Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-04-08 · Civilinė byla Nr. 2A-578-413/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-08
Bylos Nr.
2A-578-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11486-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės A, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei A
Ieškovas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Nuovasta“
Civilinė byla Nr. 2A-578-413/2015;Proceso Nr. 2-69-3-11486-2013-6;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 38.; 44.5.2.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės A. Žilinskio ir ko apeliacinį skundą (prisidėjęs prie apeliacinio skundo asmuo – ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas) dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuovasta“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei A. Žilinskio ir ko UAB dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Nuovasta“ (rangovas) 2012 m. gegužės 29 d. trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ (užsakovas) užsakymu pradėjęs vykdyti požeminio nuotekų vamzdyno remonto darbus, pažeidė veikiančią ir LITGRID AB eksploatuojamą požeminę aukštos įtampos (110 kV) elektros kabelinę liniją „Nemunas-Murava“, kurią pastatė trečiasis asmuo A. Žilinskio ir ko UAB pagal 2010 m. liepos 2 d. Rangos sutartį, sudarytą su LITGRID AB (buvusi AB „Lietuvos energija“). Atsakovo pažeistą kabelinę liniją suremontavo tas pats trečiasis asmuo A. Žilinskio ir ko UAB, dėl to patirdamas 157 954,89 Lt išlaidas. Ieškovas (draudikas) ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su trečiuoju asmeniu A. Žilinskio ir ko UAB buvo sudaręs Statybos darbų draudimo sutartis, todėl pripažinęs, kad įvykis yra draudiminis, draudikas (ieškovas) išmokėjo draudėjui A. Žilinskio ir ko UAB 122 741,23 Lt dydžio draudimo išmoką. Perėmęs žalą patyrusio trečiojo asmens reikalavimo teisę kaltininkui - atsakovui UAB „Nuovasta“, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 122 741,23 Lt žalos atlyginimo; 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6455 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 47,66 Lt (keturiasdešimt septynis litus 66 ct) (ekvivalentas 13,80 EUR) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai; sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones: atsakovo UAB „Nuovasta”, į. k. 300515124, nekilnojamojo turto, o jo nesant arba esant nepakankamai, kito atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą 122 741,23 Lt sumai.

Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Nuovasta“ 2012 m. gegužės 29 d. pradėjo vykdyti fekalinės kanalizacijos remonto darbus Kęstučio g. 21, Kaune pagal UAB „Kauno vandenys“ defektinį aktą Nr. 20-90. Bekišant betranšėjinio vamzdžių klojimo aparato adatas į esamą kanalizacijos vamzdyną, buvo pažeistas 110 kV elektros kabelis, kuris buvo paklotas 3 metrų gylyje. Klojant šį elektros kabelį buvo sulaužytas esamo kanalizacijos išvado vamzdis. Valstybinė energetikos inspekcija nustatė, kad 110 kV KL statybos rangovas A. Žilinskio ir ko UAB, vykdydamas statybos darbus trasos dalyje, kurioje įvyko gedimas, nesilaikė projekto sprendimų, o padaręs statybos pakeitimus – jų nederino su projektuotoju, todėl sprendė, kad tai galimai galėjo būti kanalizacijos vamzdžio sugadinimo priežastis. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas buitinių nuotekų nutekėjimo sutrikimo pašalinimo darbus iš tiesų pažeidė 110 kV kabelį, tačiau šį kabelį pažeidė dėl to, kad statybos rangovas trečiasis asmuo A. Žilinskio ir ko UAB nutiesė jį neleistinoje vietoje. Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo objektyvių duomenų ir negalėjo žinoti apie buitinių nuotekų vamzdyje, nesilaikant Statybos projekto sprendimų, nutiesto kabelio egzistavimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas nuotekų vamzdžio gedimo šalinimo darbus, būtų pažeidęs tokių darbų reikalavimus, dėl ko sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas buvo neatidus, nerūpestingas ir nepasirūpino reikiama technine dokumentacija prieš atlikdamas darbus. