nežino, kuo jis buvo sužalotas, teigia, kad kažkokiu aštriu daiktu. Niekas jo G. L. bute nematė, tik vienas liudytojas nurodė, kad matė iš G. L. buto išeinančius du nepažįstamus vyrus, tačiau nukentėjusiojo kaimynai jį gerai pažįsta, todėl būtų jį atpažinę. Be to, jam žinoma, kad G. L. ir jo bendrininkai prieš Naujuosius metus buvo sugauti kertant Lietuvos-Rusijos sieną, po Naujųjų metų G. L. ir buvo sudaužytas, nes buvo kažką ne taip padaręs. Kiek jam žinoma, tie G. L. bendrininkai sėdi už grotų, o G. L. gavo tik baudą, todėl jei G. L. dar kartą išduotų savo bendrus, kad jį sumušė, tai jį iš viso užmuštų. Todėl G. L. reikėjo surasti atpirkimo ožį ir nurodė jį, nes jis anksčiau teistas, lėtas ir ant tokio galima šnekėti ką nori.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo K. P. nusikalstamus veiksmus pagal LR BK 135 str. 1 d. bei 140 str. 1 d. ir paskyrė nuteistajam bausmę, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Apeliantas skunde neigia savo kaltę padarius nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlus fizinį skausmą A. K. ir sunkiai sutrikdžius G. L. sveikatą, tačiau, pripažindamas jį kaltu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų A. K. ir G. L., liudytojų A. K., E. K.. A. S., D. R. parodymais, specialisto išvadomis bei kita bylos rašytine medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip K. P. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. bei 135 str. 1 d., įrodymus.
Teisme apklaustas nukentėjusysis A. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 106-107, 123-124) ir nurodė, kad 2006-01-29 atėjęs pas P., gėrė kartu su jais ir E. S. bei D. D.. Jis pradėjo šokti, tada E. S. jį pastūmė. Smūgius jam sudavė E. S. ir K. P.. Pastarasis geležiniu įrankiu (metaliniu žarstekliu) sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius jam į kojas, rankas, per petį ir kaklo sritį. Po to metaliniu žarstekliu dar trenkė jam per kojas, numetęs įrankį, toliau jį mušė rankomis, ne mažiau keturis kartus suduodamas per ausis. Už ką buvo suduoti smūgiai, nežino, konflikto tarp jų nebuvo. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime patvirtino ir akistatų metu. Per akistatą su K. P., nukentėjusysis A. K. tvirtino, kad K. P. prieš jį naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą (t. 2, b.l. 153-155). Akistatos su E. S. metu A. K. tvirtino, kad K. P. ir E. S. prieš jį naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą (t. 3, b.l. 70-75).
Nukentėjusiojo A. K. parodymų objektyvumą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. K. padaryta kraujosruva kairio peties srityje ir abiejose rankose, sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, artimu vienas kitam metu ir vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2006-01-29, trimis poveikiais, jam esant bet kokioje padėtyje. A. K. konstatuotos kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos tiek jam krentant ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais, tiek jam besiginant (2 t., b.l. 13). Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir suduodant metaliniu žarstekliu (2 t., b.l. 15).
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl nužudymo ir A. K. veiksmų tempiant lavoną į lauką, nėra reikšmingos ir nesietinos su šia byla.
K. P. apeliaciniame skunde teigia, kad A. K. galėjo būti apibrozdintas dėl to, kad iš sandėliukų vagia anglis ir malkas, tačiau šią nuteistojo versiją paneigia byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, kuriose konstatuota, kokie kūno sužalojimai padaryti nukentėjusiajam, kuriose kūno vietose ir koks sužalojimų padarymo mechanizmas (2 t., b.l. 13,15), kas visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymams ikiteisminio bei teisminio tyrimo metu ir abejonių nekelia. Jokių kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas K. P. išteisinti dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, pastarasis apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad K. P. metaliniu žarstekliu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius A. K. į įvairias kūno vietas: kairį petį, kaklo sritį, kojas, rankas bei rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius A. K. į ausų sritį, tokiu būdu padarė A. K. kraujosruvas kairio peties srityje ir abejose rankose, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir tokią K. P. veiką pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 140 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pripažindamas K. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.
Teisme apklaustas nukentėjusysis G. L. parodė, kad 2010-01-10 apie 20-21 val. pas jį atėjo K. ir S. P., S. liko prie durų, o K. atėjo arčiau ir pasakė, kad dingo jo telefonas, išsitraukė kažkokį kietą daiktą ir trenkė jam per nosį, per galvą. Nuo suduotų smūgių jis apsvaigo, kas buvo vėliau, neprisimena.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo nieko neprisimena ir parodymus prieš jį duoda prisiklausęs žmonių kalbų, tačiau, būtina pažymėtina, kad nukentėjusysis G. L. neprisimena, kas buvo po smūgių sudavimo, tačiau atsimena, kas buvo iki K. P. suduodant smūgius ir jis konkrečiai nurodė, jog smūgius sudavė K. P. dėl, neva, dingusio telefono.
