- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- ATP-50-300/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00958-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. R. nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nubaustas už tai, kad 2012-11-26 11 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E 250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šis automobilis nedraustas privalomu draudimu, važiuodamas atgaline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, atsitrenkė galu į kitą automobilį ir jį apgadino, ir iš įvykio vietos automobiliu pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 231, 238, 119 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-12-10 nutarimą dalyje dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje padarymo, ir dėl šios dalies bylą nutraukti.
Skunde apeliantas atkartoja įvykio situaciją ir nurodo, kad iš įvykio vietos jis nebėgo, jokio kontakto su kitu automobiliu negirdėjo ir nejuto, tikslo ir tyčios pabėgti iš įvykio vietos neturėjo. Toliau, plėtodamas savo argumentus, nurodo, jog, kai jam paskambino policijos pareigūnai jis dar buvo (duomenys neskelbtini) mieste, tai, apelianto manymu, patvirtina, kad jis iš įvykio vietos nebėgo. Taip pat nurodo, kad iš bylos medžiagoje esančių duomenų apie apgadintą transporto priemonę matyti, kad automobilio sugadinimas yra labai nežymus. Be to, nurodo ir tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo apklaustas liudytoju jo tėvas P. R.. Dėl paminėtų aplinkybių mano, kad teismas, nubausdamas jį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, neįsigilino į situaciją, į tai, kad neturėjo tyčios pabėgti ir juo labiau apgadinti automobilį, kad kitas automobilis apgadintas labai nežymiai. Nurodo, kad pripažįsta padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, tačiau, pasak apelianto, taip pasielgė dėl objektyvių priežasčių, nes jo tėvas savaitgalį blogai jautėsi, todėl 2012-11-26, pirmadienį, tėvo paprašytas vežė jį į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus, neturėdamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Taip pat nurodo, kad jam įvykdyti teismo paskirtą baudą yra neįmanoma, nes jis tokių pajamų neturi, gyvena iš socialinės pašalpos, darbo neturi, jo ieško registruodamasis darbo biržoje. Be to, apeliantas skunde nurodo, jei apygardos teismo nuomonė dėl administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK 130 straipsnio l dalį ir 127 straipsnio 2 dalį būtų tokia pat, kaip ir Raseinių rajono apylinkės teismo, jis sutinka būti nubaustas arešto bausme. Teigia, kad jis gyvena kartu su tėvais atokiame kaime, prižiūri juos, nuveža pas gydytojus, į vaistines, visuomeniniu transportu tėvai neturi sveikatos nuvykti net pas gydytojus, jis pats turi registruotis darbo biržoje, jam sumažės galimybės įsidarbinti, kils problemų nuvykti į darbo biržą nurodytu laiku. Teigia, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas neigiamai atsilieps tiek jam, tiek jo tėvams, kurie yra pensininkai, sulaukę garbingo amžiaus, tėvas gimęs (duomenys neskelbtini) m., mama – (duomenys neskelbtini) m. Be kita ko, apeliantas pageidauja, kad nagrinėjant jo administracinių teisės pažeidimo bylą, būtų apklaustas liudytoju jo tėvas P. R., kuris nebuvo išklausytas Raseinių rajono apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, kartu su administracine tvarka nubaustu asmeniu buvęs jo tėvas – P. R.. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009), vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).
Šiuo konkrečiu atveju, bylos duomenys tvirtina, kad R. R. savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neigia. Byloje nesant pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi.
Todėl, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.