- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- I-2901-142/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra, Šiaulių apygardos prokuratūra
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui S. P., atsakovo atstovui Vytautui Kirdeikiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Pauliui Gerybai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą (prašymą) dėl įsakymo atleisti iš tarnybos panaikinimo, grąžinimo į buvusias pareigas ir kompensacijos priteisimo atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, tretieji suinteresuoti asmenys Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra ir Šiaulių apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Generalinis Prokuroras 2008 01 16 įsakymu „Dėl S. P. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ Nr. P-92, atsižvelgdamas į Prokurorų atestacijos komisijos išvadą Nr. 6.4.-21 atleido S. P., Mažeikių rajono apylinkės prokurorą, 2008 01 18 iš tarnybos prokuratūroje pagal LR prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
S. P. padavė teismui skundą, kuriuo prašo Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro 2008 01 16 įsakymą „Dėl S. P. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ Nr. P-92 pripažinti neteisėtu, grąžinti pareiškėją į darbą į buvusias pareigas ir priteisti iš atsakovo už priverstinės pravaikštos laiką vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Nurodo, kad įsakymas nepagrįstas nei teisingumo, nei protingumo kriterijais.
2008 05 21 teismo posėdyje pareiškėjas patikslino skundą ir pateikė teismui prašymą pripažinti neteisėtu ir panaikinti LR Generalinio Prokuroro 2008 01 16 įsakymą Nr. P-92.
Paaiškina, kad nesutikdamas su Prokurorų atestacijos komisijos išvada pareiškėjas 2008 01 09 kreipėsi į Generalinį Prokurorą, išdėstė savo nesutikimo motyvus, bet atsakymo negavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas aiškina, kad nesutinka nei su atestacijos komisijos išvada, nei su įsakymu. Mano, kad atestacijos komisijos išvada pareiškėjo tarnybą prokuratūroje vertinti neigiamai yra neobjektyvi.
Paaiškina, kad Mažeikių rajono apylinkės prokuratūroje tarnybą pradėjo nuo 2003 03 03. Po pusės metų buvo atestuojamas kaip stažuotojas. Atestacijos komisija atidėjo tarnybos vertinimą ir pratęsė stažuotę. Po šios komisijos vertinimo prokuratūroje išdirbo 5 metus, ėjo prokuroro pareigas. Per 5 metus nebuvo skirta nei viena tarnybinė nuobauda.
Teigia, kad atestacijos komisija atestuodama pareiškėją vertino tik jo teorines žinias ir visiškai neatsižvelgė į jo praktinio darbo rezultatus, kurie yra geri. Tai patvirtina Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro surašytas pareiškėjo tarnybos vertinimo lapas bei charakteristika. Teigia, kad atestacijos metu komisijos narių balsai taip pat pasiskirstė nelygiai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su prokurorų atestacijos komisijos išvada, nes Prokuratūros įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad pasibaigus prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Taigi komisija privalėjo vertinti tarnybą, o ne vien teorinių žinių žodžiu išklausymą.
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad galimai nebuvo atestuotas dėl jo priimtų sprendimų konkrečiose bylose. Aiškino, kad atestacijos komisijos posėdyje nepagrįstai nebuvo balsuojama už antrą pasiūlymą – jo tarnybą vertinti teigiamai, jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinio rango nesuteikti, o po metų kviesti neeiliniam tarnybos vertinimui.
Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą (b.l. 15-16) pasisako, kad nesutinka su pareiškėjo S. P. reikalavimu panaikinti Generalinio prokuroro 2008 03 16 įsakymą Nr. P-92 ir grąžinti pareiškėją į darbą bei priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.
Paaiškina, kad prokurorų tarnybos vertinimą reglamentuoja LR prokuratūros įstatymo 3 straipsnis ir LR Generalinio prokuroro 2006 02 21 įsakymu Nr. I-43 patvirtinti Prokurorų atestacijos komisijos veiklos nuostatai (toliau – Nuostatai).
S. P. tarnybą prokuratūroje pradėjo 2003 03 03. Asmuo priimtas į tarnybą prokuratūroje pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintą individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turėjo nemažą tarnybos stažą vidaus reikalų sistemoje, stažuotės terminas pareiškėjui buvo sutrumpintas iki 6 mėnesių. 2004 02 20 Komisija įvertino, jog pareiškėjas neįvykdė stažuotės programos ir priėmė sprendimą jo tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę 6 mėnesiams. Kito tarnybos vertinimo metu 2004 11 09 Komisija pasiūlė pareiškėjui nustatyti dviejų metų stažuotės terminą. 2004 11 15 generalinio prokuroro pavaduotojo įsakymu Nr. P-547 pareiškėjui stažuotės terminas pratęstas iki dviejų metų.
Trečią kartą pareiškėjas buvo atestuojamas 2007 12 07, jo tarnyba įvertinta neigiamai. Komisija pateikė siūlymą atleisti pareiškėją iš tarnybos prokuratūroje. Toks sprendimas priimtas balsų dauguma. Paaiškina, kad nors Mažeikių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras nurodė, kad pareiškėjas savo pareigas atlieka gerai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad stažuotė truko nuo 2003 03 03 iki 2007 12 07 prokuroras turėjo pakankamai laiko įsisavinti BK, BPK ir kitų įstatymų nuostatas bei komisijos narių klausimus pateiktus atestacijos metu.
Prokuroras S. P. 2008 01 09 apskundė Prokurorų atestacijos komisijos išvadas Generaliniam prokurorui.
Generalinės prokuratūros Personalo skyrius parengė išvadą dėl pareiškėjo skundo, kurioje išanalizavo skundo argumentus, Komisijos 2007 12 18 išvadą Nr. 6.4-21 ir nustatė, kad skundas nepagrįstas. Išvadai Generalinis prokuroras 2008 01 16 pritarė rezoliucijos forma, t.y. priėmė Prokuratūros įstatymo 33 str. 7 d. nurodytą sprendimą dėl išvados.
Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad balsuojama atestacijos komisijoje buvo teisingai, nes prabalsavus už pirmąjį pasiūlymą buvo akivaizdu, kad antrasis pasiūlymas nesurenka balsų daugumos. Be to, paaiškino, kad antrasis pasiūlymas negalėjo būti priimtas dar ir dėl to, kad nėra galimybės įvertinus teigiamai, nesuteikti kvalifikacinio rango.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra ir Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepimų į skundą teismui nepateikė.
Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu pasisakė, kad nuomonės dėl šio ginčo sprendimo neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs šalių pasisakymus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro 2003 03 03 įsakymo Nr. P-131 „Dėl S. P. priėmimo į tarnybą“ pagrindu S. P. 2003 03 03 buvo priimtas į tarnybą Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros stažuotoju (prokuroro etatas). Šiame įsakyme nustatytas iki 6 mėnesių sutrumpintas stažuotės terminas. Buvo atsižvelgta į turimą tarnybos stažą vidaus reikalų sistemoje (b. l. 18).
LR Generalinė Prokuratūra 2004 02 20 vertino pareiškėjo tarnybą ir nutarė prokuroro S. P. tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę šešiems mėnesiams (b.l. 25). LR Generalinis Prokuroras 2004 11 15 įsakymu Nr. P-547 pratęsė S. P. stažuotės terminą iki dvejų metų (b.l. 32). Prokurorui S. P. buvo patvirtinta individuali stažuotės programa (b.l. 74-81). Stažuotės laikotarpis nurodytas nuo 2003 02 27 iki 2007 11 26. Programoje stažuotės vadovo pastabose nurodyta, kokius darbus atliko S. P. šios programos įgyvendinimui.
2007 11 26 buvo pildomas Prokuroro tarnybos vertinimo lapas (b.l. 33-37). Jame prokuroro profesinis pasirengimas ir kompetencija vertinami teigiamai. Prokuroro tarnybinė veikla aprašyta nurodant darbo pobūdį, sudėtingumą bei kiekybę. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prokuroro tarnybą vertino teigiamai, siūlė toliau eiti pareigas ir suteikti jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą. 2007 12 07 prokuroro darbas buvo vertinamas Atestacijos komisijos posėdyje (b.l. 38-44). Atestacijos komisijos posėdyje dalyvavo 7 komisijos nariai (tame tarpe komisijos pirmininkas). 12-tu klausimu svarstytas klausimas dėl Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, įvykdžiusio individualią stažuotės programą, S. P. tarnybos vertinimo. Svarstymo metu pažymėta, kad atestuojamasis pilnai ir išsamiai neatsakė nei į vieną bilieto klausimą, teisingai neatsakė ir į papildomą klausimą. Komisijos pirmininkas pasiūlė komisijai balsuoti už du pasiūlymus: 1) vertinti teigiamai, jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinio rango nesuteikti, o po metų pakviesti neeiliniam tarnybos vertinimui; 2) tarnybą vertinti neigiamai ir siūlyti atleisti iš tarnybos. Komisijos posėdžio protokole pasakyta, kad už antrąjį pasiūlymą balsavo 3, 2 – prieš, 2 susilaikė. Komisija konstatuoja, kad balsų dauguma šiam siūlymui buvo pritarta. Protokole įrašytas Komisijos nutarimas – prokuroro S. P. tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti atleisti jį iš tarnybos. Prokurorų atestacijos komisija surašė išvadas dėl prokurorų tarnybos vertinimo (b.l. 45-47), kurias patvirtino Generalinis Prokuroras 2007 12 19 rezoliucija. Išvadų 12 punkte teikiama tokia išvada: prokuroro S. P. tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti atleisti jį iš tarnybos. Dėl Atestacijos komisijos atlikto pareiškėjo tarnybos vertinimo, pareiškėjas pateikė 2008 01 09 prašymą Generaliniam Prokurorui (b.l. 10-11). Šiuo prašymu jis prašė atsižvelgti į jo praktinio darbo rezultatus ir duoti galimybę dar kartą patikrinti teorines žinias ir atestuoti kaip prokurorui. Ta pačia 2008 01 09 data Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra pateikė Generalinei prokuratūrai S. P. charakteristiką, kurioje nurodė, kad netinkamą prokuroro pasiruošimą atestacijai nulėmė didelis darbo krūvis, trūkumas papildomo laisvo laiko. Išreiškiama nuomonė, kad prokuroras S. P. yra tinkamas eiti prokuroro pareigas (b.l. 12). Generalinė prokuratūra tyrė S. P. 2008 01 09 prašymą bei charakteristiką, tai nurodyta Generalinės prokuratūros 2008 01 14 išvadoje Nr. 6.15.-39 (b.l. 49-50), kurią pasirašė Personalo skyriaus vyriausioji prokurorė. Išvadoje teigiama, kad Atestacijos komisijos S. P. atžvilgiu priimtas sprendimas yra teisėtas. Išvada motyvuojama tuo, kad S. P. stažuotė truko nuo 2003 03 03 iki 2007 12 07, t.y. beveik 5 metus, todėl prokuroras turėjo pakankamai laiko įsisavinti BK, BPK bei kitų įstatymų nuostatas, kad teisingai atsakytų į komisijos klausimus, pateiktus atestacijos metu. Generalinis prokuroras išvadai pritarė rezoliucija, kurioje nurodyta ruošti dokumentus S. P. atleidimui.
2008 01 16 Generalinio prokuroro įsakymu Nr. P-92 „Dėl S. P. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“, atsižvelgiant į Prokurorų atestacijos komisijos išvadą Nr. 6.4.-21 S. P. 2008 01 18 atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Teisinis prokurorų stažuotės ir tarnybos vertinimo reglamentavimas.
Prokuratūros įstatymo 31 straipsnyje nustatyti prokurorų stažuotės terminai ir tvarka, taip pat tai, kad pasibaigus stažuotės terminui prokuroro tarnybą vertina Atestacijos komisija. Šiame straipsnyje nustatyti visi Atestacijos komisijos išvados galimi variantai. Leidžiama prokuroro tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę tik vieną kartą 6 mėnesiams. Kiti du galimi išvados variantai yra tokie: 1) prokuroro tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti kvalifikacinį rangą; 2) prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti iš tarnybos.
Tokios Prokuratūros įstatymo 31 straipsnio nuostatos galioja nuo 2003 05 01 (2003 04 22 įstatymo redakcija).
Prokuratūros įstatymo 35 straipsnyje reglamentuojamas prokurorų kvalifikacinių rangų suteikimas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pretendentų į prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas. Kitokie variantai, įvertinus tarnybą teigiamai, nenumatyti.
Prokuratūros įstatymo 44 straipsnyje nustatyti atleidimo iš tarnybos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte pasakyta, kad prokuroras atleidžiamas iš tarnybos kai remiantis Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas.
Generalinis prokuroras 2006 02 21 įsakymu Nr. I-43 „Dėl naujos redakcijos Atestacijos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2006 03 01 (b.l. 51-54). Prokurorų atestacijos komisijos veiklos nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 4 punktas nustato, kad Atestacijos komisija sudaroma trejiems metams iš septynių prokurorų. Nuostatų 20 punkte pasakyta, kad Atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Šiame punkte pasakyta, kad sprendimą Atestacijos komisija priima bendru sutarimu arba atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalinus po lygiai, lemia komisijos posėdžio pirmininko balsas. Nuostatų 29 punkte pasakyta, kad jei prokuroro tarnyba vertinama po stažuotės, jam pateikiami bilietai su klausimais iš Prokuratūros stažuotojų vertinimo programos. Nuostatų 31 punkte reglamentuojama, ką turi vertinti Atestacijos komisija. Šiame punkte pasakyta, kad Komisija įvertina atestuojamojo prokuroro tarnybinę veiklą pagal prokuroro tarnybos vertinimo lapą, paaiškinimus, kitus svarbius tarnybai dokumentus, prokuroro kompetenciją – pagal tarnybiniame lape pateiktus duomenis, paaiškinimus ir atsakymus į klausimus iš <...> Prokurorų stažuotės vertinimo programos bei prokuroro tinkamumą einamoms pareigoms – pagal visus posėdžio metu gautus duomenis apie prokurorą ir pateikia generaliniam prokurorui išvadą, kurioje siūloma: prokuroro tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas arba pakelti į aukštesnes pareigas; prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti perkelti į žemesnes pareigas arba atleisti iš tarnybos (31.2 punktas); prokuroro tarnybos vertinimą atidėti (vieną kartą), nurodant kitos atestacijos laiką po 6 mėnesių; po stažuotės prokuroro tarnybos vertinimą atidėti, pratęsti stažuotę (vieną kartą) 6 mėnesiams ir nustatyti individualią stažuotės programą; prokurorui suteikti aukštesnį kvalifikacinį rangą, palikti tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą; įrašyti į prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą; pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo prokuroro pareigoms; kitus sprendimus. Nuostatų 32 punktas nustatė, kad Komisija gali pateikti šių nuostatų 31.2 punkte nurodytą išvadą, tik po vieną kartą atidėto tarnybos vertinimo.
Motyvai ir išvados dėl tarnybinio ginčo.
Pirmiausia, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjas neginčija Atestacijos komisijoje vykusio egzamino, kurio metu buvo tikrinamos jo teorinės žinios, rezultatų, t.y. to fakto, kad prokuroras S. P. neatsakė į bilieto klausimus bei į papildomą klausimą. Pareiškėjas pripažįsta, kad į teorinius klausimus atsakė netinkamai, tačiau mano, kad turėjo būti vertinama tik jo tarnybinė veikla. Dėl to teismas nevertina, kaip prokuroras atsakė į teorinius klausimus, ar jis į juos iš viso atsakė ir pan. ir to fakto, kad šio egzamino eiga konkrečiai nefiksuota Atestacijos komisijos protokole ar kitame dokumente. Ta aplinkybė, kad panašiais atvejais (priimant valstybės tarnautoją į pareigas, kai vyksta konkursas) turi būti fiksuojama pokalbio eiga ir turinys yra pasisakęs Konstitucinis Teismas byloje Nr. 24/07, 2008 01 22 nutarime.
Antra, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad turėjo būti vertinama tik jo tarnybos eiga. Tiek nurodytos Prokuratūros įstatymo nuostatos, tiek Prokurorų atestacijos komisijos nuostatai reglamentuoja, kad po stažuotės vertinama ne tik tarnybos eiga, bet ir kiti duomenys (Nuostatų 31 punktas). Komisija gali vertinti ir teorines žinias, tuo labiau, kad šiuo atveju tokių žinių įgijimas buvo numatytas Individualioje stažuotės programoje. Be to, prokuratūroje yra parengta speciali Prokurorų stažuotės vertinimo programa ir akivaizdu, kad joje turi būti numatytas teorinių žinių vertinimas. Pareiškėjas neginčija to fakto, kad jam buvo numatyta individuali stažuotės programa.
Trečia, dėl pačios Atestacijos komisijos balsavimo procedūros, kurios eiga aiškiai išdėstyta Komisijos protokolo 12 punkte, darytina išvada, kad šios procedūros metu buvo balsuojama už du alternatyvius pasiūlymus vienu balsavimu.
Atestacijos komisijos nuostatuose apie balsavimą pasakyta tik 20 punkte, kuriame nurodyti balsavimo būdai – „bendru sutarimu“ arba „atviru balsavimu paprasta balsų dauguma“. Pastaroji sąvoka plačiau nepaaiškinama. Posėdyje dalyvavo visi 7 Komisijos nariai, iš jų 3 balsavo už pasiūlymą tarnybą vertinti neigiamai, du prieš šį pasiūlymą, kas reiškia, jog jie balsavo už pasiūlymą tarnybą vertinti teigiamai, du susilaikė, taigi jie nuomonės dėl dviejų alternatyvių pasiūlymų visai neturėjo. Tokia išvada daroma dėl to, kad protokole nurodyta, kad Komisijos pirmininkas pateikė balsavimui du pasiūlymus. Nors šiuo atveju, teismo manymu, pirmasis pasiūlymas negalėjo būti teikiamas balsavimui, nes jis neatitinka Prokuratūros įstatymo nuostatų (31 str. 4 d., 35 str. 4 d.), tačiau jis buvo pateiktas Komisijos pirmininko sprendimu, todėl, kaip pažymėta protokole, už jį taip pat buvo balsuojama. Kai balsuojamas tik vienas klausimas, paprasta balsų dauguma reiškia, kad jis priimamas, kai už jį balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių kolegialios institucijos narių, tačiau kitaip yra kai balsuojami du alternatyvūs pasiūlymai, teiginiai, sprendimai. Tuomet priimtas yra tas, už kurį surinkta daugiau balsų. Kadangi Prokurorų atestacijos komisijos nuostatuose nėra plačiau aiškinama balsavimų tvarka, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 5 dalimi vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme.
Kolegialios institucijos balsavimų tvarką reglamentuoja Seimo Statutas (toliau – ir Statutas). Statuto 113 str. 1 dalyje paaiškinama, kas yra paprasta balsų dauguma: tai daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Seimo Statuto 118 str. 1 dalyje reglamentuojamas balsavimas, kai balsuojami du alternatyvūs teiginiai. Numatyta, kad balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama „už pirmąjį teiginį“ arba „už antrąjį teiginį“.
Šio ginčo atveju buvo balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“, nors buvo balsuojami du alternatyvūs teiginiai. Galima teigti, kad balsavimo būdas nebuvo tinkamai parinktas tokiam balsavimui (kai balsuojama už du alternatyvius pasiūlymus), tačiau ir taip balsuojant galima spręsti, jog už antrąjį teiginį balsavo 3 komisijos nariai, o už pirmąjį tik du. Tokiu atveju priimtu laikomas teiginys, gavęs daugiau balsų. Todėl negalima teigti, jog balsavimo būdo ne visai tinkamas parinkimas šiuo atveju nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Komisijos nariai dėl tokio balsavimo būdo bei jo rezultatų jokių pastabų nereiškė, reiškia jie pripažino, kad buvo priimtas teisingas sprendimas.
Pareiškėjas teigia, kad Generalinis Prokuroras neatsakė į jo 2008 01 09 prašymą. Prokuratūros įstatymo 33 str. 7 dalyje numatyta, kad prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo tokia apskundimo tvarka pilnutinai. Generalinio prokuroro sprendimas buvo išreikštas skundžiamu įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos. Byloje esanti Personalo skyriaus 2008 01 14 išvada Nr. 6.15.- 39 ir yra pareiškėjo skundo Generaliniam prokurorui nagrinėjimo motyvai, o Generalinio prokuroro rezoliucija ant šios išvados rodo, kad išvadai pritarta. Ši išvada yra S. P. tarnybos prokuratūroje eigos byloje, todėl S. P. turėjo galimybę su ja susipažinti. Dėl to tas faktas, kad S. P. nebuvo pranešta apie jo prašymo nagrinėjimą atskiru raštu, nėra pažeidimas galintis nulemti atleidimo teisėtumo klausimo sprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas LR generalinio prokuroro 2008 01 16 įsakymas Nr. P-92 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir grąžinti pareiškėją į darbą prokuratūroje pagrindo nėra.
Vadovaujantis LR ABTĮ 85 str. - 88 str. 1 p., 127str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo S. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.