Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2016m. gruodžio 6d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta tėvystės nustatymo genominė ekspertizė.

2017m. sausio 13d. gautas ieškovės prašymas nutraukti bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo, kadangi atsakovas gera valia pripažino tėvystę( b.l.48).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė reikalavimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo( periodinių išmokų dydį nuo 190 Eur sumažino iki 150 Eur), reikalavimo dalyje dėl tėvystės nustatymo atsisakė, nes atsakovas gera valia tėvystę pripažino.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalyje dėl išlaikymo priteisimo, dalyje dėl tėvystės nustatymo civilinė byla nutrauktina.

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad jos sūnaus J. V., gimusio duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas V. V., o J. V. yra V. V. sūnus, tačiau bylos eigoje, 2017m. sausio 17d. ieškovė pateikė gimimo įrašą liudijantį išrašą( b.l.49), iš kurio matosi, kad atsakovas V. V., gimęs 1988m. spalio 9d. yra J. V., gimusio duomenys neskelbtini) tėvas. Atsakovui pripažinus tėvystę gera valia ieškovės ieškinio dalies atsisakymas laikomas pagrįstu, neprieštaraujantis įstatymams, nepažeidžiantis šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinio dalies atsisakymas priimamas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 350 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 p. išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovė ir atsakovas nesusituokę, turi nepilnametį sūnų J. V., gimusį 2016m. liepos 18d. Byloje esantys dokumentai( pažyma apie šeimos sudėtį ir pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, b.l.9-10) patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, yra jos išlaikomas ir prižiūrimas. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma ( 11 b. l.) patvirtina, kad ieškovė gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui, ieškovės mėnesio pajamos nesiekia 200 Eur, ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina sūnų Julių. Ieškovė pateikė išsamų būtinų išlaidų vaikui išlaikyti sąrašą ( 12 b. l.) ir prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį, nes gaunamos valstybės teikiamos socialinės paramos neužtenka vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovas gera valia vaiko išlaikyti nepadeda, nuo vaiko gimimo nėra teikęs jokio išlaikymo jokia forma. Ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame socialiniame būste, motina taip pat padeda išlaikyti sūnų Julių.

Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis nustato, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį nei apie gaunamas pajamas, pinigines lėšas banko sąskaitose, galimus kitus išlaikytinius, taip pat nepateikė duomenų apie galimus sveikatos sutrikimus. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, kas parodo jo visišką abejingumą, nenorą ir nesidomėjimą sūnaus gyvenimu. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad atsakovas išlaikymo savo vaikui gera valia neteikia, ieškovės gaunamos pajamos yra nepakankamos, prašomų priteisti periodinių išmokų dydis – po 150 Eur kas mėnesį nėra per didelis, o būtinas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo vaiko gimimo dienos iki vaiko pilnametystės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Taip pat yra pagrįstas ir atitinkantis vaiko interesus r ieškovės reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi nuo gimimo vaikas gyvena su motina ir yra jos prižiūrimas bei išlaikomas. Atsakovas vaiku visiškai nesidomi, jo nelanko, tėvystę pripažino tik po to, kai ieškovė dėl tėvystės nustatymo pateikė ieškinį teismui, ką patvirtina ne tik ieškovės, bet Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Ieškovė nereikalauja nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes dabartiniu metu ieškovės noras yra, kad tėvas lankytų vaiką ir su juo bendrautų bei dalyvautų vaiko auklėjime(Lietuvos Respublikos CK 3.174 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016m. rugpjūčio 8d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2-)-16-T-2439-12836( b.l.13) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ieškovė Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei yra priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 54 Eur dydžio žyminio mokesčio (150 Eur x 12 x 3%) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 41 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo bei 6,38 Eur pašto išlaidų (1 b. l.), viso 101,38 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 150, 54 Eur išlaidų valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimą (55 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. V., a.k(duomenys neskelbtini) po 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016m. liepos 18d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnamečiam vaikui J. V. uzufrukto teise valdo ir tvarko vaiko motina V. V..

Nustatyti J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina V. V., a.k(duomenys neskelbtini) nenustatant vaiko tėvui V. V. bendravimo su sūnumi J. V. apribojimų.

Priteisti iš V. V., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 101,38 Eur (vieną šimtą vieną eurą 38 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš V. V., a.k(duomenys neskelbtini), valstybei 150,54 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų 54 euro centus)bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Civilinę bylą Nr. 2-20-322/2017 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.