Šiaulių apygardos teismo nutartis

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios G. M. individualios įmonės administratoriui Eugenijui Pranskėčiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios G. M. individualios įmonės ieškinį atsakovams G. M., S. M., M. M., R. M., tretysis asmuo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išieškojimo nukreipimo į įmonės savininko turtą ir uzufrukto sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, jog G. M. individuali įmonė turto neturi, todėl, vadovaujantis LR CK 2.50 str. 4 dalimi, išieškojimas nukreiptinas į įmonės savininko turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Įstatymas, reglamentuodamas juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles, nustato, jog tuo atveju, kuomet prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (LR CK 2.50 str. 4 d.). Įstatymas numato, jog individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (LR CK 2.50 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, pripažintina, kad nustačius, jog G. M. individualios įmonės turto nėra pakankamai šios įmonės prievolėms įvykdyti, išieškojimas gali būti nukreiptas į G. M. individualios įmonės savininko – G. M. turtą. Įvertinant bankroto iškėlimo G. M. individualiai įmonei bylos duomenis, pripažintina, jog šios įmonės turto nėra pakankamai įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Šių aplinkybių pagrindu pripažintina, kad yra galimas išieškojimas iš G. M. individualios įmonės savininko G. M. turto pagal įmonės prievoles.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog patalpa-butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas G. M. vardu. Įregistravimo pagrindas – gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1997-12-04 pažyma. Iš byloje pateikto santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp G. M. ir S. D. (pavardė po santuokos – M.) buvo sudaryta 1992 m. liepos 11 d. Įvertinant tai, kad šis butas buvo įsigytas po santuokos sudarymo, pripažintina, kad tai yra G. M. ir S. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad ieškinio reikalavimas nukreipti išieškojimą į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Preziumuojama, jog ½ dalis buto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso S. M.. S. M. nėra skolininkas prieš visus penkis G. M. įmonės kreditorius. Pašoma nukreipti išieškojimą ne tik į G. M. dalį bute, bet į visą butą, kurio ½ dalis priklauso kitam fiziniam asmeniui - S. M.. Šia prasme prašymas yra nepagrįstas.

Be to, byloje nėra duomenų, jog G. M. vardu registruotas butas buvo susijęs su įmonės veikla, o VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad G. M. individualios įmonės įregistravimo data yra 1998 m. spalio 7 d., t. y. ši įmonė įregistruota vėliau, negu buvo įsigytas butas.

Byloje apklausti G. M. ir S. M. nurodė, jog ginčo butą jie abu su sutuoktiniu įsigijo prieš penkis metus iki įmonės įsteigimo. Butas buvo įsigytas pagal dalines įmokas kooperatyvui, kas buvo padaryta per 5 metų periodinį mokesčių apmokėjimo laikotarpį iki G. M. įmonės įsteigimo. G. M. įmonė šiame bute jokios veiklos niekada nevykdė, o tik turėjo formalią registraciją( administracinį aktą) šio buto adresu.

Bankroto administratorius, pateikęs prašymą nukreipti išieškojimą į minėtą ginčo butą, su prašymu leisti šį visą butą parduoti , nepateikė jokių įrodymų, kad šis ginčo butas buvo naudojamas įmonės veiklai vykdyti ar kaip nors kitaip buvo susijęs su G. M. įmonės veikla. ( LR CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog šalių paaiškinimais yra nustatyta ir iš bylos medžiagos matyti, kad šiame bute gyvena G. M. šeima, t. y. kartu su G. M. čia gyvena jo sutuoktinė S. M., jų dukra R. M. bei nepilnametis sūnus M. M.. Kadangi nurodytas butas yra šeimos gyvenamoji patalpa, vadovaujantis LR CK 3.84 str. 2 d. 1 p. nuostata, šis nekilnojamasis turtas laikytinas šeimos turtu. Nepilnamečiai vaikai bei Sonata ir G. M. nurodo, jog ginčo butas yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Įstatymas pabrėžia tokio turto svarbą šeimos interesų atžvilgiu ir nustato išskirtines šio turto apsaugos priemones. LR CK 3.85 straipsnyje, reglamentuojančiame šeimos turto teisinį režimą, yra įtvirtinti apribojimai disponuoti šiuo turtu, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyti ir tam tikri apribojimai vykdyti išieškojimą iš šeimos turto pagal kreditorių reikalavimus. Realizavus šį vienintelį šeimos turtą, nepilnametis vaikas ir kitas besimokantis vaikas liks be pastogės. Tai pažeidžia vaikų teises pagal Vaikų teisių apsaugos Konvenciją. Tai yra nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu, nepriklausomai nuo šeimos turto registracijos viešame registre. Šis ginčo butas įgytas M. šeimoje kaip šeimos turtas 1997 metais, tai yra, iki naujos redakcijos LR Civilinio kodekso įsigaliojimo ( įsigaliojo nuo 2001-07-01). Senosios redakcijos Civilinio kodekso normos ( 1964m.) nenumatė šeimos turto registracijos viešame registre.

Bankroto byloje yra nustatyti ir patvirtinti šeši kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma yra 73 223 litų (b.l. 5). Nenustatyta, kad šie kreditoriai savo reikalavimus ir sudaromus sandorius su G. M. įmone būtų sieję su šios šeimos gyvenamąja patalpa( LR CPK 178 str., 185 str., CK 3.85 str. 3d.) G. M. įmonės kasos priėmimo- perdavimo aktu perduoti bankroto administratoriui gryni pinigai - 12 658,51 Lt, o be to, yra ir kito turto- tai G. M. ir G. M. įmonės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės ( b.l. 16). Šio išvardinto kito turto realizacija bent jau nežeidžia nepilnamečio vaiko interesų, nepalieka vaikų be vienintelės turimos pastogės. Kodėl kreditorių interesų tenkinimui nenukreiptinas išieškojimas į šį kitą surastą turtą, administratorius jokių argumentų byloje tuo klausimu nepateikė( LR CPK 178 str.).

Nurodytų argumentų pagrindu atsisakytina bankroto byloje leisti vykdyti išieškojimą iš patalpos-buto su rūsiu ((duomenys neskelbtini). Atsisakius leisti nukreipti išieškojimą į šį butą, ieškinio reikalavimas dėl uzufrukto sutarties patvirtinimo kaip išvestinis reikalavimas - atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimo - nukreipti išieškojimą į žemės sklypą.

Tuo tarpu G. M. vardu registruotas 0,0600 ha žemės sklypas (unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nelaikytinas šeimos turtu LR CK 3.84 straipsnio prasme. Taip pat nenustatyta, jog išieškojimo vykdymas iš šio žemės sklypo pažeistų itin svarbius G. M. šeimos narių ar nepilnamečio vaiko interesus. Šių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į G. M. ir S. M. pareikštą sutikimą dėl išieškojimo iš viso jiems priklausančio 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), leistina nukreipti išieškojimą į šį nekilnojamą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 30 str. 3 d., 33 str., teismas

nutaria:

Ieškinio pareiškimą tenkinti iš dalies.

Įtraukti bendraatsakoviais G. M. individualios įmonės bankroto byloje G. M., S. M., M. M., R. M., trečiuoju asmeniu įtraukti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Leisti nukreipti išieškojimą į G. M., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotą 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.