Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl žalos (nuostolių) priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Imlitex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 32 620,55 Eur negautų pajamų ieškovės naudai; 1 336,84 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą; 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolių įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. atsakovei pateikė pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, jog vadovaujantis 2019 m. vasario 12 d. pirkimo sutarties 9.2. punktu, CK 6.200 str. nuostatomis, CK 6.721 str. 1 d. nuostatomis atsakovė nuo 2020 m. liepos 31 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Sutarties 9.2. punkte yra numatyta, kad sutartis galioja tol, kol atsakovė nuperka elektros energijos už 4 247 293,60 Eur sumą, tai lygu 58 000 000 kWh elektros energijos įsigijimui. Iki 2020 m. liepos 31 d. atsakovė buvo nupirkusi iš ieškovės elektros energijos 55 511 416 kWh, likęs nenupirktas elektros energijos kiekis 2 488 584 kWh. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, sutarties 9.2. punkto sąlyga dėl sutarties galiojimo termino buvo neįvykdyta.

3. Ieškovė, sudarydama sutartį, kurioje buvo numatyta atsakovės pareiga nupirkti prekės - elektros energijos, už nustatytą vertę – 4 247 293,60 Eur, pagrįstai tikėjosi uždirbti 4 247 293,60 Eur pajamų ir dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų negavo 32 620,55 Eur planuotų pajamų ir papildomai patyrė 1 336,84 Eur išlaidų. Ieškovė planavo, jog atsakovės 2020 metų rugpjūčio mėnesį suvartotą 2 906,176 MWh kiekį parduos už sutartyje nurodytą kainą - 52,38 Eur/MWh. Kadangi atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį nuo 2020 m. liepos 31 d., ieškovės klientui rezervuotą 2 906,176 MWh elektros energijos kiekį buvo priversta parduoti už 2020 metų rugpjūčio mėnesį galiojusią vidutinę disbalanso kainą, t. y. 41,155439 Eur/MWh, bei sumokėti akcinei bendrovei (toliau – AB) „Litgrid“ 1 336,84 Eur administravimo mokesčio. Pažymėtina, kad elektros kiekio perkelti į kitą laikotarpį neįmanoma, tad elektros perteklius automatiškai parduodamas perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ nustatytomis disbalanso kainomis.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė paaiškino, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo per sutarties galiojimo terminą nupirkti elektros už ne mažiau kaip 50 procentų sutarties vertės, t. y. 2 123 646,80 Eur (su mokesčiais). 2020 m. gegužės 31 d. dienai atsakovė buvo nupirkus elektros už 3 154 544,09 Eur, t. y. minimalus sutartimi įsipareigotas nupirkti prekės kiekis buvo nupirktas. Atsakovei nupirkus elektros už 4 247 293,60 Eur, sutartis automatiškai netenka galios, t. y. negali būti vykdoma.

6. Atsakovė yra perkantysis subjektas, kuris prekes pirkti privalo tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentakos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu. Todėl sąlyga dėl sutarties galiojimo atsakovei yra itin svarbi, nes nuo to momento, kai sutartis netenka galios, atsakovė neturėtų teisės pirkti prekių iš ieškovės, o bet kokie pirkimai nesilaikant imperatyvių įstatymo normų būtų pagrindas atsakovės ir atsakovės atsakingų asmenų atsakomybei. Nutraukti vartojimo atsakovė negali, nes elektra buvo perkama viešajam interesui svarbių įrenginių veikimui - elektros energija naudojama technologinėms reikmėms vandentakos srityje (vandens tiekimui, gerinimui, vandens gavybai, nuotekų surinkimui, nuotekų valymui, dumblo apdorojimui, administracinėms patalpoms ir t.t.). Todėl atsakovė, siekdama nepažeisti imperatyvių prekių pirkimą reguliuojančių teisės normų, itin atidžiai sekė, kad nebūtų viršyta 4 247 293,60 Eur suma. Šis prognozavimas yra sudėtingas, nes atsakovė naudojo daug elektros energijos, jos suvartojimą galėjo įtakoti daug faktorių. Vis dėlto, pasitelkus statistinius metodus, istorinius elektros suvartojimo kiekius, buvo nustatyta, kad 4 247 293,60 Eur suma tikėtina bus pasiekta preliminariai 2020 m. rugpjūčio mėn.

7. Situaciją sudėtingesnę darė elektros pirkimo-pardavimo teisinis reguliavimas kuris numatė, kad atsakovė, kaip vartotojas, privalo, prieš sudarant ar nutraukiant elektros energijos tiekimo sutartį su tiekėju, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki prekybos su šiuo tiekėju pradžios arba tiekimo sutarties nutraukimo pradžios apie tai raštu pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui, iš kurio tinklų vartotojas gauna elektros energiją, arba perdavimo sistemos operatoriui, jei vartotojas gauna elektros energiją iš perdavimo tinklo. Be to, nepriklausomam tiekėjui, prieš sudarant ar nutraukiant elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartį su vartotoju, yra numatyta pareiga prieš 3 savaites apie tai raštu pranešti vartotojui ir operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti vartotojo elektros įrenginiai. Dėl to, atsakovė neturėjo galimybės laukti momento, kada bus tiksliai pasiekta 4 247 293,60 Eur riba, nes tai reikštų neišvengiamą imperatyvių teisės normų pažeidimą. Todėl atsakovė turėjo atitinkamus sprendimus priimti ir apie tai pranešti ieškovei iš anksto. Šios aplinkybės buvo žinomos ieškovei, todėl ieškovė, kaip profesionalas, privalėjo pasirengti sutarties pabaigai.

8. Veikdamas sąžiningai ir vykdydamas kooperacijos bei informavimo pareigą, atsakovė 2020 m. gegužės 31 d., t. y. prieš 2 mėnesius informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2020 m. liepos 31 d. Sutarties priede yra pažymėta, jog „Užsakovas pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu neįsipareigoja nupirkti viso pirkimo sutarties priedo 2 stulpelyje nurodyto prekės kiekio.“ Akivaizdu, jog esant tokiam sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintam susitarimui, nėra jokio pagrindo konstatuoti egzistuojant ieškovės teisę į negautų pajamų atlyginimą, nes ieškovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad atsakovė nupirks visą sutartyje numatytą maksimalų prekės kiekį. Ieškovė neįrodė 1 336,84 Eur tiesioginių nuostolių.

9. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad sutartis šalims buvo privaloma vykdyti iki kol bus nupirkta prekė už sutarties priede nurodytą sutarties vertę arba 18 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos su sąlyga, jog atsakovė nupirks ne mažiau kaip 50 proc. prekės už sutarties priede nurodytą sutarties vertę. Taigi, atsakovė netinkamai aiškina sutartį. UAB „Vilniaus vandenys“ nenupirko elektros energijos už nustatytą sutartimi pradinę vertę ir sutartį nutraukė nepraėjus 18 mėn. nuo jos įsigaliojimo, t. y. sutarties 9.2. punkto sąlyga dėl sutarties galiojimo termino yra neįvykdyta. Ieškovo patirtą žalą – negautas pajamas - pagrindžia į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma, visų pirma sutartis, kuria atsakovei nustatyta pareiga nupirkti prekes už nustatytą vertę.

10. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog Sutartis labai aiškiai ir net keliuose punktuose įtvirtino šalių susitarimą, kad atsakovė (užsakovė) neįsipareigoja nupirkti elektros energijos už 4 247 293,60 Eur kiekio. Ieškovė reikalauja visų negautų pajamų, neatskaičius nei sąnaudų, nei mokėtinų mokesčių - toks reikalavimas neatitinka restitutio in integrum principo bei reikštų nesąžiningą ieškovės praturtėjimą atsakovės atžvilgiu. Skaičiuodamas ir įrodinėdamas žalą, ieškovė teigia, kad neva buvo „nupirktas ir klientui rezervuotas 2 906,176 MWh elektros energijos kiekis“. Pažeisdama CPK 178 str., ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šias faktines aplinkybes. Ieškovės į bylą pateiktas nepasirašytas UAB „Imlitex“ disbalanso pirkimo-pardavimo aktas ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių nepatvirtina. Nėra ginčo, kad sutartyje yra nurodyta maksimalus šia sutartimi perkamos elektros energijos kiekis, šią aplinkybę pripažįsta ieškovė. Taip pat, nėra ginčo, kad nupirkus sutartyje numatytą maksimalų elektros energijos kiekį, sutartis pasibaigtų.

11. Byloje nustatyta, kad 2019-02-12 šalys sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Tiekėjas (ieškovas) įsipareigoja tiekti Prekę į Pirkimo sutarties priede nurodytus objektus, o Užsakovas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti už Prekę Pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

12. 2020-05-31 atsakovas pranešė ieškovui apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2020-07-31 vadovaujantis sutarties 9.2 p., CK 6.200 str. ir 6.721 str.

13. Tarp šalių kilo ginčas dėl tokio sutarties nutraukimo teisėtumo bei atsakovo prievolės atlyginti ieškovui dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius.

14. Ieškovas kildina atsakovo veiksmų neteisėtumą iš to, kad, ieškovo nuomone, atsakovas neįsigijo elektros energijos kiekio, kurį įsipareigojo įsigyti pagal sutarties 9.2 p., todėl ieškovas negavo planuotų pajamų. Sprendžiant šalių ginčą, teisiškai reikšmingas sutarties sąlygų aiškinimas nustatant atsakovo prievolę įsigyti konkretų elektros energijos kiekį už sutartyje nurodytą kainą.

15. Pagal sutarties 9.2 p. Pirkimo sutarties galioja, kol Užsakovas nuperka Prekes už Pirkimo sutarties priede nurodytą pradinę Pirkimo sutarties vertę, bet ne ilgiau nei 18 mėn. nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Užsakovui Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu nenupirkus prekės už Pirkimo sutarties priede nurodytą Pradinę Pirkimo sutarties vertę, Pirkimo sutartis abipusiu rašytiniu Šalių susitarimu gali būti pratęsiama ne ilgesniems kaip 6 mėnesių laikotarpiams kol Užsakovas nupirkus prekes už Pirkimo sutarties priede nurodytą Pradinę Pirkimo sutarties vertę (sutarties 9.3 p.).

16. Aiškinant šią sutarties sąlygą sistemiškai, atsižvelgtina į tai, kad sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, pirkimo sutartis yra fiksuoto įkainio su peržiūra sutartis (sutarties 4.1 p.), o prekės kaina – Pirkimo sutarties priede nurodyta prekės mato vieneto kaina, įskaitant akcizą ir PVM (elektros energijos 1kW kaina) – sutarties 1.4 p. Taigi, sudarant sutartį, tiekėjai varžėsi dėl fiksuoto įkainio kainos, o ne dėl bendros sutarties vertės (maksimali lėšų suma, kurią užsakovas planavo skirti pirkimo sutartyje nurodytos prekės įsigijimui - sutarties 1.5 p.).

17. Sutarties 3.5.3 p. numatytas atsakovo įsipareigojimas per Pirkimo sutarties galiojimo terminą nupirkti Prekes už ne mažiau kaip 50 procentų sutarties vertės. Ieškovas neginčija, kad šį įsipareigojimą atsakovas įvykdė, nes įsigijo 55511416 kWh iš maksimalaus 58000000kWh elektros energijos kiekio. Tai, kad atsakovas įsipareigojo įsigyti elektros energijos už ne mažesnę kaip 50 procentų sutarties vertės sumą, patvirtina ir sutarties 5.3 p., kuriame numatyta atsakovo atsakomybė (bauda) už tokio įsipareigojimo neįvykdymą.

18. Sutarties priede nurodytas perkamos elektros energijos tarifas, taip pat preliminarus Prekės kiekis (58000000kWh), kurio vertė – 4247293,60 Eur, bei aiškiai susitarta, kad Užsakovas pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu neįsipareigoja nupirkti viso Pirkimo sutarties 2 stulpelyje nurodyto prekės kiekio.

19. Teismo vertinimu, aukščiu minėtos sutarties sąlygos yra pakankamai aiškios. Ieškovo nurodytas argumentas, kad sutartis šalims buvo privaloma vykdyti iki kol bus nupirkta prekė už sutarties priede nurodytą sutarties vertę arba 18 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos su sąlyga, jog atsakovė nupirks ne mažiau kaip 50 proc. prekės už sutarties priede nurodytą sutarties vertę, - atmestinas, nes tokios sąlygos sutarties tekste nėra. Kita vertus, toks sutarties aiškinimas yra nelogiškas – jeigu, ieškovo nuomone, buvo susitrata dėl prekių pirkimo už pradinę sutarties vertę, tokiu atveju kitas atsakovo įsipareigojimas - nupirkti ne mažiau kaip 50 proc. prekės už sutarties priede nurodytą sutarties vertę - praranda savo prasmę.

20. Sutarties sąlygų gramatinis ir sisteminis aiškinimas patvirtina, jog šalys susitarė, kad atsakovas įsigys ne mažiau kaip 50 procentų sutarties vertės elektros energijos ir šį įsipareigojimą atsakovas įvykdė. Tuo tarpu 58000000kWh elektros energijos kiekis šalių nurodytas kaip preliminarus ir neįpareigojantis atsakovą tokį elektros energijos kiekį įsigyti, o tuo atveju, jei atsakovas, nenupirkęs maksimalaus prekių kiekio, bet būtų suinteresuotas tokį maksimalų prekių kiekį įsigyti po sutarties galiojimo pabaigos, tokiu atveju jis šią teisę galėtų realizuoti šalims sudarius susitarimą dėl sutarties pratęsimo.

21. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog jis realiai gaus pajamas pardavus atsakovui sutartyje nurodytą preliminarų elektros energijos kiekį (5800000 kWh), nes dėl to šalys nesusitarė (kaip buvo minėta, sutartimi atsakovui buvo suteikta teisė įsigyti nurodytą preliminarų prekių kiekį), tuo labiau, kad viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta kaip fiksuoto įkainio sutartis. Tokiu būdu ieškovas nepagrindė, kad galėjo turėti teisėtų lūkesčių realiai gauti konkrečias pajamas pardavus atsakovui 58000000kWh elektros energijos, t.y. ieškovas neįrodė žalos fakto – 32 620,55 Eur negautų pajamų (CK 6.249 str. 1 d.).

22. Be to, ieškovas prašė priteisti 1336,84 Eur išlaidų – administravimo mokestis už AB Litgrid parduotą elektros energijos disbalansą, tačiau tokių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo nepagrindė: pagal sutarties sąlygas atsakovas neprisiėmė įsipareigojimo tokias išlaidas apmokėti (kaip ir įsigyti 58000000kWh elektros energijos), o Disbalanso pirkimo-pardavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad ieškovas realiai tokias išlaidas patyrė, t.y. kad sumokėjo 1336,84 Eur administravimo mokestį, bei kad tokį mokėjimą sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai.

23. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, aplinkybė ar atsakovas teisėtai nutraukė sutartį nėra teisiškai reikšminga. Tačiau, siekiant išsamiai išnagrinėti ginčą, tikslinga papildomai įvertinti šiuos atsakovo veiksmus,

24. Viešuosius pirkimus ir jų pagrindu sudarytų sutarčių nutraukimą, pakeitimą ir vykdymą reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris laikomas specialiuoju įstatymu CK atžvilgiu, o CK taikomas tiek, kiek santykių nereglamentuoja VPĮ (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių nutraukimą reglamentuoja VPĮ 90 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, o minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.

25. Šiuo atveju ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį nepasibaigus sutarties 9.2 p. numatytam galiojimo terminui. Iš 2020-05-31 atsakovo pranešimo apie sutarties nutraukimą nustatyta, kad atsakovas sutartį nutraukė ne VPĮ 90 str. 1 d. numatytais pagrindais ir ne sutartyje nurodytais atvejais, o CK numatytu pagrindu ir tvarka, t.y. pagal CK 6.721 str. Ieškovas nesirėmė aplinkybėmis, kad atsakovas netinkamai pasinaudojo teise nutraukti sutartį minėto CK straipsnio pagrindu arba kad atsakovas pažeidė įstatyme numatytą sutarties nutraukimo tvarką.

26. Dėl išdėstyto nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas, įspėjęs ieškovą prieš du mėnesius, vienašališkai nutraukė sutartį neteisėtai.

27. Esant nustatytoms aplinkybėms tesimas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Atsakovo nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (381,15 Eur) yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Imlitex“ atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.