Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-13 · Civilinė byla Nr. 2A-767/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
2A-767/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02443-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Atsakovas
M. Š., A. B., J. B., uždarajai akcinei bendrovei „Curator apskaita“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos bankas“
Kategorijos
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-767/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02443-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3402-262/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams M. Š., A. B., J. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Curator apskaita“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Liepų kalnas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams M. Š., A. B., J. B. ir UAB „Curator apskaita“, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 1 394 215,22 Lt skolą, 102 853,31 Lt delspinigių pagal laidavimo sutartis, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovų 615 501,11 Lt skolos, 102 853,31 Lt delspinigių pagal laidavimo sutartis, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas UAB „Medicinos bankas“ 2008 m. rugpjūčio 7 d. kredito sutartimi (su vėlesniais pakeitimais) trečiajam asmeniui UAB „Liepų kalnas“ suteikė 1 309 500 Lt kreditą, kurį UAB „Liepų kalnas“ įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. gegužės 18 d. Už trečiojo asmens prievolių įvykdymą laidavo atsakovai M. Š., A. B., J. B. ir UAB „Curator apskaita“ pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. laidavimo sutartis.

Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Liepų kalnas“ pažeidė kredito sutarties nuostatas, nes nuo 2009 m. gegužės 18 d. negrąžino grąžintinų kredito dalių, laiku nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų bei nesumokėjo už pradelstus mokėjimus priskaičiuotų delspinigių. Pažymėjo, kad nei trečiasis asmuo, nei atsakovai (laiduotojai) nereagavo į ieškovo siųstus raštus geruoju įvykdyti pradelstas prievoles.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui UAB „Medicinos bankas“ solidariai iš atsakovų M. Š., A. B., J. B. ir UAB „Curator apskaita“ 1 394 215,22 Lt skolos, 102 853,31 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 9 486 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai M. Š. ir A. B. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m rugpjūčio 24 d. preliminaraus sprendimo, prašydami taikyti ieškinio senaties terminą, panaikinti preliminarų sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu (rašymo apsirikimai ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi) preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškovo UAB ,,Medicinos bankas“ ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui UAB ,,Medicinos bankas“ iš atsakovų M. Š., A. B., J. B. ir UAB „Curator apskaita“ solidariai priteisė 615 501,11 Lt skolos, 102 853,31 Lt delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 2010 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 1 698 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), todėl laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Nurodė, kad atsakovų 2008 m. rugpjūčio 7 d. pasirašytų laidavimo sutarčių 3.2 punktas numato, kad laiduotojai atsako ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, t. y. BUAB „Liepų kalnas“. Pasak teismo, esant nenuginčytoms laidavimo sutartims bei solidariajai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Teismas nurodė, kad pagrindiniam skolininkui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, laiduotojai privalo solidariai atsakyti visu savo turtu ieškovui UAB „Medicinos bankas“ už trečiojo asmens BUAB „Liepų kalnas“ neįvykdytą prievolę.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pardavus BUAB „Liepų kalnas“ nekilnojamąjį turtą iš dalies buvo padengtas UAB „Medicinos bankas“ įsiskolinimas, ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovų solidariai 615 501,11 Lt dydžio įsiskolinimą (negrąžintą kreditą) ir 102 853,31 Lt delspinigių pagal laidavimo sutarčių 5.1.2 punktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. preliminarų sprendimą ir 2012 m. sausio 31 d. galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorius, turintis tiek įkeitimo teisę, tiek galiojančias laidavimo sutartis, turi teisę pasirinkti, kokiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis pasinaudoti pirmiausia. Laiduotojas negauna jokios naudos iš prievolės, kurios vykdymą įsipareigoja užtikrinti, todėl laiduotojo atsakomybė negali būti tapatinama su pagrindinio skolininko prievolėmis. Laidavimas baigiasi, jei pagrindinė prievolė padidėja be laiduotojo sutikimo arba jei kreditorius nepagrįstai atsisako gauti prievolės įvykdymą kitais jam prieinamas būdais ir dėl to praranda prievolės užtikrinimą (CK 6.87 str. 6 d.). Laiduotojui, įvykdžiusiam pagrindinio skolininko prievolę, pereina tos prievolės užtikrinimo priemonės, todėl kreditoriaus neveikimas, sukeliantis tos prievolės užtikrinimo praradimą, tiesiogiai neigiamai veikia laiduotojų teisinę padėtį. Pasirašydami laidavimo sutartis atsakovai žinojo, kad kredito grąžinimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, o įkeisto turto vertė (2 619 000 Lt) yra didesnė už trečiajam asmeniui suteiktos paskolos sumą (1 309 500 Lt). Kadangi hipotekos vertė dvigubai viršijo paskolos sumą, atsakovai (laiduotojai) pagristai tikėjosi, kad trečiajam asmeniui nesugebėjus grąžinti paskolos, kreditorius įgis teisę nedelsiant realizuoti įkeistą turtą. Atsakovai (laiduotojai) pagrįstai tikėjosi, kad šis mechanizmas apsaugos juos nuo trečiojo asmens prievolių vykdymo. Ieškovas, nesusigrąžinęs paskolos, nesikreipė dėl hipoteka užtikrinto turto pardavimo, įkeistas turtas buvo parduotas tik 2011 m. rugsėjo 26 d., t. y. po 2,5 metų nuo teisės realizuoti atsiradimo. Dėl įkeitimo objekto nuvertėjimo ieškovas po pardavimo neatgavo 615 501,11 Lt paskolos, kuri ir buvo priteista skundžiamu sprendimu. Pažymi, kad teismui atmetus apelianto prašymą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo buvo neteisėtai apribota šalių teisė teikti įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Medicinos bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įstatymas nenumato laidavimo ir hipotekos tarpusavio konkurencijos, todėl hipotekos buvimas jokios įtakos laidavimo sutarties galiojimui ir laiduotojo atsakomybės pagal ją apimčiai neturi. Pažymi, kad apelianto nurodyta nuostata, kad laidavimas baigiasi, jei kreditorius nepagrįstai atsisako priimti prievolės įvykdymą, neegzistuoja. Skirtingai nei teigia apeliantas, CK 6.87 straipsnio 6 dalis numato, kad laidavimas baigiasi, jei kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Šiuo atveju nei skolininkas, nei laiduotojai tinkamo prievolės užtikrinimo nepasiūlė. Nurodo, kad visas BUAB ,,Liepų kalnas“ nekilnojamasis turtas, įkeistas ieškovui, buvo parduotas. Pasak ieškovo, teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Parduoto nekilnojamojo turto vertės nustatymas įtakos laiduotojų atsakomybei neturi, laiduotojų atsakomybė nuo įkeisto turto vertės nepriklauso.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB ,,Liepų kalnas“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo BUAB ,,Liepų kalnas“ yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad kreditorius, turintis tiek įkeitimo teisę, tiek galiojančias laidavimo sutartis, neturi teisės pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdo.