Nukentėjusiojo G. L. parodymų objektyvumą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, jog nukentėjusiajam konstatuota sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, įspaustinas atviras kairio kaktikaulio lūžimas, kaukolės pamato kaulų lūžimas priekinėje dauboje, oras kaukolės dėžėje, daugybinės kirstinės žaizdos veide, galvoje, kairėje rankoje, nosies kaulų lūžimas, viršutinio žandikaulio abiejų pusių La Fort II lūžimas, sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2010-01-10, jam esant bet kokioje padėtyje, žalojantiems faktoriams veikiant jo kūną iš priekio bei iš kito šono, tiek spiriant koja, tiek suduodant kumštimi, tiek kitais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais, galimai penkiais poveikiais. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu. G. L. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir jam griūnant ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais daiktais. G. L. konstatuotos kirstinės žaizdos, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visas kartu, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o sunkaus laipsnio smegenų sukrėtimas, įspaustinis atviras kairio kaktikaulio lūžimas, kaukolės pamato kaulų lūžimas priekinėje dauboje, oras kaukolės dėžėje, nosies kaulų lūžimas, viršutinio žandikaulio abiejų pusių La Fort II lūžimas visumoje sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. G. L. konstatuotas sužalojimas kairėje rankoje galėjo būti padarytas kad ir jam besiginant (t. 1, b.l. 51-52). Papildomose išvadose nurodyta, kad mažai tikėtina, kad G. L. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir jam esant horizontalioje padėtyje, t.y. kad ir gulint lovoje ar pan.(t. 1, b.l. 56).
Kad 2010-01-10 vakare apie 20-21 val. buvo nuėję pas G. L. į namus, apklausos metu teisme neneigė ir pats apeliantas. Tai patvirtino ir S. P.. Teisme apklaustas liudytojas A. K. taip pat patvirtino matęs iš G. L. buto išeinančius du vyrus, kiti liudytojai patvirtino, kad tuoj po jų išėjimo nukentėjusįjį rado sumuštą.
Liudytojas A. K. parodė, kad apie 21 val. išėjo parūkyti į koridorių ir pro praviras G. L. buto duris išgirdo balsus. Parūkęs grįžo namo, po to vėl pravėrė savo buto duris ir pamatė kaip du vyrai lipa žemyn, juos matė tik iš nugaros. Su kaimynu įėjus į G. L. butą, pamatė pastarąjį gulintį ant lovos, jis buvo visas kruvinas. Su žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Teisme apklausta liudytoja E. K. parodė, kad apie 20-20.30 val. grįžęs jos vyras pasakė, kad kaimynas G. L. guli kruvinas. Vyras pasikvietė kitą kaimyną A. S. ir visi nuėjo pas G. L. į butą. G. L. buvo visas kruvinas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad apžiūrėjusi G. L. žaizdas, pastebėjo, kad kraujas dar šviežias, nesukrešėjęs (1 t., b.l. 159-160). Liudytojas A. S. parodė, kad apie 20-21 val. pas jį atėjo kaimynas A. K. ir paprašė nueiti kartu pas G. L.. Atėjus matė, kad G. L. visas kruvinas guli lovoje. Kaimynės iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dienos metu, po pietų matė, kaip G. L. grįžo namo vienas. Liudytoja D. R. parodė, kad vakare kaimynai pakvietė ją eiti pas G. L.. Nuėjus pamatė, kad G. L. visas kruvinas, su kaimyne iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Vilkaviškio rajono PK informacijoje užfiksuota, kad 2010-01-10, 20.51 Vilkaviškio rajono PK užfiksuotas E. K. pranešimas telefonu Nr. 8-621-86333 apie sužalotą G. L.. 2010-01-10 d. 21.10 val. užfiksuotas asmens prisistačiusio K. P. telefoninis pranešimas apie sužalotą G. L. (1t., b.l.101-104). Pateiktoje informacijoje apie telefoninius kontaktus nurodyta, kad E. K. į Vilkaviškio PK paskambino 2010-01-10, 20.48 val. iš MRT abonento Nr. 8-621-86333. Iš kokio MRT abonento į Vilkaviškio rajono PK skambino asmuo prisistatęs K. P. nenustatyta (t. 1, b.l. 107, 111, 117). Ši informacija patvirtina, kad K. P., išėjęs iš G. L. buto, skambino bendruoju pagalbos telefonu, tačiau paneigia K. P. versiją, kad skambino iš karto išėjęs ir besileisdamas žemyn, nes tarp E. K. telefoninio pranešimo, gauto Vilkaviškio rajono PK ir jo skambučio yra dvidešimties minučių tarpas.
Šie įrodymai patvirtina, kad K. P. ir S. P. 2010-01-10 vakare apie 20-21 val., buvo atėję į G. L. butą, kaimynas A. K. per praviras duris girdėjo G. L. kalbant su kitu vyrišku balsu, netrukus matė iš pastarojo buto išėjusius ir laiptais besileidžiančius du vyrus. Tuoj po vyrų išėjimo, kaimynai, užėję į G. L. butą, aptiko jį sumuštą, gulintį lovoje, kraujas dar buvo šviežias, nesukrešėjęs. Nukentėjusysis G. L. patvirtino, kad jį sumušė K. P., suduodamas smūgius į galvą ir nosį. Teismo medicinos specialistui konstatavus sunkų G. L. sveikatos sutrikdymą, K. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodytos aplinkybės, kad G. L. galėjo sumušti jo paties bendrininkai, tėra tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai, siekiant pačiam išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus.
Pripažinęs K. P. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str. 2 d. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgta į tai, kad K. P. padarė sunkų ir nesunkų tyčinius nusikaltimus, abu nusikaltimai baigti. K. P. anksčiau teistas penkis kartus, naujus nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas taip pat už tyčinių nusikaltimų padarymą, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal LR BK LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už atskirus nusikaltimus pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. P. baustas administracine tvarka, Kybartų seniūnijoje nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. S. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), ir kad abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Esant atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Įvertinus atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, K. P. pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu didesnės negu LR BK 140 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. sankcijose numatytas tos rūšies bausmės vidurkis.
K. P., turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus ir padaręs naują sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu (LR BK 27 str. 2 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, apeliantas nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu iš esamų duomenų ir įrodymų padarė pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje. Byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina K. P. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., nuosprendis priimtas nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, todėl paliekamas galioti, o apelianto skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutar i a:
nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.