- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-725-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Sergel“
- Atsakovas
- D. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-725-278/2017 Teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00824-2017-4
2017 m. rugsėjo 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sergel“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1203-356/2017 pagal ieškovės UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Sergel“ prašė teismo priteisti iš atsakovo D. P. 499,59 Eur skolą, 1,56 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 70 Eur už ieškinio parengimą.
2. Nurodė, kad 2014-04-30 Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SPT 2014/04-01 ir šios sutarties priedais visas reikalavimo teises į skolininkus, tame tarpe ir į D. P. skolą, UAB „Tele2“ perleido UAB „Sergel“. Nurodė, jog atsakovas 2008-12-31 Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties, 2009-04-30 PVM sąskaitos faktūros M Nr. 32120976, 2014-04-30 Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2014/04-01 pagrindu yra skolingas ieškovei 43,44 Eur už suteiktas ryšio paslaugas, 456,15 Eur įsiskolinimą už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle, kurį sudaro, remiantis Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 9.5 punktu, paskaičiuotas minimalus prakalbamas mokestis sutarties galiojimo laikotarpiui D. P. vardu išduotiems trims telefono abonento numeriams. Raginamas padengti įsiskolinimą bei delspinigius, atsakovas įsiskolinimo nepadengė.
3. 2017-06-13 gautas ieškovės pareiškimas, kuriuo UAB „Sergel“ nurodė, jog atsisako ieškinio, prašo nutraukti civilinę bylą, grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio bei nurodė, kad civilinės bylos nutraukimo pasekmės jai yra žinomos. Atsakovui pateikus teismui prašymą priteisti iš ieškovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2017-06-28 UAB „Sergel“ nurodė, kad ieškinio atsisakyti nusprendė siekdama nedidinti savo ir kitos šalies išlaidų, nes nesulaukė atsakymo dėl taikos sutarties sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Sergel“ atsisakymą nuo ieškinio, nutraukė civilinę bylą, grąžino ieškovei ,30 Eur žyminį mokestį bei atsakovo D. P. naudai iš ieškovės priteisė 800 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
5. Teismas konstatavo, jog ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Nustatė, kad ieškovė reikalavimo teises į atsakovą įgijo su UAB „Tele2“ sudarytos Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Konstatavo, jog į teismą dėl 499,59 Eur skolos, kurios 456,15 Eur sudaro minimalaus prakalbamo mokesčio suma, paskaičiuota už laikotarpį, kai atsakovas turėjo naudotis paslaugomis, t. y. iki sutarties termino pabaigos, priteisimo ieškovė kreipėsi antrą kartą. Nurodė, jog civilinėje byloje Nr. eL2-710-839/2015 buvo priimtas teismo įsakymas, dėl jo D. P. pareiškė prieštaravimus, o per nustatytą 14 dienų terminą UAB „Sergel“ ieškinio nepareiškė, todėl teismo įsakymas buvo panaikintas. D. P. prieštaravime buvo nurodęs, kad UAB „Sergel“ yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų. Teismo vertinimu, ieškovei jau 2015 m. tapo žinoma atsakovo nuomonė dėl jos materialiųjų reikalavimų. Pažymėjo, jog prašoma priteisti 456,15 Eur suma 2008-12-31 Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 9.2 punkto prasme yra bauda. Teismas darė išvadą, kad dar iki ieškinio pareiškimo UAB „Sergel“ buvo žinoma, kad atsakovas gali prašyti taikyti ieškinio senatį. Be to, ieškovei taip pat buvo žinoma ir apie tai, kad UAB „Tele2“ galimai nėra perdavusi visų reikiamų rašytinių įrodymų ir dalyje dėl reikalavimo priteisti 43,44 Eur skolą.
Atsiliepimas
6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas, jam pakartotinai pareiškus reikalavimus, dėl kurių jis prieštaravo 2015 m., kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, kuri parengė atsiliepimą ieškinį. Konstatavo, jog atsakovo patirtų išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (2 057,15 Eur), jas atsakovas realiai patyrė, išlaidos yra pagrįstos dokumentais bei proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo bei laiko sąnaudoms, todėl mažinti prašomas priteisti išlaidas, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Sergel“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
8. Nurodo, kad prie pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pridėtas 800 Eur išlaidų sumos sumokėjimą patvirtinantis kvitas nėra išlaidų realumo dydį patvirtinantis įrodymas, kuris pagrįstų, kad atsakovui buvo suteikta teisinių paslaugų už tokią nepagrįstai didelę sumą. Teigia, jog civilinė byla nėra sudėtinga, teismų praktika dėl ginčo dalyko ir ieškinio senaties termino taikymo nusistovėjusi, o atsiliepimo surašymas nereikalauja plačios, daug laiko reikalaujančios, įstatymų bei teismų praktikos analizės. Be to, nurodo, kad atsiliepimo į ieškinį surašymo išlaidos gerokai viršija ieškinio sumą, todėl prašomos priteisti 800 Eur išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, neadekvačios, prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas D. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti buvo realiai patirtos ir pagrįstos atsiskaitymą patvirtinančiais dokumentais, buvo būtinos ir yra proporcingos bylos sudėtingumui, todėl mažinti priteistas išlaidas nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, ieškovei UAB „Sergel“ atsisakius ieškinio.
12. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė ir tenkino atsakovo D. P. prašymą priteisti jo turėtas išlaidas. Be to, teismas tenkino atsakovo D. P. prašymą ir jo naudai iš ieškovės UAB „Sergel“ priteisė 800 Eur patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Apeliantė nesutinka su priteista išlaidų suma ir nurodo, kad teismas turėjo vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei realumo principais.
13. CPK 93 straipsnis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ( CPK 94 str.1 d.).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Sergel“, pateikdama ieškinio atsisakymą, nurodė, kad tokį pasirinkimą lėmė siekis išvengti didesnių išlaidų bei negavus atsakovo pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo. Iš atsakovo D. P. procesiniuose dokumentuose išreikštos pozicijos matyti, jog atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog D. P. nesutinka su reikalavimais, UAB „Sergel“ buvo žinoma jam pareiškimus prieštaravimus, teismui išdavus teismo įsakymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas patyrė išlaidas dėl apeliantės veiksmų, nepakankamai apdairiai inicijavus bylos iškėlimą, nes UAB „Sergel“ nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimui atsisakyti nuo ieškinio galėjo turėti įtakos kurie nors atsakovo atlikti ar neatlikti veiksmai.
15. Pažymėtina, kad UAB „Sergel“ yra juridinis asmuo, kurio veikloje yra keliami ir taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, bendrovę atstovauja profesionalus teisininkas. Esant minėtiems duomenims, UAB „Sergel“ privalėjo įvertinti D. P. reikšto prieštaravimo dėl išduoto teismo įsakymo motyvus, todėl neįvertinęs jų arba juos įvertinęs nepagrįstai, turi prisiimti ir kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo riziką.
16. Atsakovas D. P. prašė teismą priteisti iš ieškovės 800 Eur ir minėtas išlaidas pagrindė pateiktais dokumentais. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taigi, nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
17. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad teikiant teisines paslaugas D. P., advokatė konsultavo atsakovą jo materialinių ir procesinių teisių klausimais; patikrino ieškinio aplinkybes ir jas įvertino; rinko įrodymus, juos įvertino, susipažino su nagrinėjamu atveju aktualia teismų praktika ir parengė išvadas dėl ieškinio pagrįstumo bei atsiliepimą į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo patirtos išlaidos yra realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais, buvo būtinos, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo bei laiko sąnaudoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada yra pagrįsta.
18. Byloje nustatyta, kad reikalavimas atsakovui yra kildinamas ne iš įprastinių ryšio paslaugų teikimo santykių, susidarančių tarp paslaugos tiekėjo ir kliento, o iš kliento neišbūto laikotarpio operatoriaus UAB „Tele2“ tinkle pagal UAB „Tele2“ ir D. P. sudarytą Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, t. y. laikotarpio, kuriam D. P. buvo įsipareigojęs naudotis ryšio paslaugomis. Be to, ginčas byloje taip pat buvo susijęs su fizinio asmens – D. P. ir profesionalaus rinkos dalyvio (judriojo ryšio paslaugų tiekėjo) – UAB „Tele2“ sudaryta paslaugų teikimo sutartimi. Ši Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis, o iš vartojimo sutarties kylantys teisiniai santykiai reglamentuojami specialiomis teisės normomis. Tokiu būdu, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra sudėtiniai (kompleksiniai). Šiuo atveju advokatei teisinių konsultacijų teikimui ir ginčo nagrinėjimui buvo reikalingas ne tik telefono ryšio paslaugų teisinio reglamentavimo išmanymas, bet ir teisinio reguliavimo, susijusio su vartojimo santykiais, žinojimas. Pažymėtina, jog ginčo dalykas yra susijęs ir su reikalavimo teisės perleidimu, ką taip pat turėjo įvertinti advokatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog byla nėra sudėtinga ir tam atstovei nebuvo reikalingas pasiruošimas.
19. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nepažeidė protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei realumo principų, o vadovavosi patvirtintomis Rekomendacijomis, atsižvelgė į civilinės bylos aplinkybių visumą, tai, jog atsakovo turėtų išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (2 057,15 Eur) ir išlaidas atsakovas realiai patyrė bei jas pagrindė dokumentais. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, pinigų priėmimo kvitas yra dokumentas, patvirtinantis atsiskaitymą už suteiktas paslaugas.
20. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį, todėl naikinti ar keisti minėtą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
21. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovas D. P. prašo priteisti 320 Eur. Įvertinus, jog atskirojo skundo atsiliepimo parengimui nebuvo reikalinga įstatymų ir teismų praktikos analizė bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, patirtos išlaidos mažintinos iki 150 Eur ir priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ (į.k. 125026242) atsakovui D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.