Byloje pateiktos laidavimo sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovų, patvirtina, kad laiduotojai atsako solidariai su pagrindiniu skolininku (Laidavimo sutarčių 3.1 p., 1 t., b. l. 20-28). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad laiduotojai neturi teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į hipoteka įkeistą pagrindinio skolininko BUAB ,,Liepų kalnas“ turtą (CK 6.80 str. 2 d.).

Laidavimo sutarčių 3.2 punkte nurodyta, kad laiduotojas bankui (ieškovui) atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad laiduotojas iš prievolės, kurios įvykdymą užtikrina, negauna jokios naudos, yra teisiškai nereikšmingas.

Kaip minėta, apeliantas pagal laidavimo sutartį įsipareigojo atsakyti solidariai su pagrindiniu skolininku, tai reiškia, kad ieškovas turi teisę pasirinkti iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovas neturėjo pareigos išieškojimą pirmiausia nukreipti į BUAB ,,Liepų kalnas“ įkeistą turtą, todėl apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su pagrindinio skolininko įkeisto turto nuvertėjimu, yra nereikšmingos.

Apeliaciniu skundu taip pat įrodinėjama, kad laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 6 dalies pagrindu, t. y. kai pagrindinė prievolė padidėja be laiduotojo sutikimo arba jei kreditorius nepagrįstai atsisako gauti prievolės įvykdymą kitais jam prieinamais būdais.

Pažymėtina, kad skirtingai nei nurodo apeliantas, CK 6.87 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad laidavimas baigiasi jei kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodė ir neįrodinėjo, kad pagrindinis skolininkas BUAB ,,Liepų kalnas“ arba kuris nors iš laiduotojų būtų pasiūlęs ieškovui tinkamą prievolės įvykdymą. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo teiginys, kad laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 6 dalies pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Priteistų sumų aritmetinio pagrįstumo apeliantas neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma panaikinti 2010 m. rugpjūčio 24 d. preliminarų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad preliminarus sprendimas yra pakeistas galutiniu 2012 m. sausio 31 d. sprendimu, todėl minėtas preliminarus sprendimas negali būti apeliacijos objektas.

Atmetus apeliacinį skundą ieškovui iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 302 str.; 2 t., b. l. 160-161).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos bankas“, j. a. k. 112027077, 600 Lt (šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiAudronė Jarackaitė Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis