- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2-506-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01358-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eastcon AG LT“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų fabrikas“, M. Ž.
- Atsakovas
- M. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eastcon AG LT“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Finansų fabrikas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei M. Č. individualiai įmonei iškelti bankroto bylą, trečiasis asmuo M. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eastcon AG LT“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei M. Č. individualiai įmonei (toliau – M. Č. IĮ).
2. Pareiškime ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-11838-599/2019, pagal kurį ieškovės naudai iš atsakovės išieškotina 528,83 Eur skola, 6 proc. dydžio metinės palūkanos ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės manymu, įvertinus tai, kad atsakovė ilgą laiką vengia sumokėti ieškovei sumas pagal 2021 m. spalio 5 d. teismo vykdomąjį raštą, kad atsakovės įmonėje nuo 2017 m. nedirba nei vienas darbuotojas, egzistuoja pagrindas manyti, jog atsakovė yra nemoki įmonė.
3. Ieškovė pažymėjo, kad ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 9 straipsnio nuostatomis, 2021 m. spalio 6 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl nemokumo bylos inicijavimo, tačiau atsakovė prievolės ieškovei neįvykdė.
4. Atsikirsdama į atsakovės argumentus, kad ieškovės pareiškime nurodyta skola yra padengta, ieškovė pažymėjo, jog visa skola ieškovei nėra sumokėta, o 2022 m. sausio 28 d. mokėjimą ieškovei atliko ne atsakovė. Ieškovė akcentavo, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė turi papildomai sumokėti 5 792,40 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi į bankroto bylos iškėlimo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje įtraukė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Finansų fabrikas“.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo UAB „Finansų fabrikas“ pareiškime nurodė, kad jis bei M. Č. IĮ 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 095/12, pagal kurią M. Č. IĮ yra skolinga UAB „Finansų fabrikas“ 208,42 Eur (130 Eur skola, 78,42 Eur delspinigiai).
7. Atsakovė M. Č. IĮ atsiliepime į ieškovės pareiškimą prašė reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė ir jo atstovas žinodami apie tai, kad atsakovė yra sustabdžiusi ūkinę veiklą, kad atsakovės savininkė M. Ž. gyvena užsienyje, pranešimą dėl skolos sąmoningai teikė ne elektroninėmis ryšio priemonėmis, bet neregistruota pašto siunta ir ne pagal atsakovės buveinės adresą, kuris yra J. Savickio g. 4, Vilnius, bet adresu J. Savickio g. 4-7, Vilnius. Atsakovės teigimu, ieškovė siekia apsunkinti ir nutraukti atsakovės veiklą dar nuo 2018 m., nes atsakovė 2017 m. spalio 31 d. nutraukė su ieškove sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Atsakovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės ginčai sprendžiami kitose civilinėse bylose.
8. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Finansų fabrikas“ pareiškimą atsakovė nurodė, kad UAB „Finansų fabrikas“ nėra atsakovės M. Č. IĮ kreditorius. Paaiškino, kad atsakovė gavusi pranešimo dėl tariamos skolos šiam asmeniui apmokėjimo.
9. Trečiasis asmuo M. Ž. (atsakovės M. Č. IĮ savininkė) atsiliepime į ieškovės pareiškimą nurodė, kad su reikalavimu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. M. Ž. teigimu, ieškovė neišnaudojo visų galimybių nurodomai skolai atgauti, t. y. laiku nekreipė į antstolius ar į atsakovės savininkę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei M. Č. IĮ.
Šalies argumentai
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus apie skolos ieškovei padengimą, nusprendė, kad atsakovė patenkino ieškovės kreditorinį reikalavimą, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė iškelti atsakovei bankroto bylą, o tai sudaro pagrindą pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovės pareigos sumokėti 5 792,40 Eur baudą, taip pat trečiojo asmens UAB „Finansų fabrikas“ nurodyta galima atsakovės skola yra kitų tarp šalių nagrinėjamų civilinių bylų objektas, šie reikalavimai nėra patvirtinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
13. Teismas taip pat nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, atsakovė neturi mokestinės nepriemokos, atsakovė (jos savininkė) turi lėšų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, todėl teismas nusprendė, jog egzistuoja ir JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Ieškovė UAB „Eastcon AG LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti M. Č. IĮ bankroto bylą.
15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Tai, kad skolą ieškovei už M. Č. IĮ sumokėjo kitas byloje nedalyvaujantis asmuo (V. Ž.), nereiškia, jog ieškovė nėra atsakovės kreditorė, ar kad atsakovės nemokumas išnyko. Ši aplinkybė patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovė nėra pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus. Be to, aptarta aplinkybė nesumažina atsakovės kreditorinių įsiskolinimų sumos, o tik pakeičia kreditorius.
