Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-02 · Administracinė byla Nr. A-444-1550-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-02
Bylos Nr.
A-444-1550-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas, Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis
Atsakovas
Šiaulių, Šiaulių teritorinei muitinei
Pareiškėjas
A. L.
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A1-1550/2005(S)Procesinio sprendimo kategorija 16.5
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Algirdo Taminsko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Šiaulių teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių teritorinės muitinės 14627,74 Lt neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d.

Pareiškėjas nurodė, kad, skaičiuodamas darbo užmokestį nurodytu laikotarpiu, atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ ir taikė darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą.

Dėl šių priežasčių, pareiškėjo teigimu, jis negavo dalies jam priklausančio darbo užmokesčio.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytų Vyriausybės nutarimų nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojų darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsiliepimas

Atsakovas savo atsiliepime į pareiškėjo pateiktą skundą prašė jį atmesti; nurodė, kad muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo santykius 2002-2004 metais reglamentavo 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės.

Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės numatė, kad pagal jas skaičiuojamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis, jeigu nustatytas 2002 metų II pusmečio lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Tokiais atvejais apskaičiuojamas indeksavimo koeficientas – santykis tarp turimų lėšų darbo užmokesčiui ir tokių lėšų poreikio, o po to skaičiuojamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis – turimo gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą darbo užmokesčio ir indeksavimo koeficiento sandauga. Panašią tvarką nustatė ir Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, 2002-2004 metais Šiaulių teritorinėje muitinėje trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, Šiaulių teritorinės muitinės viršininko įsakymais buvo taikyti darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai, vadovaujantis tuo metu galiojusiais minėtais teisės aktais.

Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas negali būti taikomas iki jo paskelbimo priimtiems ir įvykdytiems sprendimams, t. y. Šiaulių teritorinės muitinės viršininko įsakymams dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo. Todėl iki šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo atsakovas pagrįstai ir teisėtai taikė tuo metu galiojusias minėtąsias įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatas, skaičiuodamas pareiškėjo darbo užmokestį.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyti argumentai yra iš esmės analogiški atsakovo atsiliepime išdėstytiems teiginiams.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, priteisė iš atsakovo pareiškėjui 14627,74 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. įskaitytinai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo atveju atsakovo sprendimas mokėti pareiškėjui mažesnį nei priklausė darbo užmokestį priimtas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-856 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismo nuomone, atsakovo priimtas sprendimas yra laikytinas neįvykdytu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo momentu galutinio sprendimo dar nebuvo, terminai skųsti sprendimą nebuvo pasibaigę, minėtos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimų nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos, o pareiškėjo teisė dėl sumažinto neišmokėto darbo užmokesčio turi būti ginama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui visą darbo užmokestį remiantis teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažintais prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą pripažino pagrįstu.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Šiaulių teritorinės muitinės viršininko iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo priimtais įsakymais, kurie jau yra įvykdyti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas taikytinas ginčo santykiams, kadangi sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo laikytini pareiškėjo atžvilgiu neįvykdytais, yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

2. Atsakovas pagrįstai iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo pareiškėjui taikė vėliau minėtu nutarimu pripažintas antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas, neišmokėdamas viso pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio, neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus turėjo veikti.

3. Be to, teisės doktrinoje asmens ar organizacijos atsakomybė atsiranda pažeidus teisę, t. y. kai asmens ar organizacijos neteisėta kalta veika yra padaroma žala visuomenei ar atskiriems jos nariams. Šiuo atveju nėra vieno iš esminių deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų – atsakovo kaltės.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokio įstatymo ar kito teisės akto įgyvendinimui būtinas lėšas. Todėl kilusi problema dėl muitinės pareigūnams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies turėtų būti sprendžiama įstatymų leidėjo arba vykdomosios valdžios veiksmais.

5. Pareiškėjui darbo užmokestis galėjo būti priteistas tik už trejus metus, nes jam taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, kuris taikytinas ir valstybės tarnautojų pareikštiems reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnis nustato trejų metų naikinamąjį terminą, kurį viršijantis darbo užmokestis nebegali būti priteisimas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2005 m. liepos 20 d., todėl darbo užmokesčio nepriemoka jam galėjo būti priteista tik nuo 2002 m. liepos 20 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu pritaria atsakovo apeliaciniam skundui. Atsiliepime pakartoti pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas kelia reikalavimą dėl 2002 m. liepos mėn. – 2004 m. birželio mėn. jam nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios Šiaulių teritorinėje muitinėje pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, priteisimo.

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.) VI skyriuje. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta valstybės tarnautojų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį.

Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-856), kurio 1 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje numatytas darbo užmokestis 2002 metais mokamas iš 2002 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų.

Ši nuostata 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1243 buvo pakeista ir išdėstyta taip: „Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis mokamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“

Nurodytų įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka buvo nustatyta atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“.

Šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo patvirtintos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės – teisinį pagrindą mažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.

Minėtų teisės aktų pagrindu atsakovas nuo 2002 m. liepos 1 d. Šiaulių teritorinės muitinės tarnautojams taikė darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata „Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat šiuo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir juo patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Aiškindamas šią įstatymo nuostatą tokio paties pobūdžio byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, kat. 16.5).

Todėl apelianto argumentai, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti atsakovo sprendimai taikyti darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą laikytini įvykdytais, todėl sprendžiant šį ginčą netaikytinas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, pripažįstami nepagrįstais.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjas šioje byloje atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam ginčo laikotarpiu nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo priėmimo, iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos yra pašalinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ bei juo patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės. Sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, kat. 16.5). Pirmosios instancijos teismui skelbiant sprendimą šioje byloje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintos neteisėtomis teisės normos nebegalėjo būti taikomos. Taigi yra išnykęs teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius. Reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimu.Pažymėtina, kad administraciniame teisme sprendžiant šį ginčą, apelianto argumentai, jog problemos dėl muitinės pareigūnų neišmokėtos darbo užmokesčio dalies turėtų būti sprendžiamos įstatymų leidėjo arba vykdomosios valdžios veiksmais, nevertintini, kadangi administracinis teismas nevykdo įstatymų leidėjo ar vykdomosios valdžios funkcijų. Teismas, nagrinėdamas individualią administracinę bylą ir nustatęs asmens teisių pažeidimą, apgina jas įstatymų nustatytu būdu, šiuo atveju – priteisdamas negautą darbo užmokestį.

Minėta, kad apeliantas ginčija neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimą už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 20 d. Šį teiginį apeliantas grindžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytu trejų metų senaties terminu ir 298 straipsnyje įtvirtintu trejų metų naikinamuoju terminu, kurį viršijantis darbo užmokestis nebegali būti priteisimas.

Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme būtų reikalavęs taikyti trejų metų ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimams ieškinio senaties netaikė ir priteisė neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už visą pareiškėjo prašomą laikotarpį.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 129 straipsnio 5 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės aktų nuostatas atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo Šiaulių teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai: Antanas AblingisAlgirdas TaminskasVirgilijus Valančius