- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-05
- Bylos Nr.
- 2-408/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- "Turto bankas" VSDFV Marijampolės skyrius SEB Viniaus bankas R. Mačiulio prekybos namai"Tuktukas"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-726-601/2007 pagal pareiškėjo R. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-775-436/2006 dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu pagal pareiškėjo R. M. skundą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB Vilniaus bankas, bankrutavusiai įmonei R. M. prekybos namai „Tuktukas“, AB „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriui, V. R. , ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-775-436/2006, kurioje Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakyta patenkinti pareiškėjų R. M. ir AB SEB Vilniaus bankas skundus dėl bankrutuojančios IĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ 2005 m. rugsėjo 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (priedas, b. l. 1-4). Pareiškėjas R. M. nurodė, kad pagrindas atnaujinti procesą yra Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (priedas, b. l. 145-147). Teismas neteisingai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 24 straipsnio penktosios dalies normą, atmesdamas pareiškėjų AB SEB Vilniaus bankas ir R. M. skundą dėl 2005-09-20 IĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ 2005-09-20 kreditorių susirinkimo nutarimo, dėl pareiškėjui R. M. priklaususio buto (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytynių, pripažinimo negaliojančiu, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjai, paduodami skundus, praleido ĮBĮ 24 straipsnio penktojoje dalyje nustatytą 14 d. terminą skundams paduoti ir nėra pagrindų jį atnaujinti. Pareiškėjas nurodė, kad ĮBĮ 24 straipsnio penktoji dalis reglamentuoja įmonės kreditorių teises, bet neriboja savininko teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-149/2006) (priedas, b. l. 20). Kadangi pareiškėjas yra minėto buto savininkas, todėl jo atžvilgiu ĮBĮ 24 straipsnio penktoji dalis negalėjo būti taikoma.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB Vilniaus bankas atsiliepime nurodė, kad sutinka su R. M. prašymu ir prašė pareiškėjo prašymą tenkinti (b. l. 8).
Suinteresuotųjų asmenų AB „Turto bankas“, bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“, VSDF Marijampolės skyriaus, V. R. atstovai prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 32-34). Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2006-12-20 nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą, pagal ĮBĮ 24 straipsnio penktąją dalį. Nors pareiškėjas ir nėra kreditoriumi bankroto byloje, tačiau tiek kreditoriui, tiek įmonės savininkui (pareiškėjui), skundžiančiam kreditorių susirinkimo nutarimą, taikomas tas pats 14 dienų ieškinio senaties terminas, nes turi būti vadovaujamasi šalių lygiateisiškumo principu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 str. 1 d.). Teismo teigimu, Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi įmonei – R. M. prekybos namai „Tuktukas“ buvo iškelta bankroto byla, o 2006 m. sausio 10 d. buvo gautas pareiškėjų skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (priedas, b. l. 5-7); kadangi pareiškėjui R. M. apie kreditorių susirinkimo nutarimą tapo žinoma 2005 m. gruodžio 14 d., todėl terminas kreiptis su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu baigėsi 2005 m. gruodžio 28 d. Nurodė, jog teismas, nustatęs, kad yra praleistas 14 dienų ieškinio senaties terminas, numatytas ĮBĮ 24 straipsnio penktojoje dalyje, ir nėra pagrindo jį atnaujinti, 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kuri neperžiūrėta apeliacine tvarka, pareiškėjų skundus atmetė (priedas, b. l. 145-147).
Teismo teigimu, kad pagal CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d., 2 d. įmonės bankroto proceso metu turi būti taikomos ĮBĮ normos, o pagal CK 1.125 str. 2 d., ĮBĮ 24 str. 5 d. numatytas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas nėra juridinio asmens valdymo organas, o juridinio asmens bankroto proceso metu sudarytas organas, kurio paskirtis ginti kreditorių teises, ir pareiškėjas negalėjo nurodyti, koks terminas jam turėtų būti taikomas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir kokiu įstatymu jis nustatytas, o ginčas kilęs dėl bankroto metu vykstančių procedūrų (skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas), dėl ko taikytinos ĮBĮ normos. Nors aptariamame straipsnyje ir yra įvardinti tik kreditoriai, kaip galintys apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, o ĮBĮ nenumato savininkui (bendraatsakoviui) nei teisės, nei termino, per kurį jis gali paduoti tokį skundą, būtina vadovautis bendraisiais teisės principais. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-149/2006, pasisakyta, kad ĮBĮ 24 str. 5 d. neriboja pareiškėjo (savininko) teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, nors jis ir nėra kreditorius, tačiau nepasisakyta, per kokį terminą gali būti paduotas toks skundas. Teismo nuomone, tiek bankrutuojančios įmonės savininkas (bendraatsakovis), tiek kreditoriai (ieškovai ir suinteresuoti asmenys) turi turėti tokias pačias tiek procesines, tiek materialines teises ir pareigas, ką įtvirtina bendrieji teisės principai, ir negali būti nuostatos, kad vienoks apskundimo terminas yra numatytas ieškovui, o kitoks atsakovui, t. y. negali nė viena ginčo šalis būti privilegijuota kitos šalies atžvilgiu (CPK 17 str., CK 1.2 str., 1.5 str.). Teismo teigimu, pareiškėjui, kaip ir kreditoriams, taikytinas toks pat 14 dienų ieškinio senaties terminas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimams, todėl nėra nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartyje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, taikant ĮBĮ 24 straipsnio penktąją dalį pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CPK 366 str. 1 d. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą atsisakytina (CPK 370 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-775-436/2006. Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. ĮBĮ normos turi pirmenybę CK ir CPK normų atžvilgiu tik tuomet, kai jos yra aiškios, tačiau įmonės savininko teisės apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ĮBĮ iš viso nereglamentuoja (ĮBĮ 1 str. 3 d., 10 str. 1 d., CK 1.1 str. 2 d., CPK 1 str. 1 d.). Teismas turėjo taikyti CK 1.8 straipsnio pirmąją dalį, nes ĮBĮ civilinės teisės normų išimčių dėl įmonės savininkų teisių nenumato, o ĮBĮ 24 straipsnio penktoji dalis neriboja įmonės savininko teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2006).
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju taikytinas CPK 17 straipsnyje numatytas šalių procesinės lygybės principas, nes ši norma netaikytina ieškinio senačiai, kuri yra materialinės teisės institutas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti. Savo prašymą administratorius motyvuoja tuo, kad ĮBĮ yra specialus įstatymas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų atžvilgiu, kurio paskirtis yra užtikrinti operatyvų ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, sprendimą. Todėl, esant normų konkurencijai ar kitiems neaiškumams, taikytinos ĮBĮ normos, pagal kurias nustatytas 14 dienų kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo terminas taikytinas visiems suinteresuotiems asmenims.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Savo prašymą suinteresuotas asmuo motyvuoja tuo, kad Kauno apygardos teismo 2006-12-20 nutarties apeliantas neskundė, nors jo interesus teisme gynė advokatė, todėl apeliantui neturėtų tarnauti proceso atnaujinimo institutas – išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Be to, jis nepateikė įrodymų, kad 14 dienų terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atstatyti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. R. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Savo prašymą suinteresuotas asmuo motyvuoja tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartimi nustatyta, kad pareiškėjas R. M. bankroto byloje laikytinas bendraatsakoviu, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju taikytinas CPK 17 straipsnis (CPK 42 str. 4 d.).
2. Pareiškėjas nenurodė nei vienos teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią būtų netinkamai pritaikęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Pagal CPK 1 straipsnio pirmąją dalį, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o pagal ĮBĮ 1 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, kitų įstatymų taisykles, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas (ĮBĮ 1 str. 1 d.) ir teisingai nurodė, jog nagrinėjamuoju atveju pagal CK 1.125 straipsnio antrąją dalį, ĮBĮ 24 straipsnio penktąją dalį, taikytinas 14 dienų terminas apskųsti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus. Nors minėta ĮBĮ nuostata tiesiogiai neįvardija bankrutuojančios įmonės savininko, tačiau apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog nurodytas 14 dienų apskundimo terminas taikytinas taip pat ir tuo atveju, kuomet kreditorių susirinkimo nutarimas skundžiamas bankrutuojančios individualios įmonės savininko (bendraatsakovio). Apygardos teismas teisingai nurodė, kad tokia išvada darytina, atsižvelgiant į civilinės teisės ir proceso teisės principus įtvirtinančias įstatymo nuostatas. Pagal šalių lygybės principą, tiek bankrutuojančios įmonės savininkas (bendraatsakovis), tiek kreditoriai (ieškovai ir suinteresuoti asmenys) turi turėti tokias pačias procesines teises ir pareigas, todėl negali būti taikomi skirtingi procesiniai skundo padavimo terminai ieškovui ir atsakovui, t. y. nei viena ginčo šalis negali būti privilegijuota kitos šalies atžvilgiu (CPK 17 str., CK 1.2 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų ir kitų bylos aplinkybių, nenustatyta, jog apygardos teismo 2006-12-20 nutartyje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl nepagrįstas apelianto argumentas dėl klaidingo aiškinimo ir taikymo ĮBĮ 24 straipsnio penktojoje dalyje numatytos normos dėl 14 dienų termino nustatymo individualios įmonės savininkui, siekiančiam apskųsti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjų prašymus atnaujinti procesą būtina nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ar nutarimas. Proceso atnaujinimas yra ne savarankiškas procesas, bet civilinio proceso stadija toje pačioje byloje. Todėl procesas gali būti atnaujintas civilinėse bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, nutarimu) (CPK 365 str. 1 d.), o bylose, kurios nėra užbaigtos ir, kuriose priimti procesiniai sprendimai dar neįsiteisėję, negali būti atnaujinamas (CPK 365 str. 1 d., 370 str. 1 d.). Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas ir dėl to, kad pareiškėjo (apelianto) įmonės, dėl kurios kreditorių susirinkimo nutarimo paduotas skundas nebuvo patenkintas, bankroto byla dar neužbaigta.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 338 str., 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį.