Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programos platformą išnagrinėjo suimto kaltinamojo J. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

jis, 2023 m. sausio 3 d. apie 21.54 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, veikdamas kartu su E. K., kilus konfliktui, suduodami nukentėjusiajam O. L. (O. L.) ne mažiau dviejų smūgių rankomis į galvą, taip padarė bendrais veiksmais nukentėjusiajam O. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, lūpose, odos nubrozdinimą su aplinkinė kraujosruva dešinio smilkinio ir dešinio momens riboje. Po ko jis (J. K.) tyčia sudavė peiliu vieną smūgį O. L., į dešinę koją, tuo padarydamas durtinę – pjautinę dešinės šlaunies žaizdą su šlaunies arterijos ir venos sužalojimais, dėl ko įvykus ūmiam nukraujavimui, O. L. įvykio vietoje mirė, ir taip pastarąjį nužudė, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo įgijo pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinę lazdą, kuri, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriama prie nešaunamų D kategorijos šaltųjų ginklų, ir ją neteisėtai nešiojo su savimi, kol 2023 m. sausio 17 d. apie 12.45 val., jį sulaikant prie (duomenys neskelbtini), šią teleskopinę lazdą surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. K. laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kurios terminas teismo nutartimis tęsiamas iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis J. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra ar namų areštu trijų mėnesių laikotarpiui. Kaltinamasis skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi apygardos teismas išvadą dėl duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką pakankamumo grindė ankstesnių teismų sprendimais, juos perrašydamas, tačiau nedetalizavo, kokie konkrečiai duomenys leidžia spręsti, kad būtent kaltinamasis galėjo padaryti sunkų nusikaltimą (nužudymą) bei neatsižvelgė į teisminio bylos nagrinėjimo metu gaunamus naujus duomenis apie tikruosius įvykius, t. y. kito kaltinamojo E. K. parodymus, kur pastarasis teigia apkalbėjęs kaltinamąjį (J. K.) dėl policijos pareigūnų psichologinio spaudimo.

4.2. Teismo argumentai ir motyvai, kad, netaikant kaltinamajam suėmimo, jis gali trukdyti procesui, nepagrįsti. Nors teismas šį pagrindą motyvavo tuo, kad esą kaltinamasis grasino liudytojui S. S., tačiau nevertino to, kad minėto liudytojo parodymai prieštaringi ir paneigiami kitų liudytojų parodymais. Nebuvo vertinama, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes liudytojai matė jį su peiliu, peilį pas jį matė ir kaltinamasis, po įvykio jis valė kraują laiptinėje bei paklausiamas prisipažino pastūmęs nukentėjusįjį.

4.3. Nors teismas suėmimo termino pratęsimą grindė ir tuo, kad, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, kaltinamasis gali daryti naujas veikas, jis praeityje ne kartą teistas, teistumai neišnykę, tačiau skunde pabrėžiama, kad kaltinamasis iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, paleidimo atveju UAB „L“ sutiktų jį įdarbinti, taip pat jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine, kuri yra neįgali.

4.4. Skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nebuvo vertinama galimybė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ar namų areštu. Šios dvi priemonės, pasak kaltinamojo, gali užkardyti trukdymą procesui ir naujų nusikaltimų darymą.

4.5. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tolesnis taikymas, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu aiškėjančias naujas aplinkybes, taip pat kaltinamojo tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius, yra aiškiai nepagrįstas ir neproporcingas. Kardomasis kalinimas nėra bausmė. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, netgi ir sunkų, paskirta bausmė pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Kaltinamasis nurodo pripažįstantis, kad nešiojo (laikė automobilyje) nešaunamąjį ginklą – teleskopinę lazdą, tačiau neigia padaręs nužudymą. Nurodo, kad jo laisvė apribota nuo 2023 m. sausio 17 d. ir jis kalinamas Šiaulių kalėjime kankinančiomis sąlygomis, kur pastoviai patiria psichologinį smurtą, dėl ko buvo netgi susižalojęs.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo J. K. skundą ir įvertinusi teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. K. suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, pagal kurią niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skundo argumentai dėl skundžiamoje teismo nutartyje pasikartojančių motyvų, kaip ir ankstesnėse apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo tęsiamas suėmimo terminas kaltinamajam J. K., nenurodant naujai atsiradusių aplinkybių, nepagrįsti ir savaime nedaro skundžiamos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis ). Teisingai skundžiamoje nutartyje pažymi apygardos teismas, kad teismai, sprendę klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo J. K., ankstesnėse nutartyse jau ne kartą konstatavo, kad baudžiamojoje byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kito kaltinamojo E. K. bei liudytojų M. Ž. (M. Ž.), S. S. (S. S.) apklausos protokoluose, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Vilniaus apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai sprendė apie galimą kaltinamojo J. K. jam inkriminuojamų veikų padarymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, kadangi tai daroma baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme metu. Todėl pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju sprendžiant kaltinamajam J. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka. Tai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje.

8. Atsakant į kaltinamojo skundo argumentus, kad nebuvo atsižvelgta į kito kaltinamojo E. K. apygardos teisme kaltinamojo J. K. naudai pakeistus parodymus, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje pradėtas tik 2023 m. rugsėjo 6 d., apklausti tik kaltinamieji, liudytojų apklausa nepradėta, buvo nutarta kviesti tyrėją, ikiteisminio tyrimo metu apklaususią tuo metu įtariamąjį E. K.. Kaltinamojo E. K. pozicija bus vertinama kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys ir į tai, kad šiuo metu jo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl vienų ir kitų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo pirmosios instacijos teismas spręs bylą išnagrinėjęs iš esmės priimtame galutiniame procesiniame dokumente. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje aptartų duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis J. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas šiuo atveju nenustatytas.

9. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. suėmimas J. K. pratęstas teismui pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija nesutinka su kaltinamojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo taikymo pagrindai nustatyti, tik remiantis ankstesniais teismo sprendimais bei teismui nenurodžius išskirtinių, naujų aplinkybių, pateisinančių tolimesnį suėmimo taikymą kaltinamajam.

10. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuomet pagrįstai manoma, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neišnyko, kadangi baudžiamosios bylos medžiagoje gauti duomenys, jog kaltinamasis J. K. jau bandė trukdyti procesui galimai prašydamas padėti paslėpti nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, įrankį – peilį. Taip pat yra duomenų apie galimai daromą poveikį liudytojui S. S.. Tą patvirtina skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys – kito kaltinamojo E. K. parodymai, taip pat dar teisiamajame posėdyje neapklausto liudytojo S. S. parodymai apie grasinimus jam, taip pat ir Vilniaus aps. VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Edvardo Kazlausko 2023 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atsižvelgė į pradinę bylos nagrinėjimo teisme stadiją, į tai, kad byloje dar neapklausti visi liudytojai ir kiti proceso dalyviai bei padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis J. K., būdamas laisvėje, gali ir vėl siekti trukdyti procesui.

11. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam J. K. pratęsė, nustatęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs ar pasikeitęs. Šiuo nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. J. K. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 straipsnio 2 dalis) ir du smurtinius nusikaltimus – nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis), pastarasis patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apygardos teismas įvertino ne tik pareikšto kaltinimo pobūdį, bet ir duomenis apie kaltinamąjį, t. y., kad kaltinamasis J. K. anksčiau teistas 19 kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai bei už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kas patenka į įstatymo leidėjo BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nusikalstamų veikų sąrašą. Taip pat įvertinta, kad kaltinamasis J. K. kaltinamas padaręs naujas nusikalstamas veikas neišnykus teistumui, ankstesnes nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas, darė net neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių arba tik išėjęs iš įkalinimo įstaigų. Be to, jis baustas administracine tvarka, administracinius nusižengimus padaręs net įkalinimo įstaigoje. Todėl apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šie duomenys, kaip charakterizuojantys kaltinamąjį, duoda pagrindą išvadai dėl egzistuojančios kaltinamojo naujų nusikaltimų darymo rizikos. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.

12. Skunde kaltinamasis prašo skirti švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą arba namų areštą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas J. K., pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Pagrindo išvadai, kad šioje proceso stadijoje suėmimą galima būtų pakeisti į kaltinamojo skunde minimas kardomąsias priemones, nėra. Kaltinamojo pateikti argumentai dėl galimybės įsidarbinti, turimos nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenimo su negalią turinčia sugyventine, paminėtų aplinkybių kontekste negali būti vertinami, kaip esmingai mažinantys naujo J. K. nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės šioje proceso stadijoje negali būti taikomos, o kaltinamojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

13. Kaltinamasis skunde nurodo ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 17 d. yra kalinamas Šiaulių kalėjime kankinančiomis sąlygomis, nuolat patiria psichologinį smurtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų apie kankinančias kaltinamojo laikymo sąlygas nėra pateikta, o suėmimo taikymo trukmė nėra aiškiai neproporcinga. Tiek bendra suėmimo taikymo J. K. trukmė, tiek skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas yra adekvatūs kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybei bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui, juo nepažeidžiamos BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kaltinamajam taikomo suėmimo termino pratęsimas yra proporcingas ir pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu. Kaltinamajam J. K. išaiškinama, kad dėl, jo manymu, netinkamų jo laikymo sąlygų ar patiriamo psichologinio smurto jis gali įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją.

14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad skundžiamos nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių teismų priimtų nutarčių, kuriose buvo pasisakyta dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam J. K. pagrįstumo. Tais atvejais, kai atskiri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su teismo jau nagrinėtais klausimais, galima situacija, kad teismo išvados bus grindžiamos panašiais argumentais. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingi duomenys nebuvo apsvarstyti ir vertinti iš naujo.

15. Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kaltinamajam J. K. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo skundas jame išdėstytais argumentais atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo J. K. skundą.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kaltinamajam J. K. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 17 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.