Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-06-13 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2019-11-08 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2022-04-15 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 2023-09-13 paleistas atlikus bausmę;

3) 2024-05-08 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2025-02-10 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (nutartis neįsiteisėjusi); teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 23 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų dešinės rankos kumščiu smogė V. L. į galvos sritį bei dešinės pusės šoną, padarydamas nukentėjusiajam V. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimą dešiniame momenyje, poodines kraujosruvas nugaroje, juosmens dešinėje pusėje, pilve ir kairiame žaste, dešinės pusės 9, 11 šonkaulių lūžius, nes dėl dešinės pusės 9, 11 šonkaulių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl V. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku vartojo su nukentėjusiuoju V. L. alkoholinius gėrimus. V. L. pradėjus priekaištauti jam ir jo motinai, jis trenkė V. L. ranka. Buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių gali gerai neprisiminti. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus, juos tvirtina. Gailisi nusikaltęs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti R. Š. ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. rugpjūčio 5 d., duoti parodymai apie tai, kad jo mama D. Š. gyvena su V. L. (duomenys neskelbtini). Jam V. L. yra svetimas žmogus, ne giminaitis, ne šeimos narys. 2024 m. rugpjūčio 1 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), salone, su V. L. vartojo alkoholį. Begeriant V. pradėjo žodžiais „pulti“ ant jo mamos ir jo paties. Jis nebesusitvardė ir sutrenkė V. L. dešine ranka į dešinės pusės krūtinę-šoną. Kiek kartų sutrenkė, nepamena. Po suduotų smūgių V. L. nugriuvo. Galėjo suduoti ir į galvos sritį. Kiek kartų sudavė, pasakyti negali, nes buvo neblaivus. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Mama nematė kai jis sudavė V. L., nes jos tame kambaryje nebuvo. Kojomis V. L. nespardė (2 t., b. l. 24–26). Papildomos apklausos metu, 2024 m. lapkričio 6 d., R. Š. nurodė, kad pripažįsta V. L. padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl to, ką padarė, labai gailisi (2 t., b. l. 35–36).

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2024-08-02 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ (1 t., b. l. 6–9);

2024-08-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa, kurioje kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 14–21);

nukentėjusiojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024-08-01, po pietų, su posūniu R. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainėje, vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Jo sugyventinės D. Š. kambaryje kartu nebuvo. Galėjo būti po 23 val., kai tarp jo ir R. Š. įvyko konfliktas. Jam sėdint svetainės kambaryje ant sofos, priėjęs R. Š. kumščiais ėmė jį mušti į įvairias kūno vietas – dešinės rankos kumščiu sudavė apie 5 kartus į galvos sritį ir apie 6-7 kartus į dešinį šoną. Kaip ant kairės rankos žastikaulio atsirado kraujosruva, pasakyti negali, nes dėl girtumo nepamena. Po sumušimo jis nuėjo į savo kambarį miegoti ir pasakė sugyventinei, kad jį primušė R. Š., kad skauda dešinį šoną. Sugyventinė jam davė vaistų nuo skausmo. Policijos pareigūnų nekvietė, nes manė, kad bus tik šono sumušimas. R. Š. jį sumušė ne pirmą kartą, būdami neblaivūs dažnai konfliktuoja. Dėl šio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina 5-6 balais iš 10. Apie įvykį policijai pranešė 2024-08-02, apie 11 val., atvykęs jo sūnus J. L., kuriam jis viską papasakojo. Atvykusi GMP jį išvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam nustatė dešinio šono sumušimą ir dviejų šonkaulių lūžį bei galvos sumušimą (1 t., b. l. 25–26). Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. L. parodė, kad byloje nori pareikšti civilinį ieškinį turtinei žalai, kurią sudaro 100 eurų išlaidos kurui vykstant pas daktarus, ekspertus ir atgal į namus. Taip pat pirko vaistus, už kuriuos sumokėjo 50 eurų. Kvitų neišsaugojo, nes nemanė, kad jų gali reikėti. Jam buvo padaryta 150 eurų turtinė žala. Be to, nori pareikšti civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos, nes kentė didelius skausmus, juto didelius nepatogumus dėl lūžusių šonkaulių, negalėjo atlikti buities darbų, suprastėjo jo gyvenimo kokybė, matėsi sumušimo žymės. R. Š. prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, todėl pamatęs pastarąjį, jaučia baimę. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu dėl 150 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos (1 t., b. l. 29–30);

liudytojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024-08-02, apie 11.30 val., grįžus pas tėvus, tėčio nebuvo namuose. Mama D. Š. papasakojo, kad dieną prieš brolis R. Š. primušė tėtį V. L. Tai sužinojęs nuvažiavo pas tėtį, kuris tuo metu buvo senelio bute (duomenys neskelbtini). Ant tėčio kūno buvo „mėlynių“. Jis paskambino skubios pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį policijos pareigūnams bei greitosios medicinos pagalbai. Pakruojo ligoninės priimamajame nustatė, kad tėvui galimai yra lūžių ir reikia vykti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ten nustatė galvos sumušimą, dešinio šono sumušimą bei dešinio šono šonkaulių lūžius. Tarp jo tėčio ir brolio visada vyksta konfliktai, brolis dažnai grasina jo tėčiui, dažnai vyksta nesutarimai. Kaip buvo sumuštas jo tėtis jis nematė (1 t., b. l. 57–58);

liudytojos D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2024-08-02, apie 01.30 val., į jos kambarį atėjo sugyventinis V. L. ir pasakė, kad skauda šonus. Paklausus kas atsitiko, V. atsakė, kad jį sumušė jos sūnus R. Š. Ji V. davė vaistų nuo skausmo ir šis nuėjo miegoti. R. namuose jau nebebuvo. Ji jokio konflikto, grumtynių garsų negirdėjo. 2024-08-02, apie 11.00 val., atvyko jos ir V. bendras sūnus J. L., kuris su R. Š. keitė langus jų namuose. Dirbdamas J. vis klausinėjo kur yra tėvas. Kai baigė darbus, ji pasakė, kad V. yra jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). J. išvažiavo pas tėvą, o R. kažkur išėjo ir negrįžo. Po kurio laiko J. grįžo su tėvu. Ji J. papasakojo, kad V. susimušė su R. Tada J. iškvietė V. medikus, kurie pastarąjį išvežė į priėmimą. Ryte ji matė ant V. kūno, ties šonkauliais, „mėlynes“. V. nesakė kodėl susimušė su R. (1 t., b. l. 65–66);

2024-08-02 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant V. L. kūno matomi sužalojimai: kraujosruvos ant nugaros dešinės pusės, dešinės ir kairės rankų žastų (1 t., b. l. 67–76);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 774/2024(05) nurodyta, kad V. L. ne mažiau dešimties tiesioginių smūgių kietu buku daiktu poveikyje padarytas odos nubrozdinimas dešiniame momenyje, poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmens dešinėje pusėje, pilve ir kairiame žaste, dešinės pusės 9, 11 šonkaulių lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės 9, 11 šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 97);

2024-09-09 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų, po įvykio bendravusių su nukentėjusiuoju V. L., kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys (1 t., b. l. 134–136);

2024-08-19 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas pranešimo apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 138–139).

Kaltinamojo R. Š. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia smurtavo nukentėjusiojo V. L. atžvilgiu ir neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodo, jog gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai teismo nuomone turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 138 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – R. Š. teistas, tame tarpe už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą tam pačiam nukentėjusiajam V. L. (1 t., b. l. 147–156, 158–168), esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). R. Š. baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 1–2), dirba (2 t., b. l. 4–5). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai). Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra jokio teisinio pagrindo, nes kaltinamasis savo elgesio nekeičia, daro naujus nusikaltimus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Š. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 38–40) ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (2 t., b. l. 42–44).

Dėl civilinių ieškinių.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. L. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš R. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 146,80 Eur už nukentėjusiajam V. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 105–108). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kurio turiniu nėra pagrindo abejoti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio tenkinimui neprieštaravo ir pats kaltinamasis.

Nukentėjusysis V. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo R. Š. (1 t., b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog R. Š. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis R. Š. yra atsakingas už V. L. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nors nukentėjusysis nepateikė jam padarytą turtinės žalos dydį patvirtinančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į prašomos priteisti turtinės žalos dydį (150 Eur) bei į tai, kad kaltinamasis neginčija prašomos iš jo priteisti turtinės žalos sumos, nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas visiškai.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis V. L. dėl sveikatos sutrikdymo neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo padarytas odos nubrozdinimas dešiniame momenyje, poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmens dešinėje pusėje, pilve ir kairiame žaste, dešinės pusės 9, 11 šonkaulių lūžiai. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiojo prašoma 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per didele ir neatitinkančia teisingumo bei protingumo principų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad kaltinamasis neginčija prašomos iš jo priteisti neturtinės žalos sumos dydžio, nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas visiškai.

Prokurorės 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. Š. pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), uždraudžiant naudotis ir disponuoti 796,00 eurų suma, neišieškoma suma 446,00 Eur (1 t., b. l. 47–48, 53–54), paliktinas galioti iki pagal šį nuosprendį bus atlyginti civiliniai ieškiniai Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. L.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Š. bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti R. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Š. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, R. Š. pripažinti recidyvistu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 146,80 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 80 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti V. L. iš R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinės žalos bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 796,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudotis, disponuoti. Neišieškoma suma – 446,00 Eur; 2) pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 796,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudotis, disponuoti. Neišieškoma suma – 446,00 Eur, palikti galioti iki Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir V. L. civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.