Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

nuteistajam A. K.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2008 m. liepos 29 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. ir, taikant BK 62 str. 2 d. 4 p., nubaustas 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 18 d., apie 20.54 val., Anykščių mieste, Kęstučio gatvėje, policijos pareigūnų sustabdytas neblaivus vairuojantis automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnams E. B. ir G. B., už padarytą Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 68 p. pažeidimą – transporto priemonės vairavimą neblaiviam (nustatytas 2.50 promilės girtumas), tiesiogiai pasiūlė kyšį – 200 litų, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, kad pareigūnas nusižengtų savo pareigoms ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, bet dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – policijos pareigūnui atsisakius siūlomo kyšio, nusikaltimo nepabaigė.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą patenkinti iš dalies – panaikinti teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šią baudžiamąją bylą 2008-07-25 pareiškimu Anykščių rajono apylinkės teismui perdavė nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Šio proceso esmė yra išnagrinėti baudžiamąją bylą kaip galima greičiau ir padaryti tai supaprastinta tvarka. Pagreitintas procesas yra galimas tik tada, kai yra visiškai aiškios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – tai nustatyta BPK 432 str. 2 d. Čia nurodoma, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priima nutartį grąžinti bylą prokurorui. Kadangi bendrai baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas pagal dabar galiojantį BPK nustato prokuroras, tai ir bylą perduodant teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, jos yra apibrėžiamos prokuroro pareiškime teismui. Iš paminėto seka, kad prokuroro pareiškimas bylą perduoti nagrinėti pagreitinto proceso tvarka turi atitikti ne tik BPK 427 str. 1 d. numatytus reikalavimus, tačiau ir prokuroro siūloma nusikalstamos veikos kvalifikacija teismui turi nekelti jokių abejonių ir atitikti faktinius byloje surinktus duomenis. Tai yra pagreitinto proceso esmė. Priešingu atveju, teismas neturi pasirinkimo galimybės – jis turi priimti nutartį grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto surašymui.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmos instancijos teismas nesutiko su prokuroro pareiškime teismui pateikta A. K. veikos kvalifikacija, tiksliau sakant – su veikos juridiniu vertinimu, ir, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai bei motyvuotai pripažino, jog nuteistojo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d. Čia būtina pabrėžti, kad šio nusikaltimo objektyvinę pusę apibūdinantis požymis, t.y. pati veika, prokuroro pareiškime aprašyta iš esmės teisingai – nuteistasis veikė siekdamas neteisėtos kelių policijos pareigūnų veiklos vykdant įgaliojimus, tačiau teisės normą prokuroras pareiškime nurodė neteisingai – tokie kaltininko veiksmai yra baudžiami ne pagal BK 227 str. 1 d., o pagal to paties straipsnio 2 dalį. Taigi, skundžiamame nuosprendyje teismo pateikta nuteistojo veikos kvalifikacija yra iš esmės teisinga.

Tačiau, apylinkės teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 227 str. 2 d., t.y. savo iniciatyva nuteisdamas jį už sunkesnę nusikalstamą veiką (BK 227 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra apysunkis, o to paties straipsnio 1 dalyje numatyta veika nesunkus nusikaltimas) be šiuo atveju būtino prokuroro (nes privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo byloje nėra) rašytinio prašymo ir net neįspėjęs nuteistojo apie galimybę spręsti klausimą dėl jo atsakomybės už sunkesnę veiką, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą – BPK 256 str. reikalavimus. Šis prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra visiškai pagrįstas. Jau vien tik todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu. Kita vertus, kolegijos nuomone, šiuo atveju abejotina tiek prokuroro, tiek ir pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistasis A. K. tik pasikėsino papirkti kelių policijos pareigūnus. Iš bylos duomenų – paties nuteistojo, liudytojų E. B. ir G. B. parodymų byloje matyti, kad A. K., kelių policijos pareigūnų kelis kartus įspėtas dėl galimos jo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, išsitraukė 200 Lt iš savo piniginės ir pakišo juos po segtuvu, ant kurio buvo rašomas teisės pažeidimo protokolas. Teismas teisingai pažymėjo, kad aptariama nusikaltimo sudėtis yra formali, t.y. veika laikoma pabaigta nuo nusikalstamų veiksmų atlikimo momento. Šiuo atveju taip ir buvo, t.y. nuteistasis sąmoningai atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus – jis davė pareigūnams kyšį. Todėl tokie jo veiksmai, kolegijos manymu, yra baigti. Esant pasikėsinimui duoti kyšį kaltininko veikimas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių turėtų nutrūkti paties pinigų kaip kyšio perdavimo momentu (pvz., kaltininkas sulaikomas pinigų perdavimo momentu). Esant pakankamam pagrindui suabejoti, kad šiuo atveju nuteistojo veika iš tiesų galėtų būti vertinama pasikėsinimas papirkti, išnyksta ir pagrindas taikyti A. K. BK 62 str. nuostatas bei šiuo pagrindu skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme.

Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad A. K. prokuroro pareiškime yra kaltinamas tiesioginiu kyšio pasiūlymu, jis už tai ir nuteistas. Kyšio siūlymas ir kyšio davimas nagrinėjamoje nusikaltimo sudėtyje (BK 227 str.) nėra tas pats – tai dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, ir jos turi būti aiškiai aprašytos ir motyvuotai pripažintos įrodytomis. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 2 lapo paskutinė pastraipa) teismas, dėstydamas nusikalstama pripažintos veikos motyvus, pripažino, jog „ <...> išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2008 m. liepos 18 d. pasikėsino papirkti valstybės tarnautoją (policijos patrulį), t.y. tiesiogiai davė jam 200 Lt kyšį <...>“. Todėl lieka neaiški ir nepakankamai motyvuota teismo pozicija dėl to, kokį gi iš tikrųjų nusikaltimą padarė nuteistasis, arba tiksliau sakant, faktiniai duomenys rodo, kad jis padarė kitą nusikalstamą veiką, nei yra nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu.

Esamoje situacijoje bylos aplinkybės iš tiesų nėra pakankamai aiškios, nusikalstama veika netinkamai aprašyta šiuo atveju kaltinamajam aktui prilyginamame prokuroro pareiškime teismui bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir nurodytas neteisingas baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą nusikaltimą (BPK 219 str. 1 d. 3 ir 5 p.), šie pažeidimai trukdo tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismui teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą, kolegija mano, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis turi būti naikinamas ir, kaip kad to prašo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras, baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui kaltinamojo akto surašymui (BPK 326 str. 1 d. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p., teismas

NUTARĖ:

2008 m. liepos 29 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 227 str. 2 d., panaikinti ir šią baudžiamąją bylą perduoti Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto surašymui.