Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vaidai Sodienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Vitės valdos“ atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, atsakovei R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vitės valdos“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu palaikė ir prašė tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (b.l. 13). Namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruoja UAB „Vitės valdos“ (b.l. 11-12). 2010-03-16 neeilinio bendrovės komisijos patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), buto tualeto lubų laikančios medinės konstrukcijos akivaizdžiai neatitinka privalomų statybos techninio reglamento reikalavimų ir turi avarinės būklės požymių. Komisija pateikė išvadą priimti privalomą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini), tualeto lubų laikančių medinių konstrukcijų remonto darbų atlikimo (b.l.15).

Atsakovės argumentai, kad dėl namo avarinės būklės kalti šio namo 3 buto gyventojai bylos nagrinėjimo metu neįrodyti, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių avarijos kilimo priežastis, ekspertizės skirti neprašė, todėl šiais argumentais kaip neįrodytais nesiremtina (LR CPK 178 str.).

2010-04-08 protokolu rangovu parinkta mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Rodata“, sutikusi gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) medinės perdangos remonto darbus atlikti už 8963 Lt (b.l.17). Apie priimtus sprendimus 2010-04-09 pranešimu buvo informuoti namo gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (b.l.23). Atsakovei už atliktus remonto darbus paskaičiuota mokėti 1138,83 Lt.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp butų savininkų ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus dėl teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Pažymėtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str.). Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorių skiria savivaldybės meras arba jo įgaliotas atstovas, administratorius veikia pagal savivaldybės mero patvirtintus nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-11 įsakymu Nr. AD1-616 UAB „Vitės valdos“ paskirta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (b.l. 11). Minėta bendrija savo veikloje, laikotarpiu, kai buvo atliekami ginčijami veiksmai, vadovavosi Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, kuriuos patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-30 įsakymu Nr. ADI-1865. Minėtų nuostatų 5 punkte nustatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai- tai teisės aktais nustatyti pastato konstrukcijų mechaninio atsparumo ir stabilumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, kiti pastatų ir jų inžinierinių sistemų naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Namo bendrojo naudojimo objektai – bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, tai yra : bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys; bendroji inžinerinė įranga; bendrojo naudojimo patalpos. Administravimo nuostatai suteikia teisę administratoriui priimti sprendimą, net ir nesant butų savininkų sutikimo, jeigu tai susiję su bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimų įgyvendinimais (Nuostatų 8.1 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2010-03-16 neeilinio bendrovės komisijos patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), buto tualeto lubų laikančios medinės konstrukcijos akivaizdžiai neatitinka privalomų statybos techninio reglamento reikalavimų ir turi avarinės būklės požymių. Komisija pateikė išvadą priimti privalomą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini), tualeto lubų laikančių medinių konstrukcijų remonto darbų atlikimo. Minėti darbai būtini siekiant pašalinti patikrinimo metu nustatytus avarinės namo būklės stovį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įvertinus tai, kad nurodyti atlikti remonto darbai buvo privalomi siekiant išsaugoti tinkamus bendrosios nuosavybės objektus, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį, teismo nuomone, administratorius turėjo teisę net ir neįvykus susirinkimui priimti privalomuosius sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų remonto darbams atlikti ir atlikti minėtus remonto darbus.

Pažymėtina, jog administratorius organizuodamas konkursą (kainų apklausos būdu) išsiaiškinti nugalėtoją remonto darbams namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atlikti, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Apie UAB „Vitės valdos“ priimtą sprendimą namo bendrasavininkams buvo pranešta 2010-04-09 pranešimu. 2010-04-12 buvo pasirašyta statybos rangos darbų sutartis (b.l. 24-30), bendra remonto darbų sąmata 8963 Lt. Už bendrojo naudojimo objektų remontą ar kitokius tvarkymo darbus, nenumatytus Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti, pagal šių darbų faktinę vertę arba pagal šių darbų vertę, nustatytą perkant juos konkurso arba kainų apklausos būdu mokestį administratorius apskaičiuoja proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai. UAB „Vitės valdos“ pateikė dokumentus, įrodančius, jog už remonto darbus atsakovė turėtų sumokėti 1138,83 Lt, 89,13 Lt administravimo ir eksploatacijos mokesčių, 2,81 Lt delspinigių, viso – 1227,96 Lt skolos ir 2,81 Lt delspinigių (b.l. 33

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė teikė atsakovei paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, tačiau nustatytu terminu už teikiamas paslaugas nemokėjo. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.). Laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (6.63 str. 1 d. 2 p.). Atsakovė iki šiol neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės R. P. priteistina 1227,96 Lt skola ieškovės UAB „Vitės valdos“ naudai. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad CK 6.55 str. 2 d. yra nustatyta, jog jeigu skolininkas nepareiškia, kokia prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

CK 6.71 str. 1 d. nurodyta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Ieškovė prašydama priteisti delspinigius remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Pažymėtina, jog delspinigių mokėjimą, kaip nurodyta CK 6.71 str. 1 d., gali nustatyti įstatymai, o ne poįstatyminiai teisės aktai. Todėl laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius vadovaujantis minėtu nutarimu yra nepagrįstas. Taip pat nėra įstatyminio pagrindo delspinigius priteisti vadovaujantis 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” nuostatomis. Minėto įstatymo 1 str. apibrėžia ratą asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal šį įstatymą gali būti skaičiuojami, pirma, Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio delspinigiai, antra, valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigiai. Ieškovė nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl šiuo atveju taikytinos bendros įstatymo nuostatos – dėl netesybų ir jų dydžio neabejotinai turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.). Įrodymų apie tokį susitarimą su atsakove nėra, todėl minėtas ieškinio reikalavimas atmestinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei priteistinos iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 210-11-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, jog ieškinys patenkintas 99 %, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 99 % žyminio mokesčio bei 99 % išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 88 str., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. P. 1227,96 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-11-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,34 Lt žyminio mokesčio ir 99 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei UAB „Vitės valdos“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.