- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- N-444-2061-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. birželio 14 d., 12 val. 40 min., Utenoje, Aušros g., vairuodamas automobilį, kirto ištisinę ženklinimo liniją, lenkė pėsčiųjų perėjoje, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, tokiu vairavimu reiškė aiškią nepagarbą kitiems eismo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. birželio 16 d. nutarimu D. K. nubaustas 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 mėnesių pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį. Baudos mokėjimas išdėstytas po 250 Lt kiekvieną mėnesį.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi D. K. skundą atmetė ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad D. K. pripažįsta, jog kirto ištisinę siaurą liniją, tai patvirtina liudytojų R. Š., D. A. parodymai. R. Š. bei D. A. parodymai patvirtina ir tai, kad D. K. lenkė pėsčiųjų perėjoje. Šie liudytojai D. K. nepažinojo, jų parodymai sutampa tarpusavyje ir su jų tarnybiniais pranešimais, todėl abejoti šių liudytojų parodymais teismas nematė pagrindo. D. K. bei liudytojų V. M. bei V. P. parodymus teismas vertino kritiškai, nes jie prieštarauja R. Š. ir D. A. parodymams, be to, V. M. ir V. P. yra D. K. draugai. Pareigūnai parodė, kad D. K. lenkiama transporto priemonė nevažiavo itin lėtai, D. K. vairuoto automobilio greitis vizualiai buvo didesnis nei leistinas. Teismas laikė, kad lenkti pažeidžiant KET reikalavimus nebuvo būtinybės ir vertino tai kaip chuliganiškas paskatas. Pažymėjo, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja chuliganiško vairavimo pasekmių, veikai pagal šį straipsnį kvalifikuoti užtenka pavojingumo eismo saugumui požymio. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir konstatavo, kad D. K. nesilaikė valstybės nustatytos eismo tvarkos, be to, pažeidimai įvykdyti pėsčiųjų perėjoje, todėl jo veika buvo pavojinga eismo saugumui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti teismo nutartį ir Institucijos nutarimą bei paskirti jam 100 Lt baudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai pritaikė įstatymą. Chuliganizmas yra suprantamas kaip tyčinis viešosios tvarkos pažeidimas, o chuliganiškos paskatos – tai pažeidimo subjektyviosios pusės suvokimas ir siekimas padaryti šį pažeidimą, arba suvokimas, jog jis daro pažeidimą. Nurodo, kad tyčia Kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo, pavojaus nesukėlė. Lenkė, nes transporto priemonė prieš jį važiavo lėčiau ir ruošėsi sukti. Apelianto teigimu, lenkiant buvo laisva kelio važiuojamosios dalies juosta, o pėsčiųjų perėją jis jau buvo kirtęs. Pareigūnai teisme pripažino, kad važiavo atsilikę per dvi mašinas, be to, jie nesutarė dėl pėsčiųjų perėjos vietos. Taip pat mano, kad teismas be pagrindo kritiškai vertino V. M. bei V. P. parodymus. Pažeidimo fakto konstatavimui būtina nustatyti valinį elementą – t. y. veikos subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tyčia. Be to, turi būti aiškiai nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole ši pažeidimo sudėties pusė neaprašyta. Todėl teismo išvados, kad apelianto elgesys kelyje buvo chuliganiškas, yra nepagrįstos įrodymais. Atsakomybė už kelio ženklinimo linijų nesilaikymą, pareigų pėstiesiems nevykdymą numatyta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas D. K. kaltu pagal nurodytą normą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apelianto iškelta versija, kad jis pažeidimo nepadarė ir pavojaus eismo saugumui nesukėlė, kad automobilio ratai neprasisuko, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų R. Š. ir D. A. tarnybiniais pranešimais (administracinio teisės pažeidimo bylos l. 1, 3, 4), kurie yra išsamūs ir neprieštaringi bei šių pareigūnų parodymais teisme (b. l. 19?21). Priešingai nei nurodo apeliantas, pareigūnų parodymai sutampa, jie abu tvirtina, kad apeliantas lenkė pėsčiųjų perėjoje, nors ir neprisimena kurioje. Be to, jų parodymai paneigia, kad apelianto aplenktas automobilis važiavo per lėtai. Taip pat pareigūnai parodė, kad apeliantas staigiai, nepraleisdamas iš priekio važiuojančių automobilių, pasuko į kairę, važiavo zigzagais. Teisėjų kolegija vertina, kad toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Paminėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė patikimais ir pakankamais administraciniam teisės pažeidimui įrodyti.
Apeliantas argumentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra įvardyta, kad apelianto veiksmai laikytini padarytais iš chuliganiškų paskatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas aprašytas pakankamai išsamiai, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtais tarnybiniais pranešimais, kuriuose D. K. inkriminuotas pažeidimas apibūdintas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų, negerbiant kitų eismo dalyvių ir keliant jiems pavojų. Tai atitinka chuliganiško vairavimo sąvoką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.