- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-209-280/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Molesta“
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-209-280/2014
Teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00499-2013-6
2014 m. balandžio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-659-732/2013 pagal ieškovės UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Molesta“ prašė panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria atsakovui R. P. priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką. Ieškovas taip pat prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nurodė, jog bendrovė turi finansinių sunkumų, visas UAB „Molesta“ turtas areštuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį netenkino, įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Molesta“ pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Teigė, kad visas įmonės turtas bei visos atsiskaitomosios bankų sąskaitos areštuotos ir neturi jokių lėšų, iš kurių galėtų sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-2133-653/2013 leido įmonei iš sąskaitų bankuose tik sumokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį bei privalomuosius mokesčius valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino, nurodė, jog ieškovas naujų įrodymų dėl sunkios finansinės padėties nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį - ieškovo prašymą tenkinti ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Apeliantas nurodė, kad šiuo metu įmonės turtinė padėtis yra labai sunki, todėl įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą (nutartis neįsiteisėjusi). Pirmosios instancijos teismas neįvertino teismo nutarčių, kuriose nurodyta, jog leidžiami atsiskaitymai tik su darbuotojais ir valstybės biudžetais, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Apie įmonės finansinę būklę buvo nurodyta pakankamai informacijos ieškovo pateiktose Vilniaus apygardos teismo nutartyse, o teismas turėjo galimybę su jomis susipažinti ir per Liteko sistemą. Apeliantas pažymėjo, jog skundžiama nutartimi buvo apribota ieškovo teisė kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatą, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios įstatymo nuostatos tikslas yra išimtinais atvejais, kai ieškovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį atidėti tam tikram terminui. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Todėl sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, ne tik esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo, t. y. pagerėjimo, perspektyvos tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Priešingu atveju, nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, kad dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą momentu ieškovas negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, tačiau nesant duomenų, kad ateityje ieškovo padėtis pasikeis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras, būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2133-653/2013 priėmė UAB „Molesta“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (b. l. 11-13), o 2013 m. vasario 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido UAB „Molesta“ iš banko sąskaitų sumokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams ir privalomąsias įmokas valstybės biudžetams (b. l. 8-9). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Byloje pateikti išrašai iš Nekilnojamo turto registro ir Turto arešto aktų registro rodo, kad įmonės turimas nekilnojamas ir kilnojamas turtas yra areštuotas, galimybė disponuoti turtu apribota (b. l. 53-90). Apeliacinės instancijos teismo manymu, aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, taip pat teismo nutartys yra pakankamas pagrindas spręsti apie įmonės sunkią finansinę padėtį. Minėtos aplinkybės patvirtina sunkią ieškovo turtinę padėtį, kurią bendrovė bando taisyti prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą, taip siekiant ateityje atkurti įmonės mokumą (CPK 185 str.; Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors ir skundo pateikimo metu ieškovo turtinė padėtis sunki, tačiau ji bylos nagrinėjimo metu gali pagerėti ir ieškovas galės disponuoti jam priklausančiu turtu ir lėšomis bei sumokėti žyminį mokestį ateityje. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, netinkamai nustatė aplinkybes ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašymo nepagrįstumo. Todėl skundžiama nutartis naikinama.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 įsiteisėjusia nutartimi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, todėl nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ieškovės atžvilgiu taikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, nustatanti, kad įmonė (įstaiga), kuriai iškelta restruktūrizavimo byla atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Kadangi ieškinio priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės UAB „Molesta“ ieškinio atsakovui R. P. dėl LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.