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad pats 110 kV kabelio pažeidimo įvykis patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai tvirtina priešingai, t. y. kad A. Žilinskio ir ko UAB padarė pažeidimą, nes elektros liniją nutiesė neteisėtai, pažeidžiant projekto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo A. Žilinskio ir ko UAB pripažino, kad vamzdis yra UAB „Kauno vandenys“ nuosavybė ir jie neturėjo leidimo tiesti elektros kabelio per UAB „Kauno vandenys“ priklausantį vamzdį. UAB „Kauno vandenys“ nebuvo informuoti, kad projektas yra pažeistas ir elektros kabelis yra nutiestas kitoje vietoje. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas netinkamai vykdė buitinių nuotekų nutekėjimo sutrikimo pašalinimo darbus, t. y. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip draudikas, nustatė tik žalos dydį, tačiau neatliko išsamaus žalos tyrimo ir iki draudimo išmokos išmokėjimo nenustatė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos padarymą lėmusių priežasčių. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo UAB „Nuovasta“ neteisėtus veiksmus, kurie lemtų atsakovo civilinę atsakomybę, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas, vykdydamas buitinių nuotekų nutekėjimo sutrikimo pašalinimo darbus, netinkamai vykdė savo pareigas, neužkirto kelio žalingoms pasekmėms atsirasti, dėl ko nagrinėjamu atveju negalimas ir subrogacijos taikymas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. Žilinskio ir ko UAB prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo UAB „Nuovasta“ apelianto naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės bei materialinės teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnis, 330 straipsnis). Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo veiksmų neteisėtumo nebuvimą, netinkamai taikydamas CK 6.246 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai žalos kabelinei linijai padarymą susiejo su trečiojo asmens A. Žilinskio ir ko UAB nukrypimu nuo projekto tiesiant kabelinę liniją ir dėl to pažeidžiant nuotekų vamzdyną, o ne su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. teismas nustatė klaidingą priežastinį ryšį ir ignoravo atsakingo asmens (atsakovo) kaltę, netinkamai taikė CK 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio, 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovo pateiktus įrodymus, tuo tarpu ieškovo ir trečiojo asmens A. Žilinskio ir ko UAB pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas veikė neteisėtai (neįvykdė jam teisės aktuose nustatytų pareigų, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai), nemotyvuotai ignoravo, t. y. jų nevertino, kas įrodo, kad teismas įrodymus vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai, pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus.

3. Teismas, svarstydamas atsakovo veiksmų teisėtumo klausimą, nepagrįstai nesivadovavo STR „Statybos darbai“ 59.7 p., STR „Žemės darbai“ 12.8 p., 15 p., 23 p. Apelianto nuomone, atsakovas pažeidė STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai 12.8 p. nustatytą pareigą prieš žemės darbų pradžia turėti galiojanti darbų vietos požeminių inžinerinių tinklų planą (geodezinę nuotrauką). Be to, apie būsimų žemės darbų buvimo vietoje esančius inžinerinius tinklus atsakovas galėjo sužinoti ir iš Nekilnojamojo turto kadastro, kurio duomenys yra vieši, nes dar 2011 m. lapkričio 11 d. buvo atlikti ir 2011 m. gruodžio 7 d. su Nekilnojamojo turto kadastru suderinti 100 proc. pastatytos kabelinės linijos kadastriniai matavimai, kurie atlikti inžinerinių tinklų geodezinės kontrolinės nuotraukos pagrindu, tačiau atsakovas dėl duomenų apie darbų vietoje esančius inžinerinius tinklus į Nekilnojamojo turto kadastrą nesikreipė, nors tokią galimybę turėjo. Apelianto nuomone, atsakovo nurodoma jo taikyta specifinė požeminių darbų atlikimo technologija (naują nuotekų vamzdį įtraukiant vietoj lūžusio senojo), visiškai nežinant vamzdžio lūžio priežasčių ir neturint objektyvios informacijos apie po žeme esančią faktinę padėtį, negalėjo būti laikoma saugia ir atleidžiančia atsakovą nuo atsakomybės už galimą žalą kitų asmenų turtui. Apelianto nuomone, tokie atsakovo veiksmai įrodo atsakovo neapdairų elgesį. Tuo tarpu atsakovui suderinus žemės darbus su elektros kabeline liniją eksploatuojančia įmone LITGRID AB bei jos savininke A. Žilinskio ir ko UAB, atsakovas būtų išvengęs elektros kabelinės linijos pažeidimo. Nors atsakovas nurodė avarinį skubų darbų pobūdį, tačiau, apelianto nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko deramai pasiaiškinti dėl rangos darbų vietoje esančių inžinierinių tinklų buvimo ir tikslaus jo išsidėstymo bei išvengti kabelio pažeidimo, ką patvirtina aplinkybė, kad UAB „Kauno vandenys“ defektinis aktas dėl nuotekų vamzdžio lūžio buvo surašytas dar 2012 m. gegužės 21 d, o kabelinę liniją atsakovas pažeidė tik 2012 m. gegužės 29 d., t. y. po 8 dienų.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) Kauno teritorinio skyriaus 2012 m. spalio 31 d. raštui Nr. 13OV4-336, kuris neva patvirtina trečiojo asmens A. Žilinskio ir ko UAB kaltę dėl atsakovo įvykdyto elektros kabelinės linijos pažeidimo. Apelianto nuomone, VEl teiginys, jog A. Žilinskio ir ko UAB kabelinės linijos įrenginio metu nesilaikė savo projekto sprendinių, kas galimai galėjo būti kabelinės linijos gedimo priežastimi, negali būti laikomas A. Žilinskio ir ko UAB kaltės įrodymu, kadangi pačiame VEI rašte aiškiai pripažinta, jog 110 kV elektros kabelis buvo pažeistas būtent UAB „Nuovasta“ atliekamų buitinių nuotekų vamzdžio rekonstrukcijos darbų metu. Taigi kabelinės linijos pažeidimu apeliantas nėra kaltinamas, o yra tik spėliojama dėl šio pažeidimo priežasties, kas įrodo, kad kabelinės linijos gedimo priežasties VEI nenustatė, o tik iškėlė prielaidą. Be to, aplinkybės, kad žala kabelinei linijai atsirado dėl atsakovo veiksmų atsakovas neginčijo, kas įrodo žalos atsiradimo ir atsakovo veiksmų priežastinį ryšį, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo kaltė nėra įrodyta (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Be to, šiuo atveju atsakovas atsako ir be kaltės, nes jis laikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, kadangi atliko darbus naudodamas specialų mechanizmą – betranšėjinio vamzdžių klojimo aparatą, kuriuo ir pažeidė elektros liniją. Jo kaltę šalinančių pagrindų – nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios/didelio neatsargumo – nėra. Trečiojo asmens nukrypimas nuo savo projekto ir galimas nuotekų vamzdžio pažeidimas savaime nesuteikė atsakovui teisės vėliau pažeisti šią elektros kabelinę liniją, nes tinkamo savo pareigų įvykdymo atveju jis būtų turėjęs galimybę to išvengti. Apelianto nuomone, teismas, įžvelgęs nukentėjusiojo asmens netiesioginę kaltę dėl atsakovo įvykdyto elektros kabelinės linijos pažeidimo, negalėjo visiškai ignoruoti paties atsakovo veiksmu neteisėtumo bei jo kaltės, o blogiausiu atveju privalėjo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir spręsti dėl žalos atlyginimo sumažinimo.

Prisidėjimu prie apeliacinio skundo ieškovas ERGO Insurance SE sutinka su trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, dėl ko prašo tenkinti trečiojo asmens A. Žilinskio ir Ko UAB apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Nuovasta“ prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto 2 117,50 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovo nuomone, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas patyrė kokius nors nuostolius dėl atsakovo veiksmų. Ieškovas ir apeliantas ieškinį įrodinėjo ieškovo apeliantui atliktais mokėjimais (draudimo išmokos išmokėjimu) ir apelianto iš tiekėjų gautomis sąskaitomis-faktūromis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas pateiktose sąskaitose nurodytas medžiagas naudojo elektros linijos atstatymui ir, kad apeliantas už šias medžiagas yra atlikęs mokėjimus.

2. Atsakovo nuomone, ieškovo ir apelianto nesaistė sutartiniai santykiai dėl požeminės aukštos įtampos (110 kV) elektros kabelinės linijos „Nemunas-Murava“ statybos darbų draudimo ir ieškovo atlikti mokėjimai apeliantui nesusiję su draudimo teisiniais santykiais. Įvykis įvyko 2012 m. gegužės 29 d., tuo metu tarp ieškovo ir apelianto galiojo 2012 m. balandžio 30 d. draudimo liudijimas Nr. 710-450-001987. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas trečiajam asmeniui atliko mokėjimus būtent šios draudimo sutarties pagrindu. Tokią išvadą leidžia daryti faktas, kad draudimo sutartis numatė maksimalią draudžiamo atskiro objekto statybos darbų kontrakto vertę – 9 000 000 Lt, tuo tarpu 2010 m. liepos 2 d. rangos sutarties Nr. 12-R0096/415-10 tarp AB „Litgrid“ (buv. AB „Lietuvos energija“) ir apelianto kaina yra 10 488 010,017 Lt. Be to, minėto draudimo poliso išlygoje Nr. 219 nurodyta, kad ieškovas su apeliantu susitarė, kad draudimo išmoka nebus mokama ir ieškovas neatlygins nuostolių ir žalų, kuriuos sąlygojo gręžimo/kalimo/traukimo taško praradimo, nukrypimo nuo brėžiniuose nurodytos krypties. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovo prašomos priteisti išmokos regreso tvarka nėra susiję su draudimo sutarties vykdymu. Kokiu pagrindu ieškovas apeliantui mokėjo pinigus – šalys neatskleidė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad žala atsirado dėl A. Žilinskio ir ko UAB nukrypimo nuo projekto tiesiant kabelinę liniją, kadangi būtent ne pagal projektą tiesiant 110 kW elektros liniją, linijos kabeliai kirto ir sugadino AB „Kauno vandenys“ nuotekų linijos atkarpą tarp šulinio Nr. 123 ir šulinio Nr. KŠ-1 Kęstučio g. 21, Kaune, ją nukirsdama per keramikinio vamzdžio vidurį.

4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas neįvykdė teisės aktuose jam nustatytų pareigų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nurodant, kad atsakovas turėjo tiek pareigą, tiek galimybę žinoti apie jo darbų vietoje paklotą elektros kabelį. Atsakovas pažymi, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-471 patvirtintų Kasinėjimo (žemės) darbų Kauno miesto savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, pėsčiųjų ir dviračių takuose, aikštelėse, skveruose kiemuose ir žaliuosiuose olotuose), jos ar jos dalies atitvėrimo arba eismo joje apribojimo taisyklių 22 punktą avariniams darbams nereikia leidimo. Kauno miesto savivaldybės administracija dėl žemės kasimo darbų šalinant avariją Kęstučio g. 21, Kaune leidimo nederino, Savivaldybei pranešta nustatyta tvarka. Teismas skundžiamame sprendime nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas gedimo šalinimo darbus, būtų pažeidęs buitinių nuotekų nutekėjimo avarijų šalinimo darbų reikalavimus. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas neginčija, kad vykdydamas buitinių nuotekų nutekėjimo sutrikimo pašalinimo darbus iš tiesų pažeidė 110 kV, tačiau šį kabelį pažeidė dėl to, kad tiesdamas 110 kV kabelį statybos rangovas A. Žilinskio ir ko UAB nutiesė ji neleistinoje vietoje. Tai įrodo, kad atsakovas neturėjo objektyvių duomenų ir negalėjo žinoti apie buitinių nuotekų vamzdyje nesilaikant Statybos projekto sprendinių nutiesto kabelio egzistavimą. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas avarijos šalinimo darbus, būtų pažeidęs avarijų šalinimo darbų reikalavimus. Todėl dėl kabelio sugadinimo, kuris buvo neteisėtai nutiestas rekonstruojamame nuotekų šalinimo tinkle ir nuotekų tinklą sugadinęs, nėra atsakovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pagal bylos duomenis, trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. Žilinskio ir ko UAB Rangos sutarties, sudarytos 2010 m. liepos 2 d. su užsakovu AB „Lietuvos energija“, pagrindu atliko 110 kV kabelinės linijos „Nemunas – Murava“ statybos darbus ir 2011 m. rugsėjo 9 d. AB „Lietuvos energija“ teisių perėmėjos AB LITGRID nurodymu Nr. 168 organizavo naujai sumontuotos kabelių linijos įjungimą bandomajam laikotarpiui bei elektros įrenginių eksploatavimą (t. 1, b. l. 13-25, 2 t., b. l. 40). Kabelinės linijos geodeziniai duomenys 2011 m. lapkričio mėn. įtraukti į Kauno miesto skaitmeninį žemėlapį ir Nekilnojamjo daikto kadastro duomenų bylą (t. 2, b. l. 48-49, 62, 127-167). Apsaugodamas statybos darbų riziką, A. Žilinskio ir ko UAB apdraudė savo civilinę atsakomybę pas ieškovą, sudarydamas su juo 2011 m. gegužės 6 d. draudimo sutartį (t. 1, b. l. 26-59).

Trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ 2012 m. gegužės 21 d. aktu konstatavo buitinių nuotekų linijos – keramikinio vamzdžio, esančio Kęstučio g. 21, Kaune, gedimą (lūžimą) ir 2012 m. gegužės 29 d. informavo apie tai Kauno miesto savivaldybės administraciją bei Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybą, nurodydamas, kad bus atliekami tinklų remonto ir žemės kasimo darbai (t. 3, b. l. 45-48). Nuotekų linijos gedimo šalinimo darbus nuo šul. Nr. 123A iki šul. Nr. KŠ-1, (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. birželio 15 d. Darbų sutartį, trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ užsakymu, atliko atsakovas (rangovas) UAB „Nuovasta“ (t. 2, b. l. 97-107). Atliekant minėtus darbus, 2012 m. gegužės 29 d. buvo pažeista kabelinė linija „Murava – Nemunas“.

Valstybinė energetikos inspekcija, atlikusi tyrimą dėl 110 kV kabelių linijos „Murava-Nemunas“ gedimo, 2012 m. spalio 31 d. rašte konstatavo, kad trečiasis asmuo 110 kV KL statybos darbų rangovas A. Žilinskio ir ko UAB, vykdydamas statybos darbus pagal darbo projektą 110 kV KL trasos dalyje nuo (duomenys neskelbtini), nesilaikė projektinių reikalavimų (statybos projekte numatyta, kad šioje trasos dalyje 110 kV KL turi būti statoma tranšėjiniu būdu, kabelį patalpinant į gelžbetoninį lovį, kuris turėjo būti sumontuotas 0,63 m / 1,20 m ( lovio viršus / apačia) gylyje nuo žemės paviršiaus, virš esamo buitinių nuotekų vamzdžio), nesuderinęs projekto pakeitimo su projektuotoju bei kitomis suinteresuotomis organizacijomis pakeitė 110 kV KL statybos būdą šioje trasos dalyje į netranšėjinį, dėl ko vykdant šiuo būdu kabelio linijos statybą buvo pažeistas buitinių nuotekų atšakos keramikinis vamzdis, pravestas į aukščiau išvardintų gyvenamų namų kiemą. Tokiu būdu, kabelio ir nuotekų atšakos vamzdžio trasos susikirto viename lygyje, t. y. kabelis atsirado buitinių nuotekų vamzdyje, 3,15 m gylyje. Esant pažeistam nuotekų vamzdžiui, sutriko buitinių nuotekų šalinimas. 2012 m. gegužės 29 d. UAB „Kauno vandenys“ organizavo buitinių nuotekų nutekėjimo sutrikimo pašalinimą, tam pasitelkdama darbų rangovą UAB „Nuovasta“. Pasisakydama dėl kabelių linijos gedimo priežasties, inspekcija nurodė, kad 110 kV KL statybos rangovas A. Žilinskio ir ko UAB, vykdydamas statybos darbus trasos dalyje, kurioje įvyko gedimas, nesilaikė projekto sprendimų, o padaręs statybos pakeitimus – jų nederino su projektuotoju (1 t., b.l. 132-137).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, iš esmės rėmėsi inspekcijos paminėta išvada, sprendime nurodydamas, kad atsakovas kabelį pažeidė dėl to, kad A. Žilinskio ir ko UAB nutiesė jį neleistinoje vietoje, o atsakovas neturėjo objektyvių duomenų ir negalėjo žinoti apie buitinių nuotekų vamzdyje nutiesto kabelio egzistavimą. Be to, teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas nuotekų linijos gedimo šalinimo darbus, būtų pažeidęs tokių darbų reikalavimus, dėl ko sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas buvo neatidus, nerūpestingas, nepasirūpino reikiama technine dokumentacija prieš atlikdamas šiuos darbus. Taigi teismas nenustatė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal bylos duomenis tiek A. Žilinskio ir ko UAB, atlikusi kabelių linijos tiesimo darbus, tiek atsakovas UAB „Nuovasta“, atlikusi nuotekų tinklų remonto darbus, vykdė žemės darbus, kurių atlikimo tvarka reglamentuota teisės aktais (STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“; STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“).

Pagal Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu patvirtinto STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 7.1. punktą, žemės darbai – viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. Kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio statybos vadovas taip pat privalo: prieš žemės darbų vykdymo pradžią veikiančių inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių apsaugos zonose suderinti su jų savininkais (naudotojais, valdytojais) saugos priemones ir įvykdyti elektros, šilumos tinklų, naftotiekio, dujotiekio, kitų inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų), valstybei priklausančių melioracijos statinių valdytojo atstovo nurodymus (šie nurodymai įrašomi į statybos darbų žurnalą) [6.12] (12.7 punktas); patikslinti planą (geodezinę nuotrauką), jei statybos leidimas arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų [6.13] raštiški pritarimai (kai jie yra reikalingi) [6.13, 6.14] gauti daugiau nei prieš 1 metus (12.8 punktas). Jeigu statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta (13 punktas). Įvykus požeminių tinklų avarijai (kaip nagrinėjamu atveju), žemės darbai jų padariniams šalinti gali būti atliekami be statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškų pritarimų [6.13, 6.14], tačiau apie tai pranešus žemės darbų vykdymo vietoje esančių inžinerinių tinklų, kelių (gatvių) savininkams (naudotojams) (35 punktas). Panašios nuostatos apie inžinierinių tinklų savininko (naudotojo) informavimą įtvirtintos ir kituose teisės aktuose. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 21 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas žemės kasimo darbus inžinierinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose (statybvietėje ar šalia jos), rangovas privalo raštu (faksu, telefonograma) iškviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus (nurodant atvykimo vietą ir laiką). LR energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. I-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 punkte nustatyta, kad elektros apsaugos zonose be raštiško elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama: statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus (16.1. 16.2 punktai). Paminėtas žemės darbų teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad prieš pradėdamas šiuos darbus juos vykdantis asmuo (rangovas) privalo turėti darbų atlikimo vietos geodezinius duomenis (geodezinę nuotrauką) ir būti susipažinęs su geodezinių duomenų skaitmeniniu žemėlapiu, kurio naudojimo nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-587 (t. 2, b. l. 52-54); raštu iškviesti statinių savininkų ar naudotojų atstovus ir suderinti su jais saugos priemones bei įvykdyti statinių valdytojo atstovo nurodymus; gauti jų sutikimą numatomiems statinių remonto (rekonstrukcijos) darbams atlikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to byloje ginčo nėra, kad atsakovas UAB „Nuovasta“, prieš pradėdamas žemės darbus, paminėtų teisės aktų reikalavimų nevykdė ir nuotekų linijos gedimo pašalinimo darbus atliko vadovaudamasis darbų užsakovo UAB „Kauno vandenys“ nurodymais bei jo pateiktu planu, neatitinkančiu skaitmeninio žemėlapio duomenų (t. 2, b. l. 93, 111-112). Tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė, kad apie žemės ir nuotekų vamzdyno remonto darbus kabelinės linijos, kuri horizontaliai kirto pažeistą nuotekų keremikinį vamzdį, savininkui (naudotojui) pranešta nebuvo. Atsakovas savarankiškai nepasidomėjo, ar darbų atlikimo vietoje nėra kitų inžinierinių statinių, kurie galėtų trukdyti darbų atlikimui. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, savo sprendime dėl jų nepasisakė, todėl sutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas negalėjo žinoti apie buitinių nuotekų vamzdyje nutiesto kabelio egzistavimą, taigi ir negalėjo pažeisti tokio pobūdžio darbams keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, aptariamas atvejis leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo nerūpestingumo pažeidė teisės aktuose jam nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), šis pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimo faktą (kabelinės linijos sugadinimą) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Byloje nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio (draudimo išmokos), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo pareikšto reikalavimo atsakovas gynėsi tuo, kad aukštos įtampos kabelinės linijos „Murava – Nemunas“ pažeidimą (sugadinimą) lėmė paties trečiojo asmens (šių darbų rangovo) A. Žilinskio ir ko UAB neteisėti veiksmai, kadangi bendrovė, vykdydama kabelio tiesimo darbus, pažeidė projektinius sprendinius, kas buvo pagrindine buitinių nuotekų atšakos keramikinio vamzdžio, kurio remonto darbus atliko atsakovas, pažeidimo priežastimi. Atsakovo atsikirtimų pagrįstumą patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo ištirti bylos rašytiniai įrodymai, tiek trečiojo asmens ieškovo pusėje ir paties ieškovo pozicija, iš kurios matyti, kad ši atsakovo nurodyta aplinkybė iš esmės ginčijama nebuvo. Taigi aptariamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dėl žalos atsiradimo yra tiek trečiojo asmens A. Žilinskio ir ko UAB (taigi ir ieškovo, kuris apdraudė minėtos bendrovės civilinę atsakomybę), tiek atsakovo UAB „Nuovasta“ kaltės, kas leidžia spręsti dėl šių asmenų mišrios civilinės atsakomybės.

Mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Pagal bendrąsias mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje teisės normas (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis) žalą padaręs asmuo (atsakovas) gali būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės arba civilinė atsakomybė jam netaikoma, jei nukentėjęs asmuo (apeliantai) atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesiėmė teisės aktais numatytų priemonių nustatyti, ar darbų objekte nėra kitų inžinierinių statinių (kabelinės linijos), kurie buvo įtraukti į skaitmeninį miesto žemėlapį, neinformavo apie atliekamus darbus kabelinės linijos savininko (naudotojo), dėl ko buvo galima išvengti nuostolių atsiradimo arba jų dydį minimalizuoti, visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės nėra pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas ieškovo prašomą priteisti žalą (draudimo išmoką) sumažinti. Nustatant sumažintinos žalos dydį, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad paties nukentėjusiojo A. Žilinskio ir ko UAB neteisėti veiksmai (kabelinės linijos paklojimas avarijos atkarpoje grubiai pažeidžiant projektinius sprendinius) lėmė kito asmens (UAB „Kauno vandenys“) turto sugadinimą, o atsakovas buvo tik neteisėtų A. Žilinskio ir ko UAB veiksmų padarinių šalintojas. Antra, atsakovas atliko skubius avarinius darbus, todėl jo galimybė vykdyti minėtus teisės aktų reikalavimus buvo suvaržyta. Trečia, atsakovas darbus vykdė betranšėjiniu būdu, toje pačioje senojo ir nefunkcionuojančio nuotekų vamzdyno vietoje, dėl ko turėjo pagrindą manyti, kad toje pačioje vietoje kitų įrenginių negalėjo būti.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia tikslingu sumažinti ieškovo prašomą priteisti 122 741,23 Lt žalą iki 24 548 Lt ( 7 109,59 Eur), nustatant dėl žalos atsiradimo 20 proc. atsakovo kaltės ir 80 proc. A. Žilinskio ir ko UAB kaltės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nurodė argumentus, susijusius su draudimo sutarties teisėtumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie klausimai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, suinteresuoti bylos asmenys savo procesiniuose dokumentuose šio klausimo nekėlė, šie atsakovo argumentai išeina už nagrinėjamo ginčo ribų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 312 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, taikymą. Dėl minėtų pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai, todėl apeliantų apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priėmus byloje naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas turėjo 1869,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 10-11), trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. Žilinskio ir ko UAB – 2 270,90 Eur tokių išlaidų (t. 3, b. l. 29-33, 139). Atsakovas turėjo 613,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 147). Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybė patyrė 13,80 Eur išlaidų. Ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 20 proc., o atmestų 80 proc. reikalaujamos priteisti sumos. Todėl šios išlaidos tarp šalių paskirstytinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalies, 96 straipsnio 3 dalies, 98 straipsnio taisyklėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (į. k. 302912288) iš atsakovo UAB „Nuovasta” (į. k. 300515124) 7 109,59 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą devynis eurus 59 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 373,89 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui ieškovo pusėje A. Žilinskio ir ko UAB (į. k. 158102142) iš atsakovo UAB „Nuovasta” (į. k. 300515124) 454,18 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Nuovasta” (į. k. 300515124) iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (į. k. 302912288) 490,61 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (į. k. 302912288) 11,04 Eur (vienuolika eurų 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank” bankas (kodas 73000), įmokos kodas 5660).

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasGintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas