Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. F. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VVTAĮT).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Abu vaikai gimė ieškovei su atsakovu kartu gyvenant Jungtinėje Karalystėje. Antro vaiko - dukters E. F., tėvystė nebuvo nustatyta, nes kai po vaiko gimimo nuėjo daryti gimimo liudijimą, atsakovo paklausė ar jis moka anglų kalbą, ar jis sugebės pasakyti dukros gimimo datą. Atsakovas to padaryti nesugebėjo, nes nemokėjo anglų kalbos. Ieškovė anglų kalbą moka, todėl ji buvo įrašyta į gimimo liudijimą kaip vaiko motina, o vaiko tėvo duomenys liko neužpildyti. Atsakovas pripažįsta, kad E. F. yra jo dukra.

Nustačius atsakovo tėvystę, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymą vaikams. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2019-03-26, todėl iš jo turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai ir higienos priežiūrai (skalbimo milteliai vanduo ir t.t.), būstui, sveikatai (vaistams), išsilavimimui (knygoms, technikai elektrai, mokytojams, kelionės išlaidoms į darželį ar mokyklą), poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vidutinė suma reikalinga D. F. išlaikymui per mėnesį yra apie 530 Eur. Vidutinė suma reikalinga E. F. išlaikymui per mėnesį yra apie 530 Eur.

Šiuo metu ieškovės pajamos per mėnesį yra 600 Eur. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė nėra pajėgi viena, be artimųjų pagalbos, pakankamai užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokios labiausiai atitiktų jų poreikius. Pagal savo išgales išlaikymui per mėnesį ieškovė gali skirti 530 Eur. Atsakovas yra darbingas, gyvena ir dirba užsienyje, gauna didesnes pajamas, todėl vaikų išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 530 Eur.

Ieškovei nėra žinomas gyvenamosios vietos adresas, darbovietė ir jo gaunamos pajamos.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ieškovės brolis. Atsakovas niekada nėra išsižadėjęs savo dukros, net ir tada kai siųsdavo grasinimus. Tuo metu kai ieškovė dar gyveno Jungtinėje Karalystėje atsakovas grasindavo ieškovei susidorojimu. Ieškovė buvo apsigyvenusi moterų krizių centre.

Atsakovas A. F. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą byloje teikiančios institucijos VVTAĮT atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Pateikti duomenys rodo, kad ieškovė G. G. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą E. F. (gimimo įrašas 2019-08-28 Nr. (duomenys neskelbtini)). Mergaitė gyvena kartu su motina. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje kategoriškai teigia, kad šio vaiko tėvu yra atsakovas, su kuriuo ji jau yra susilaukusi sūnaus D. F., gim. (duomenys neskelbtini), (gimimo įrašas 2019-08-28 Nr. (duomenys neskelbtini)). Dukros gimimo liudijime ir įraše nėra įrašyti tėvo duomenys per klaidą. Dukra gimė Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas nemokėjo anglų kalbos ir metrikacijos įstaigoje dėl nesusiklabėjimo jo duomenys dukros gimimo liudijime nebuvo nurodyti. Liudytojas A. R. patvirtino, kad atsakovas dukrą visada pripažino ir yra rašęs jam, kad nori, jog vaikai gyventų su juo. Todėl, esant visiems šiems byloje nustatytiems duomenims, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai ir nustatytina, kad atsakovas yra jos pagimdytos dukters E. F., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. F. yra A. F. dukra (CK 3.146, 3.148 str.).

CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Ieškovė teikdama teismui ieškinį reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo nepareiškė, tačiau teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus pripažįsta būtina nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Į bylą pateikta VVTAĮT išvada patvirtina, kad ieškovės šeima gyvena močiutei priklausančioje medinio namo dalyje apie 50 kv. m. Kartu gyvena brolis ir močiutė. Namo dalyje yra 2 kambariai virtuvė bei veranda. Vaikams sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, nepilnamečių vaikų D. F. ir E. F. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo nepareikšta. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir dalyvauja juos auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus.

Nepilnamečių vaikų tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 , 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl yra būtina nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 str. 1 d. ).

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo 2019-03-26 neprisideda prie vaikų išlaikymo. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Ieškovė prašo išlaikymą vaikams priteisti po 265 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Tiek ieškovės paaiškinimai, tiek į bylą pateikta VVTAĮT išvada patvirtina, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Jos mėnesio pajamas sudaro gaunamas atlyginimas apie 1050,00 Eur (neatskaičius mokesčių) ir išmokos už vaikus per mėnesį po 70 Eur. Ieškovei neįgalumas nėra nustatytas. Ieškovės vardu nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas neregistruotas. Sodros, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazių išrašai patvirtina, jog atsakovas Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, ieškovui neįgalumas nenustatytas.

Nors byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tačiau pažymėtina, jog atsakovas yra darbingo amžiaus ir išlaikymo savo vaikams neteikia nuo 2019-03-26, t. y. jau pusantrų metų. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas arba visiškas jos nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kuris užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas. Ieškovė prašo kiekvienam vaikui priteisti po 265 Eur kas mėnesį.

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas analizuoja vaikų poreikius. Vaikų poreikius lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečių vaikų sveikatos būklės, vaikų specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į šalių ir jų atstovų paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant išimtinai į vaikų poreikius bei interesus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas po 265 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021-03-22, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu nepilnamečių vaikų poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai. Pripažintina, kad tokio dydžio išlaikymo suma yra pakankama būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Taip pat ieškovė reiškia reikalavimą ir dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

CK 3.200 str. reglamentuoja, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodyta teisės norma nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečio vaiko. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (LAT 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gimus vaikams prisidėjo prisidėjo prie jų išlaikymo, tačiau išlaikymo nebemoka nuo 2019-03-26. Atsakovas būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas tėvas privalėjo išlaikymą vaikams užtikrinti. Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaikų tėvu pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų ir nepilnametę dukrą nevykdė, nors privalėjo tai daryti. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-03-26 iki 2020-10-26 po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, iš viso 7 600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 3 800 Eur kiekvienam vaikui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Nors ieškovė nurodė, jog už ieškinio reikalavimą nustatyti tėvystę sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau nepateikė mokėjimo nurodymo, patvirtinančio, jog šis mokestis buvo sumokėtas. Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitą – faktūrą 180 Eur sumai už dokumentų rengimą. Šis rašytinis įrodymas nėra laikytinas tinkamu, pagrindžiančiu ieškovės patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjui apmokėti. Byloje nėra įrodymų, jog ši PVM sąskaita – faktūra buvo apmokėta. Be to, pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovė nepateikė sutarties, pagrindžiančios, jog byloje jai buvo teikiama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Iš atsakovo priteistinas 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti tėvystę, 191 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir 228 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 42, 79, 87, 88, 92, 96, 140, 268 –270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. F. yra A. F. dukra.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas A. F. su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir dalyvauja juos auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus.

Priteisti iš A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio vaiko D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-03-22 iki jo pilnametystės, šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio vaiko E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-03-22 iki jos pilnametystės, šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) dydžio nepilnamečio vaiko D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-03-26 iki 2020-10-26.

Priteisti iš A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) dydžio nepilnamečio vaiko E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-03-26 iki 2020-10-26.

Nepilnamečiams D. F. ir E. F. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 519 Eur (penkių šimtų devyniolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.