15.2. Teismas, atmesdamas prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą, savo išvadą padarė neišreikalavęs iš atsakovės jos finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų ir jų neįvertinęs.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ atskirąjį skundą atsakovė M. Č. IĮ prašo skundo netenkinti.
17. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. 2022 m. vasario 4 d. ir 2022 m. kovo 14 d. mokėjimo ieškovei pavedimuose nurodyta, kad mokėtojas yra M. Č. IĮ, todėl nepagrįsta manyti, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove. Nurodytus mokėjimo pavedimus atlikęs V. Ž. nėra atsakovės kreditorius, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai apie atsakovės kreditorinius įsiskolinimus.
Šalies argumentai
17.2. Ieškovės teiginiai apie esamą atsakovės skolą (5 792,40 Eur baudą) nėra pagrįsti neginčijamais įrodymais. Priešingai, teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje M. Č. IĮ yra pareiškusi reikalavimą ieškovei dėl atsiskaitymo už atliktas paslaugas.
18. Trečiasis asmuo UAB „Finansų fabrikas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti M. Č. IĮ bankroto bylą.
19. Trečiojo asmens atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Skundžiama teismo nutartis priimta pažeidus trečiojo asmens teisę būti išklausytam civiliniame procese.
19.2. Priešingai nei teigia atsakovė ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nevisiškai apmokėjo trečiojo asmens pateiktą sąskaitą už suteiktas paslaugas, todėl egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės pareiškimą ir iškelti atsakovei bankroto bylą.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Finansų fabrikas“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „Eastcon AG LT“ prašė skundžiamą nutartį panaikinti dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, o šio prašymo netenkinus – skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti M. Č. IĮ bankroto bylą.
Šalies argumentai
21. Ieškovės atsiliepimas į trečiojo asmens atskirąjį skundą grindžiamas šiais teiginiais:
21.1. Bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, t. y. teisėja, dėl kurios nešališkumo kyla pagrįstų abejonių. Ieškovės vertinimu, teisėjos šališkumą įrodo tai, kad ji nesilaikė JANĮ nustatytų bylos nagrinėjimo terminų, skundžiamą nutartį priėmė neturint atsakovės esminių finansinių dokumentų.
21.2. Priešingai nei nusprendė teismas, vien aplinkybė, kad po to, kai buvo pradėtas atsakovės bankroto bylos iškėlimo procesas, atsakovės atstovas asmeninėmis lėšomis sumokėjo ieškovei 766,51 Eur sumą, jokiu būdu nereiškia, kad dėl to ieškovė nebėra atsakovės kreditorė, ar kad atsakovės nemokumas išnyko. Remiantis CK 6.54, 6.57 straipsnių nuostatomis, ieškovė turėjo teisę iš atsakovės vardu atliktų mokėjimų pirmiausia padengti turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu – t. y. bylinėjimosi išlaidas byloje, ką ieškovė ir padarė. Tokiu būdu atsakovės pagrindinė skola pagal išduotą vykdomąjį raštą tebėra nepadengta, didžiąja dalimi nėra atlygintos ir ieškovės išlaidos, susijusios su reikalavimo šioje byloje pareiškimu (bylinėjimosi išlaidos šioje byloje).
21.3. Byloje esančių dokumentų visuma patvirtinta, kad trečiasis asmuo UAB „Finansų fabrikas“ turi reikalavimo teisę atsakovei.
21.4. Nors atsakovė pripažino, kad neturi turto, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o neturėdamas tai patvirtinančių įrodymų formaliai konstatavo, jog atsakovė nėra nemoki.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimuose į trečiojo asmens UAB „Finansų fabrikas“ atskirąjį skundą atsakovė M. Č. IĮ bei trečiasis asmuo M. Ž. prašo trečiojo asmens UAB „Finansų fabrikas“ atskirojo skundo netenkinti. M. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nevertinti trečiojo asmens pateikto įrodymo – PVM sąskaitos faktūros FFA Nr. 0557, kreiptis į prokuratūrą dėl jo klastojimo fakto.
23. Atsiliepimai į trečiojo asmens UAB „Finansų fabrikas“ atskirąjį skundą grindžiami šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
23.1. Trečiojo asmens teiginiai apie apribotą teisę byloje teikti procesinius paaiškinimus yra nepagrįsti, kadangi jis turėjo pareigą domėtis bylos procesu.
23.2. Trečiojo asmens finansinis reikalavimas atsakovei yra grindžiamas suklastotu dokumentu, todėl tokiu dokumentu įrodinėjamas reikalavimas atsakovei nelaikytinas teisingu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
25. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei M. Č. IĮ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Pareiškėja UAB „Eastcon AG LT“ inicijavo bankroto bylos iškėlimą atsakovei M. Č. IĮ, prašymą argumentuodama atsakovės delsimo sumokėti teismo sprendimu ieškovei priteistą skolą aplinkybe. Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje įtraukta UAB „Finansų fabrikas“ teigė turinti reikalavimo teisę atsakovei dėl nevisiškai apmokėtos 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros FFA Nr. 0557.
27. Informavus atsakovę apie pradėtą bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą, teismui buvo pateikti įrodymai: 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 12 bei 2022 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3, patvirtinantys, kad V. Ž. už atsakovę M. Č. IĮ pervedė ieškovei UAB „Eastcon AG LT“ 766,51 Eur (741,51 Eur ir 25 Eur) (1 t., b. l. 63, 105).
28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes dėl atliktų mokėjimų ir vadovaudamasis JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skundžiama nutartimi atsisakė iškelti M. Č. IĮ bankroto bylą.
29. Vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą išaiškintina, kad vienas iš atvejų, kai teismas atsisako iškelti bankroto bylą, yra tuomet, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas tuo, kad sudaroma galimybė skolininkui gera valia įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, kol dar nėra išspręstas klausimas dėl įmonės nemokumo ir kitų bankroto bylos iškėlimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020, 30 punktas).
30. Ieškovė tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Ieškovės teigimu, už atsakovę atliktais mokėjimais buvo padengta tik atsakovės skola, nors taikant CK 6.54 straipsnį pirmiausia dengiamos skolos išieškojimo išlaidos, kurias šiuo atveju sudaro civilinėje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė turi sumokėti ieškovei 5 792,40 Eur baudą pagal šalių sudarytą komercinio atstovavimo sutartį.
31. Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų ieškovės argumentų, visų pirma pažymi, kad inicijuodama bankroto bylos atsakovei iškėlimą, ieškovė nurodė turinti atsakovei finansinį reikalavimą, kurį sudaro teismo sprendimu priteistos 528,83 Eur skola, 6 proc. metinės palūkanos ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kaip nurodyta anksčiau, tokio dydžio reikalavimas yra patenkintas (įsiskolinimas pagal vykdomąjį raštą padengtas), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą taikant JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
32. Antra, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, dėl ieškovę ir atsakovę siejusios komercinio atstovavimo sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir baudos pagal sutartį priteisimo tarp šalių vyksta ginčas, sprendžiamas Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-192-278/2022. Kol galutiniu teismo sprendimu neišspręstas ginčas tarp šalių, ieškovės reikalavimas dėl atsakovės prievolės sumokėti 5 792,40 Eur baudą nelaikytinas galiojančiu ir vykdytinu.
33. Teismas nesutinka ir su ieškovės argumentais dėl CK 6.54 straipsnio taikymo sąlygų. CK 6.54 straipsnis įtvirtina įmokų paskirstymo eiliškumo principus. Jame nurodyta, kad jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė padengė ieškovei ir tą dalį skolos, kurią sudarė bylinėjimosi dėl skolos priteisimo išlaidos – 136 Eur. Proceso, kurio metu spręstas klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, metu patirtų išlaidų negalima priskirti prie išlaidų, susijusių su pareiškimu (reikalavimu) įvykdyti prievolę. Nagrinėjamoje byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas sudaro atskirą tarp šios bylos dalyvių kilusio ginčo dalyką (ieškovė yra pateikusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. papildomos nutarties, kuria teismas atsisakė priteisti ieškovei proceso dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo metu patirtas išlaidas). Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė patenkino ieškovės kreditorinį reikalavimą, kurį ji nurodė turinti atsakovei kreipimosi į teismą momentu ir kurio pagrindu buvo inicijuojamas bankroto bylos atsakovei iškėlimas, pagrįstai atsisakė iškelti M. Č. IĮ bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
35. Pateiktų teismo išvadų nepaneigia trečiojo asmens UAB „Finansų fabrikas“ akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė turi neįvykdytą finansinę prievolę šiam trečiajam asmeniui. Dėl tokios aplinkybės pastebėtina, kad teismas, remdamasis JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei dėl to, kad buvo patenkintas kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimas, o ne nutraukė bankroto bylą JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. atsakovei atsiskaičius su visais kreditoriais.
36. Juridinių asmenų nemokumo procesas yra tęstinis procesas, susidedantis iš atskirų stadijų. Pirmoji stadija yra nemokumo proceso inicijavimas, kurią tinkamai įgyvendinus, sukuriama teisė kreiptis į teismą dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnis). Antroji stadija – juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimas, kurios metu sprendžiama, ar nemokumo procesas teisme gali būti pradedamas, ir vertinama, kokiu būdu – bankroto ar restruktūrizavimo – turi būti sprendžiamos juridinio asmens mokumo problemos. Šioje proceso stadijoje teismas priima nutartį dėl pareiškimo dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 19 straipsnis 1 dalis), įvertindamas juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo sąlygas (JANĮ 21 straipsnis) ir aplinkybes, dėl kurių byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnis). Atlikęs šį vertinimą, teismas išsprendžia juridinio asmens nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimą, priimdamas nutartį įstatyme nustatyta tvarka (JANĮ 25 straipsnis).
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi, skundžiama nutartis yra priimta nemokumo proceso stadijoje, kurioje dar nebuvo pasisakyta dėl bylos esmės, t. y. nepriėmus nutarties dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas nebuvo priėmęs nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą, teismas neturėjo teisinio pagrindo, vadovaujantis JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vertinti, ar atsakovė turi kitų, ne tik ieškovei vykdytinų, finansinių įsipareigojimų ir ar yra dėl jų atsiskaičiusi. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų argumentų, kuriais siekiama įtikinti, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo iš esmės vertinti atsakovės finansinę būklę, nustatyti visus atsakovės vykdytinus kreditorinius įsipareigojimus, nepasisako, nes jie neturi reikšmės ginčo klausimo išsprendimui.
38. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, papildomai nurodė, jog bankroto byla nekeltina ir JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu pagrindu, t. y. konstatavus, kad juridinis asmuo nėra nemokus. Apeliacinės instancijos teismas šias pirmosios instancijos teismo nuostatas laiko perteklinėmis ir šalina iš nutarties motyvų, nes šiuo atveju visiškai pakanka teisinės išvados dėl JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto savarankiško pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą buvimo. Be to, poziciją, kad atsakovė nėra nemoki įmonė, pirmosios instancijos teismas išreiškė neatlikęs išsamios atsakovės turtinės padėties analizės, neturėdamas atsakovės (ne)mokumo įvertinimui reikalingų duomenų ir informacijos, todėl tokia teismo pozicija stokoja pagrindimo.
39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog aplinkybės dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos tikėtino šališkumo esą patvirtina nutarties neteisėtumą. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis keliamas klausimas dėl ieškinį nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo, jos vadovavimo teismo procesui ydingumo, yra įvertinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. vasario 9 d. nutartyje, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2022 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2TN-1-790/2022, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl termino procesiniams veiksmams atlikti nustatymo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kartotinai pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais prašoma įvertinti proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumą.
40. Nepagrįstais laikytini trečiojo asmens UAB „Finansų fabrikas“ teiginiai apie šiam asmeniui apribotą teisę teikti paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje buvo įtraukta UAB „Finansų fabrikas“. Dėl šios aplinkybės buvo atidėtas bylos nagrinėjimas ir atsakovei nustatytas terminas iki 2022 m. vasario 14 d. pateikti atsiliepimą į trečiojo asmens pareiškime nurodytų aplinkybių ir prašymų. Atsakovė 2022 m. vasario 14 d. pateikė atsiliepimą dėl trečiojo asmens pareiškimo. Teisėjos 2022 m. vasario 15 d. rezoliucija atsakovės atsiliepimas priimtas ir išsiųstas proceso dalyviams.
41. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, kuriam suteikta prieiga prie civilinės bylos elektroninės kortelės. Manydamas, kad egzistuoja poreikis pasisakyti dėl kitų bylos dalyvių paaiškinimų ar pateiktų įrodymų, trečiasis asmuo (jo atstovas) turėjo galimybę naudotis CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise teikti paaiškinimus dėl pateiktų procesinių dokumentų ar įrodymų (CPK 47 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis).
42. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Finansų fabrikas“ atskirąjį skundą prašė kreiptis į prokuratūrą dėl tikėtinai suklastoto įrodymo – 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros FFA Nr. 0557 pateikimo į bylą.
43. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nepaaiškėjo aplinkybės, kurios leistų pagrįstai manyti apie trečiojo asmens nusikalstamo veikimo požymių buvimą. Trečiojo asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis reiškiant prašymus teisme bei pateikiant, jo įsitikinimu, prašymų pagrįstumą liudijančius įrodymus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad UAB „Finansų fabrikas“ atlieka (atliko) nusikalstamus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia neatlikti CPK 300 straipsnyje numatytų veiksmų ir išaiškina, kad ikiteisminį tyrimą atsakovė gali inicijuoti savarankiškai, pateikdama prašymą prokurorui ir nurodydama aplinkybes, kurios, jos vertinimu, sudaro pagrindą įtarti UAB „Finansų fabrikas“ galimai padarytas nusikalstamas veikas.
45. Apibendrindamas išdėstytus argumentus Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktinę situaciją, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove (kreditore) ir, tinkamai pritaikęs bankroto procesą reglamentuojančią teisės normą, pagrįstai konstatavo dėl JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindo egzistavimo. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama iš esmės nepakeista, pašalinant iš skundžiamos nutarties motyvus dėl JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą buvimo (pirmosios instancijos teismo nutarties 23 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant nutarties motyvus dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą buvimo.