Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 28 d. apie 9.45 val., Kaune, Savanorių pr. prie 278 namo, E. M., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens, nepranešęs nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjęs įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 28 d. vėlavo į darbą. Išvažiuodamas iš kiemo, pajautė, kad kliudė kitą automobilį. Žinodamas kam priklauso kliudytas automobilis ir labai skubėdamas į darbą, nesusirado automobilio savininko ir nepranešė apie įvykį policijai, tačiau ketino grįžęs po darbo, pas jį nueiti ir susitarti dėl žalos atlyginimo, ką vakare ir padarė. Nukentėjusysis įvertino jo automobiliui padarytą žalą 100 Lt, kurią E. M. iš karto atlygino.

E. M. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad atlikus tyrimą, nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 28 d. 09.45 val., Kaune, Savanorių pr. 278, E. M., vairuodamas automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), dėl ko jį apgadino. Eismo įvykio metu, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. E. M. paaiškino, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į kitą automobilį. Po eismo įvykio nežinojo ką daryti. Norėjo parašyti pranešimą ir palikti jį prie automobilio, tačiau neturėjo rašymo priemonės. Nusprendęs tai padaryti vėliau, nuvažiavo (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 28 d. apie 10.45 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Savanorių pr. 278, yra eismo įvykis. Vienas automobilis pasišalino. Atvykus minėtu adresu, policijos pareigūnus pasitiko VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S., kuris paaiškino, kad jo kaimynas matė, kaip į jo automobilio VW Passat galinį buferį įvažiavo kitas automobilis, t. y. VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b. l. 4), E. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. ryte, apsimiegojęs ir skubėdamas, per neapdairumą truputi nubrozdino kitą automobilį. Labai pasimetė ir nežinojo ką daryti. Matė, kad kiti žmonės matė įvykį. Norėjo palikti ant lapuko užrašytą savo numerį, tačiau neturėjo su kuo rašyti, tikėjosi taip padaryti grįžęs iš darbo. Vairavo automobilį Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kuris priklauso E. M. mamai O. M.. Važiavo Savanorių pr. 278 aikštelėje ir sukdamas kliudė priešais stovintį Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) bei jam nubrozdino galinį buferį. Nurodo, kad visa tai vyko 2014 m. lapkričio 28 d. apie 10.20 val. (b. l. 5), D. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. apie 9.45 val. -10.00 val. į jam priklausantį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo gyvenamojo namo kieme, Kaune, Savanorių pr. 278, atsitrenkė VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) Šį eismo įvykį užfiksavo prisistatyti nepanoręs žmogus. Pasak liudytojo VW Golf vairuotojas pajuto, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į D. S. automobilį ir tuo pat metu pastebėjo, kad eismo įvykį matė šis liudytojas ir staigiai pasišalino iš įvykio vietos. Liudininkas atsisakė pateikti savo duomenis. Įvykio metu D. S. buvo padaryta materialinė žala, kurios dydį nustatys draudimo kompanija (b. l. 7), fotolentelė Nr. 1-3(b. l. 8-10), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – priekinio bamperio dešinės pusės kampas. Konstatuota, kad automobilio apgadinimų pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-14), dokumentų kopijos (b. l. 19-21), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 22), D. S. pakvitavimas, kuriame jis nurodė, jog E. M. 2014m. lapkričio 28d. atlygino tą pačią dieną eismo įvykio metu D. S. automobiliui padarytą turtinę 100 Lt ir D. S. E. M. pretenzijų neturi ( b. l. 24).

Iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemos (b. l. 2), tarnybinių pranešimų (b. l. 3; 4), paaiškinimų (b. l. 5; 7), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 11) bei foto nuotraukų (b. l. 8-10) matyti, kad automobilis Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į automobilį Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadino pastarojo priekinio bamperio dešinės pusės kampą.

E. M. pilnai pripažino, jog jis 2014 m. lapkričio 28 d. apie 9.45 val., padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), todėl tiek jo paaiškinimu, tiek kitais byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad E. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 28 d. apie 9.45 val., Kaune, Savanorių pr. prie 278 namo, E. M., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, nepranešęs nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjęs įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš jos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš tarnybinių pranešimų, E. M. pirminio paaiškinimo (b. l. 5) matyti, kad E. M., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kurią apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį policijos pareigūnams. E. M. tiek teikdamas pirminius paaiškinimus byloje, tiek teismo posėdžio metu pilnai pripažino, kad jis jautė, jog kliudė kitą automobilį, tačiau nei nukentėjusiajam, nei policijai apie įvykį nepranešė, nes labai vėlavo į darbą.

Esant nustatytiems automobilių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į E. M. paaiškinimus, daroma išvada, kad E. M. pajuto automobilio kontaktą su kitu automobiliu, suvokė, kad apgadino kitą automobilį, tačiau įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, dėl skubėjimo nesusirado nukentėjusiojo asmens, nors ir žinojo kam priklauso automobilis, bei apie įvykį nepranešė policijai, kaip to reikalauja KET 222 p., ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, ir pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 2d. ). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

E. M. iš įvykio vietos pasitraukė, todėl jis turi atsakyti už savo veiksmus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad E. M. yra du kartus baustas už KET pažeidimus. Yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad transporto priemonės buvo apgadintos nežymiai, o padaryta žala mažareikšmė. Nėra duomenų, kad E. M. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus, nes iš jo paaiškinimų matyti, kad eismo įvykį padarė skubėdamas į darbą. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš E. M. paaiškinimo, ką patvirtina byloje esantis nukentėjusiojo D. S. pakvitavimas dėl žalos atlyginimo, matyti, kad E. M. tą pačią dieną po įvykio padarymo nuėjo pas nukentėjusįjį, atlygino jam padarytą žalą. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis nevengė atsakomybės, bendradarbiavo su nukentėjusiuoju.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. M. asmenybę, D. S. požiūrį į įvykį, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą E. M., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus E. M. mažesnę papildomą nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui, tačiau nustatant nuobaudų dydį, atsižvelgiama į tai, kad byloje yra nustatyta viena E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams).

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams).

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.