- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-63-568-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas 2009 m. sausio 21 d. nutarimu paskyrė A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams už tai, kad ji, 2009 m. sausio 19 d. Vilniuje vairuodama automobilį, buvo neatsargi, nepasirinko saugaus atstumo ir greičio, nesugebėjo vairuojamo automobilio suvaldyti ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį, apgadindama abu automobilius. Nutarime nurodyta, jog A. K. vengia administracinės atsakomybės, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi A. K. skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. sausio 21 d. nutarimą pakeitė, vietoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trijų mėnesių laikotarpiui paskirdamas 150 Lt baudą.
Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, ATPK 257 straipsniu, 286 straipsnio 1-2 dalimis, KET 132 punktu. Įvertinus liudytojų E. M., J. Š., V. U. paaiškinimus, pareiškėjos pateiktas fotonuotraukas, eismo įvykio schemą, padaryta išvada, kad automobilis „BMW“ važiavo pirmąja šalutinio įvažiavimo į žiedinę sankryža juosta bei rikiavosi į antrąją žiedinės sankryžos juostą. A. K. teiginiai, jog šis automobilis užkirto jai kelią, iš dešinės pusės staigiai persirikiuodamas į antrąją žiedinės sankryžos juostą, ir nubraukė jos automobilio priekinį dešinės pusės bamperį, atmesti kaip nepagrįsti ir paneigti policijos pareigūnų parodymais ir eismo įvykio schema. Teismas nenustatė liudytojų E. M. ir J. Š. suinteresuotumo bylos baigtimi, nurodė neturįs pagrindo abejoti šių pareigūnų parodymais, kurie laikytini pakankamai objektyviais ir nuosekliais. Liudytojo V. U. parodymai teismo įvertinti kritiškai, nes tiek nukentėjusioji, tiek teisme liudiję policijos pareigūnai E. M. ir J. Š. teismui akcentavo, kad nei eismo įvykio metu, nei po jo jokių asmenų, mačiusių ir galėjusių liudyti apie faktines eismo įvykio aplinkybes, nebuvo. Be to, išsamiai išanalizavus šio liudytojo parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, nustatyti tam tikri prieštaravimai (jis teigė važiavęs pirmąja eismo juosta, tačiau tokiu atveju, įvykus eismo įvykiui, pravažiuodamas pro pareiškėjos automobilį jis nebūtų galėjęs perduoti jai savo vizitinės kortelės). Teismas taip pat įvertino pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, jos ir nukentėjusiosios parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, paaiškinimą, pateiktą iš karto po eismo įvykio, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas eismo įvykio aplinkybes. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9-1626/2006, N6-1199/2006, ATPK 20 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte aptartu proporcingumo principu, Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu.
Nenustačius A. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, įvertinus pažeidimo pavojingumą, nesant abejonių dėl pažeidimo padarymo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, nuspręsta, kad administracinė nuobauda A. K. paskirta pagal įstatymą, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, skiriant administracinę nuobaudą, laikytasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 str.). A. K. skunde išdėstytos pretenzijos dėl tam tikrų duomenų neįrašymo į nutarimą, įvertintos kaip nepagrįstos. Jos nurodytos paaiškinimo policijos pareigūnams nepateikimo, nepasirašymo protokole ir eismo įvykio schemoje aplinkybės taip pat įvertintos kritiškai, kaip pareiškėjos gynybos taktika, pažymint, kad jos dėstomos aplinkybės apie policijos pareigūnų padarytus pažeidimus prieštarauja tiek nukentėjusiosios parodymams, tiek liudytojų parodymams teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek kitai byloje esančiai rašytinei medžiagai, nepagrįstos jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais, be to, pateikti argumentai nelaikytini sudarančiais teisinį pagrindą skundžiamo nutarimo panaikinimui. Nustatęs, jog pareiškėja iš karto po eismo įvykio pati telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, teismas konstatavo, jog nelaikytina, kad ji vengia administracinės atsakomybės. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad A. K. pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarė pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti A. K. paskiriant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos vidurkį.
III.
A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendimą grindė išvedžiojimais, kurie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantė teigia, kad ji laikėsi KET reikalavimų, tuo tarpu automobilis „BMW 318“ staiga kirto į žiedo vidurinę eismo juostą (žiede iš viso trys eismo juostos) ir kairės pusės galiniu bamperiu lietė automobilio „Subaru“ dešinės pusės sparną, dešinės pusės priekinį bamperį. Apeliantė teigia, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, nes jų nubraižyta eismo įvykio schema neatitinka net jų pačių nurodytų matavimų, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nelaukiant jos paaiškinimų, policijos pareigūnai ignoravo tiek eismo įvykio vietoje, tiek policijoje nurodytą liudytoją, nedavė susipažinti su įvykio schema, jai pritaikyta nuobauda prieštarauja sveikai logikai. Apeliantė pažymi, kad nubraižytoje eismo įvykio schemoje pavaizduota automobilių padėtis neatitinka eismo įvykio vietos schemoje nurodytų matmenų, joje parodytos horizontalaus kelio žymėjimo linijos taip pat neatitinka tikrovės, neatitinka masteliai. Fotonuotraukos, apeliantės manymu, nepagrįstai neprijungtos prie bylos.
Apeliantė nurodo, kad schemoje atsisakyta pažymėti šukes, ji sudaryta pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 88.2, 90, 91 punktus. Apeliantė pažymi eismo įvykio vietos schemos nepasirašiusi. Apeliantės teigimu, teismui pateiktos fotonuotraukos, jose užfiksuoti automobilio apgadinimai akivaizdžiai rodo automobilių kontakto mechanizmą, o policijos patruliai E. M. ir J. Š. pažeidė Lietuvos policijos generalini( komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Instrukcijos 85.7, 88.1, 88.2, 88.4, 90, 90.4, 90.5 punktus. Apeliantės teigimu, nubraižytoje schemoje neužfiksuoti objektyvūs duomenys (automobilių padangų ir kiti pėdsakai), leidžiantys daryti išvadas apie įvykyje dalyvavusių transporto padėtį važiuojamojoje kelio dalyje. Apeliantė teigia, kad jos pateiktas paaiškinimas apie eismo įvykį buvo pamestas, kad jos nurodytos aplinkybės teismo posėdžio metu nagrinėtos nebuvo. Tai, jog nukentėjusioji teigia, kad liudytojo V. U. autoįvykio vietoje nematė, apeliantės manymu, nesudaro pagrindo teigti, kad jo ten nebuvo. Apeliantė pažymi, kad šis liudytojas apibūdino nukentėjusiąją, jos automobilį, tuo metu buvusias oro sąlygas, nuosekliai paaiškino autoįvykio aplinkybes. Apeliantė paaiškina, kad liudytojas V. U. policijos pareigūnų autoįvykio vietoje nelaukė, tačiau jai padavė savo duomenis. Nurodoma, kad liudytojas J. Š. pripažino, jog apie liudytoją V. U. jam buvo žinoma tiriant autoįvykį. Apeliantės teigimu, perrašant teismo posėdžio protokolą, jame padaryta akivaizdžių klaidų, kurios sudarė pagrindą teismui kritiškai įvertinti V. U. parodymus. Apeliantė remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, 81 straipsniu, nurodo, kad kyla abejonių, ar teismo nutartis nebuvo surašyta anksčiau nei teismo posėdžio protokolas. Apeliantė teigia, kad „BMW“ vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 164 punktus.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Nukentėjusioji D. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nukentėjusioji pažymi, kad ten, kur ji sustojo, buvo punktyrinė linija, ženklo draudžiančio sustoti, rikiuotis nebuvo, kad A. K. remiasi tik jos pačios neaišku kada daryta nuotrauka, tuo tarpu draudimo bendrovė turi abiejų automobilių apžiūros metu padarytas nuotraukas. Atsiliepime paaiškinama, jog A. K. skirti ekspertizės neprašė, įvykio mechanizmą patvirtina policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės, jų parodymai teisme sutampa su nukentėjusiosios parodymais ir visiškai neatitinka A. K. keliamų versijų. Teigiama, jog A. K. nurodo vis naujas neatitinkančias tikrovės aplinkybes, bet nepateikia jas patvirtinančių įrodymų. D. P. teigimu, policijos pareigūnų nubraižyta autoįvykio schema yra teisinga, teismas pagrįstai ja rėmėsi. D. P. mano, kad A. K. nurodomi matavimai vertintini kritiškai, neturi reikšmės vertinant įvykį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. K. neginčija fakto, jog „Subaru“ priekiniai ratai buvo išsukti į dešinę link „BMW“ automobilio. Liudytojo V. U. pateikti paaiškinimai, D. P. teigimu, neįrodo, kad aplinkybės jam tapo žinomos įvykio metu, o ne vėliau (A. K. teismo posėdžio metu patvirtino bendravusi su minėtu liudytoju). Pažymima, jog pagal policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus įvykio vietoje liudytojų nebuvo ir abi vairuotojos jų nenurodė. Pažymima, kad A. K. galėjo apskųsti policijos pareigūnų veiksmus, tačiau to nepadarė. Be to, V. U. parodymai nebuvo nuoseklūs, rodo, kad jis liudijo neobjektyviai. V. U. nenurodė jokių neabejotinų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad jis buvo įvykio vietoje ir jį matė, painiojosi aiškindamas, kokia juosta važiavo. D. P. teigia, kad prie autoįvykio vietos nebuvo stabtelėjęs joks automobilis, kurio vairuotojas būtų ką nors perdavęs A. K. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi teigiama, jog posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas per tris darbo dienas po baigiamojo sprendimo (nutarimo, nutarties) priėmimo ir paskelbimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantei administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
Apeliantė nepripažįsta padariusi nurodytą pažeidimą, teigia, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, yra kalta kito automobilio vairuotoja, kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 164 punktus.
Konstatuotina, jog bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų ir argumentų pagrįstumą. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo nutartyje aptartus įrodymus, darytina išvada, kad eismo įvykį sukėlė būtent A. K. veiksmai, ji, būdama nepakankamai atidi, atsitrenkė į priekyje važiavusį D. P. vairuotą automobilį. Konstatuotina, jog policijos pareigūnų E. M. ir J. Š. parodymais pagrįstai remtasi, nes jais nenustatyta pagrindo abejoti, tuo tarpu V. U. paaiškinimai pagrįstai įvertinti kritiškai, nes to, kad šis liudytojas stebėjo eismo įvykį, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai bei nukentėjusioji nepatvirtino, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra duomenų, kad A. K. įvykio vietoje apie tokio liudytojo egzistavimą nurodė, juose užfiksuota, kad toks liudytojas atsirado tik policijos komisariate, A. K. gavus raštelį.
Konstatuotina, jog nenustačius A. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, įvertinus pažeidimo pavojingumą, pažeidėjos asmenybę apibūdinančius duomenis (ji pažeidimo padarymo nepripažino), administracinė nuobauda paskirta tinkamai. A. K. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nevertintinos kaip pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.