Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Edvardo Sinkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. atskirtąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 24 d. nutartimi prašymą netenkintino ir termino neatnaujino.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Šioje byloje nutarimas yra priimtas 2005 m. balandžio 12 d., o skundas teismui įteiktas 2006 m. vasario 6 d. Taigi, terminas skundui paduoti yra praleistas. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnis taip pat nustato, kad jeigu terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Svarbiomis priežastimis sprendžiant termino atnaujinimo klausimą gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus.

Šiuo atveju pažeidėjas A. S. prašyme nurodo šias svarbias skundo padavimo termino praleidimo priežastis - apie nubaudimą nieko nežinojo ir jo niekas neinformavo.

Šias pažeidėjo nurodytas aplinkybes teismas įvertino kritiškai, nes iš administracinės bylos Nr. 194 medžiagos matyti, jog 2005 m. kovo 9 d. Komisija gavo administracinę bylą dėl A. . padaryto administracinės teisės pažeidimo nagrinėjimui. 2005 m. kovo 15 d. buvo nagrinėjama minėta byla, kurios nagrinėjime dalyvavo ir pats pažeidėjas, kuris davė atitinamus paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad trūksta atitinkamų įrodymų tam, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai. 2005 m. kovo 15 d. raštu Nr. AS-84 byla buvo gražinta Pietinei policijos nuovadai patikslinimui, prašant patikslinti, kokias taisykles ir kokį konkrečiai punktą pareiškėjas pažeidė. 2005 m. kovo 24 d. Komisija gavo patikslintą medžiagą ir nusprendė bylą nagrinėti 2005 m. balandžio 12 d. 13 val. posėdyje. Apie posėdžio datą pareiškėjas buvo informuotas tinkamai. 2005 m. balandžio 12 d. įvyko administracinės bylos Nr. 194 nagrinėjimas dėl pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo. Į bylos nagrinėjimą pats A. S. atvyko ir davė paaiškinimus. Išanalizavusi visas byloje esančias aplinkybes ir įrodymus, Komisija nutarimu pažeidėjui skyrė 400 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 288 straipsnio 1 dalimi, nutarimas buvo paskelbtas pažeidėjui bei išaiškinti minėto nutarimo apskundimo terminai. A. S. nutarimo nuorašą pasirašyti atsisakė, kas prilyginama tinkamam nutarimo įteikimui administracinį pažeidimą padariusiam asmeniui.

Konstatuota, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą jog pažeidėjas A. S. skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Atsisakymas pasirašyti ant nutarimo bei atsisakymas jį paimti bylos nagrinėjimo dieną negali būti pagrindu teigti, jog apie nubaudimą iš viso nebuvo žinoma.

II.

A. S. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Jis nurodė, kad 2006 m. sausio 25 d. gavo Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės 2005 m. balandžio 12 d. nutarimą apie tai, kad jis nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį 400 litų bauda.

Apie nuobaudą jis sužinojo tik tada, kai individualios įmonės „Fredona“ turtui buvo paskelbtos varžytinės.

Mano, kad Administracinė komisija netinkamai išnagrinėjo mano bylą, neįsigilino į jos esmę, neapklausė visų liudytoju, buvusių tuo metu vietoje, nes jis tokio pažeidimo nepadarė.

Nutarime yra nurodyta, kad jo šuo buvo su pavadėliu bei antsnukiu. Apie priimtą nutarimą bei nubaudimą jis nieko nežinojo, kadangi apie tai tinkamai informuotas nebuvo. Todėl teismas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 34 straipsniu, turėjo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nes jis terminą praleido dėl svarbios priežasties - nebuvo žinoma apie priimtą nutarimą ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Kaip įrodymą jis pateikia nutarimo kopiją, kuri jam išduota 2006 m. sausio 25 d.

Teismas vienašališkai išsprendė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, apie tai jo neinformavęs, neišklausęs ne tik jo nuomonės, bet ir liudytojų, tiesiogiai mačiusių patį įvykį ir galėjusių apie tai papasakoti. Tokiu būdu buvo pažeistos jo procesinės teisės. Apie patį įvykį nebuvo apklausti net tiesioginiai jo liudytojai. F. S. ir D. J.. Teismas neįvertino ir to fakto, kad po bylos nagrinėjimo jis ilgą laiką sirgo ir negalėjo tinkamai pasinaudoti visomis jam suteiktomis teisėmis.

III.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

Byloje surinkti įrodymai liudija, jog Komisijos posėdžio laiką ir vietą A. S. buvo informuotas tinkamai. 2005 m. balandžio 12 d. įvyko administracinės bylos Nr. 194 nagrinėjimas dėl pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo. Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 288 straipsnio 1 dalimi, nutarimas buvo paskelbtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išaiškinti minėto nutarimo apskundimo terminai. A. S. nutarimo nuorašą pasirašyti atsisakė.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnyje nustatyta, kad jeigu terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog svarbiomis priežastimis sprendžiant termino atnaujinimo klausimą gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios, aplinkybės, kurios sutrukdė jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Šiuo atveju tokių objektyvių aplinkybių nenustatyta – apie priimtą nutarimą traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo žinojo nuo jo paskelbimo dienos ir turėjo realias galimybes pasinaudoti teise jį skųsti. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ir jo teiginių, kad šia teise jis nepasinaudojo dėl ligos.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo.

Įstatymas nenumato pareigos apie termino skundui paduoti atnaujinimo klausimo nagrinėjimą pranešti proceso dalyviams. Taip pat nėra nustatyta, jog šis klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje dalyvaujant proceso dalyviams, todėl A. S. atskirojo skundo argumentai dėl proceso įstatymo pažeidimo nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. atskirtąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.