Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3.1. Apelianto teigimu, Inspekcija, atlikusi 2020 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas) teisėtumo patikrinimą nustatė, kad projektuotojo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. parengto projekto „(duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas) sprendiniai pažeidžia 2002 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Rytinio pramonės rajono dalies prie (duomenys neskelbtini) (Teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – TPDR) Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo koreguotas 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Detalusis planas). Taip pat pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Detaliuoju planu Žemės sklypui nustatytas teritorijos naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pažymima, kad Detaliuoju planu nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas koregavimo metu nebuvo keičiamas, t. y. Detaliuoju planu nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai nebuvo keičiami.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Žemės naudojimo būdo turinio aprašo (toliau – Aprašas) 19 punktą kitos paskirties žemės sklypai, kurių žemės naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams, tuo tarpu viešbučių paskirties pastatai gali būti statomi žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Projektu žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas ir toks Projekto sprendinys pažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, koreguoto Detaliojo plano sprendinius, Aprašo 19 punkto nuostatas, todėl Inspekcija, atlikusi Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai.

3.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukta administracinėn atsakomybėn už Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui. Statybos įstatymo (vadovaujamasi 2020-05-01 – 2020-12-31 redakcija, galiojusia pažeidimo padarymo metu) 19 straipsnio 5 dalies 9 punkte numatyta, kad statinio projekto ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais. Tapatus reglamentavimas įtvirtintas ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7.1. papunktyje, kur numatyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

3.4. Nors byloje nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atlikdamas bendrąją projekto ekspertizę, turėjo patikrinti, ar Projekto sprendiniai atitinka privalomuosius statinio projekto dokumentus ir Detaliojo plano sprendinius, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nėra įtvirtinta privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų sąvoka, kurią nurodo teismas. Ginčui aktualioje Statybos įstatymo redakcijoje (galiojusioje 2020-05-01 – 2020-12-31), taip pat skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje 2 straipsnio 30 punkte buvo įtvirtinta nesudėtingojo statinio sąvoka. Teismo nurodoma privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte buvo įtvirtinta įstatymo redakcijoje galiojusioje iki 2010-09-30. Ši aplinkybė apeliantui kelia pagrįstą abejonę, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi pažeidimo padarymo metu negaliojančiu teisiniu reglamentavimu.

3.5. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nesivadovavo bylai reikšmingu teisiniu reglamentavimu ir netinkamai įvertino Projekto sprendinių atitiktį Detaliojo plano sprendiniams. Viešbučių paskirties pastato atvaizdavimas Detaliojo plano brėžiniuose yra nulemtas aplinkybės, kad Detaliojo plano korekcija buvo rengiama Projekto rengimo metu, tačiau viešbučių paskirties pastato atvaizdavimas brėžiniuose nėra Detaliojo plano sprendinys. Detaliojo plano korekcija buvo atlikta vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (vadovaujamasi Detaliojo plano korekcijos tvirtinimo metu galiojusia 2019-11-01 – 2019-12-31 redakcija) 28 straipsnio 8 dalimi bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (vadovaujamasi Detaliojo plano korekcijos tvirtinimo metu galiojusia 2019-05-10 – 2019-12-18 redakcija) (toliau – Taisyklės) 318.3. papunkčiu. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą). Taisyklių 318.3. papunktyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama: 318.3.1. statybos zona, statybos riba, statybos linija; 318.3.2. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos; 318.3.3. pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas; 318.3.4. automobilių stovėjimo vietų išdėstymas; 318.3.5. apželdinama teritorijos dalis; 318.3.6. planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Apelianto tvirtinimu, Detaliuoju planu žemės sklype nebuvo suplanuotas pastatų išdėstymas, toks sprendinys nėra atvaizduotas nei grafiškai pagrindiniame Detaliojo plano brėžinyje, nei raštu tekstinėje Detaliojo plano aiškinamojoje dalyje, todėl galima pagrįstai teigti, kad Detaliajame plane nesant tokio sprendinio, kaip pastatų išdėstymas, neįmanoma atlikti ir nesančio sprendinio korekcijos. Taip pat pagrindiniame Detaliojo plano korekcijos brėžinyje – „Brėžinys su koreguojamais detaliojo plano sprendiniais“, kuriame atvaizduoti tiek 2002 metais patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai, tiek 2019 metais atliktos Detaliojo plano korekcijos sprendiniai, nėra grafiškai atvaizduojamų jokių pastatų, taip pat ir viešbučių paskirties pastato, išdėstymas, pastatų išdėstymas taip pat nėra pateikiamas ir raštu. Apeliantas nurodo, kad pastatų, taip pat ir viešbučio paskirties pastato išdėstymas yra pateikiamas kituose Detaliojo plano korektūros brėžiniuose – „Sklypo sutvarkymo planas“, „Sklypo sutvarkymo planas su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais“, tačiau, apelianto vertinimu, šiuose brėžiniuose atvaizduoti pastatai, tarp jų ir viešbučių paskirties pastatas nėra Detaliojo plano sprendiniai.

3.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Detaliojo plano koregavimas buvo rengiamas statinių projektų rengimo metu. Taisyklių 323.1. papunktyje numatyta, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais išvardinti detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. Detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Nurodoma, kad Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (vadovaujamasi Projekto rengimo metu galiojusia 2020-04-11 – 2020-06-30 redakcija) 7.4.4. papunktyje numatytas sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) plano turinys, sklypo sutvarkymo plane turi būti nurodoma: keliai, gatvės, šaligatviai, takai, stovėjimo aikštelės ir jų dangos, tvorų, atraminių sienelių, mažosios architektūros elementų vietos ir jų rūšys, želdinių, vejų ir kitų aplinkotvarkos elementų sutartiniais ženklais nurodytos vietos, statinių išdėstymas ir jų sąrašas (eksplikacija), sutartiniai ženklai, kiti duomenys. Taigi, kartu vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir tą aplinkybę, kad Detaliojo plano korekcija buvo atliekama projekto rengimo metu, apelianto nuomone, galima pagrįstai teigti, kad Detaliojo projekto korekcijos brėžiniuose „Sklypo sutvarkymo planas“ ir „Sklypo sutvarkymo planas su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais“ pažymėtas viešbučių paskirties pastatas yra ne Detaliojo plano, o Projekto sprendinys. Detaliojo plano korekcijos brėžiniuose atvaizduotas viešbučių paskirties pastatas nėra Detaliojo plano sprendinys ir nagrinėjamu atveju tokios paskirties pastato statyba negalima žemės sklype, kurio teritorijos naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai sprendė, kad projekto sprendiniai neprieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, ir tai lėmė nepagrįstą ir klaidingą teismo vertinimą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pateikdamas teigiamą projekto ekspertizės išvadą, nepadarė Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

3.7. Apelianto teigimu, teismo vertinimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo turėti pagrįstą manymą, jog viešbučio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), sprendiniai neprieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir galiojančių teisės aktų nuostatoms, pateiktas neišanalizavus projekto, taip pat netinkamai pritaikius STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (toliau – Reglamentas) nuostatas.

3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Reglamento 5.6. papunktyje numatyta, jog sklypo tvarkymas – gamybos statinių sklypo dalijimas į naudojimo paskirties zonas; Sklypo žemės reljefo (paviršiaus) formavimas; pastatų ir inžinerinių statinių (tarp jų – susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų) išdėstymas sklype. Reglamento 11 punkte įtvirtinta, kad sklypas dalijamas į šias pagrindines paskirties zonas: 11.1. gamybos, kurioje išdėstomi gamybos ir pramonės statiniai (tarp jų gamybos reikmėms skirti energetikos ir kitos inžinerinės infrastruktūros statiniai); 11.2. sandėliavimo, kurioje išdėstomi sandėliavimo statiniai; 11.3. administracinę-pagalbinę, kurioje išdėstomi administracijos (valdymo) ir pagalbiniai statiniai (ar patalpos pastatuose), skirti darbuotojų reikmėms tenkinti (žr., Reglamento 12 punktą); 11.4. rekreacijos (želdynai, poilsio aikštelės ir pan.). Atskirais atvejais, techniškai ekonomiškai pagrindus, be aukščiau nurodytų zonų, gali būti papildomai numatomos ir kitos zonos, tarp jų – priešgamyklinė zona, kuri išdėstoma sklypo ribose už gamybos teritorijos aptvaro išorinio kontūro. Reglamento 12 punkte nustatyta, kad priešgamyklinėje zonoje gali būti statomi šių paskirčių statiniai (ar patalpos pastatuose), jei jie nurodyti techninėje užduotyje: 12.1. gamyklos administracijos (valdymo); 12.2. įėjimo į įmonę kontrolės; 12.3. darbuotojų buities, sanitarinių ir higienos patalpų; 12.4. darbuotojų viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų; 12.5. darbuotojų mokymo; 12.6. klientų bei darbuotojų atviros ar uždaros automobilių bei bevariklio transporto saugyklos; 12.7. kiti pastatai bei statiniai, išskyrus gamybos statinius, priklausomai nuo Sklypo naudojimo paskirties.

3.9. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju Reglamento nuostatos netaikytinos. Apeliantas pažymi, kad Projekte, nei tekstinėje, nei grafinėje dalyje nebuvo numatyta, kad taikant aukščiau nurodytas Reglamento nuostatas, žemės sklypas, kuriame suprojektuotas viešbučių paskirties statinys, yra padalintas į naudojimo paskirties zonas ar yra nustatyta priešgamyklinė zona. Reglamento 12.4. papunktyje įtvirtinta, kad priešgamyklinėje zonoje gali būti statomi darbuotojų viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų statiniai, tačiau viešbučių paskirties pastatas nepatenka į šiame papunktyje nurodytų pastatų paskirtį, taip pat nė į vieną iš kitų Reglamento 12 punkte numatytų statinių paskirčių. Atkreipiamas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo 2.1. papunktyje numatyta, kad viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai). Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 3 priedo 2.4. papunktyje numatyta, kad paslaugų paskirties pastatai – pastatai paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo – išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, krematoriumai, laidojimo namai ir kita), taigi toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad viešbučių paskirties pastatų negalima priskirti prie kitų paslaugų statinių, kurie numatyti Reglamento 12.4. papunktyje, ir viešbučių paskirties statinių statybai nagrinėjamu atveju netaikomos STR nuostatos, todėl tokios paskirties pastato statyba negalima, nes prieštarauja nustatytam žemės naudojimo būdui. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesivadovavo Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 3 priede įtvirtintu reglamentavimu, numatančiu pastatų pagrindinę naudojimo paskirtį ir nepagrįstai priskyrė viešbučių paskirties pastatą prie Reglamento 12.4 papunktyje numatytų kitos paskirties pastatų, ir tai lėmė klaidingą ir nepagrįstą vertinimą, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomos Reglamento nuostatos, leidžiančios viešbučių paskirties pastatą statyti pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklype. Kartu pažymima, jog Inspekcijos vertinimą, kad nagrinėjamu atveju netaikomos Reglamento 12 punkto nuostatos, patvirtina ir Aplinkos ministerijos nuomonė dėl aptarto reglamentavimo taikymo.

3.10. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliantas daro išvadą, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn už Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. Projekto, kurio sprendiniai prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui.