- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1562-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23365-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- UAB „Top management Group“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Top management Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Hortor“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Top Management Group“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Top management Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Top Management Group“ 4435,0 Eur skolos, 6 procentus metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu kaip vežėju buvo sudariusi vienkartines krovinio pervežimo sutartis: 2017 m. liepos 3 d. Nr. EO5668, 2017 m. liepos 21 d. Nr. EO5785, 2017 m. spalio 4 d. Nr. EO6215. Pagal šias sutartis ieškovas atliko krovinių pervežimus į Maskvą (Rusija), krovinys buvo pristatytas, ką patvirtina CMR važtaraščiai. Įvykdęs sutartinius įsipareigojimus ieškovas pateikė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras: 2017 m. liepos 18 d. HOR Nr. 00216 – 1555 Eur sumai; 2017 m. rugpjūčio 3 d. HOR Nr. 00223 – 1400 Eur sumai; 2017 m. spalio 16 d. HOR Nr. 00243 – 1480 Eur sumai. Per nustatytą 45 dienų terminą, nustatytą PVM sąskaitose faktūrose atsakovas su ieškovu už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka ir pripažįsta, tačiau dėl sunkios įmonės padėties prašė skolą išdėstyti.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Top Management Group“ 4435 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4435 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui UAB „Hortor“.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medždiagą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutiko, konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 4435 Eur skolos už krovinio vežimo paslaugas.
6. Įvertinęs atsakovo nurodytus motyvus apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas dėl skolos išdėstymo yra nepagrįstas, nes atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėtį, bei įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas prašymui dėl skolos išdėstymo prieštaravo, prašymą dėl skolos išdėstymo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Top Management Group“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas UAB „Top Management Group“ prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir tenkinti apelianto prašymą pilna apimtimi bei išdėstyti sprendimo vykdymą 25 savaitėms, tokiomis dalimis: 1) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apeliantė įsipareigoja mokėti ieškovei kiekvieną savaitę iki einamosios savaitės ketvirtadienio (imtinai, jeigu ketvirtadienis ne darbo diena, tuomet mokėjimo terminas prasitęsia iki sekančios darbo dienos), po 177,40 EUR; 2) proporcingai su skolos mokėjimo terminu, leisti išdėstyti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 700 EUR.
8. Apeliantė nurodė, kad klaidingai skundžiamame sprendime nurodyta, kad iš apeliantės pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog apeliantės finansinė padėtis yra sunki. Vis dėl to, pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nenumato konkrečių įrodinėjimo priemonių panaudojimo, kiekviena šalis gali laisvai pasirinkti kokiais įrodymais remtis. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apelianto byloje pateiktų įrodymų visumos. Apeliantė kartu su atsiliepimu pateikė visus jo manymu reikalingus duomenis, leidžiančius pagrįsti jo sunkią finansinę padėtį. Apeliantė nurodė, kad neturi jokio kito turto, iš kurio vienu metu būtų galima patenkinti ieškovo ir kitų kreditorių pirmesnėje eilėje interesus. Teismas ne tik kad nesiėmė iniciatyvos, nurodydamas iš anksto atsakovei, kad jo pateikti duomenys nėra pakankami, tačiau nepatikrino ir viešų duomenų, kurie teismui yra prieinami. Todėl darytina išvada, kad teismas išnagrinėjo bylą nevisapusiškai ir neobjektyviai. Prašydama išdėstyti teismo sprendimą, apeliantė siekia stabilizuoti savo finansinę padėtį. O šiuo metu prireikus skolą sumokėti vienu kartu - atsakovė to nepajėgtų. Apeliantė įsiteisėjusius teismo sprendmus vykdo tinkamai, todėl nėra priežasčių, dėl ko būtų galima spręsti jog apeliantė savo įsipareigojimų neįvykdys. Atkreipė dėmesį, kad nei vieno teismo sprendimo, kuriame išdėstytas skolos mokėjimas, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, tai reiškia, kad ir kreditoriai pripažįsta apelianto sunkią finansinę padėtį. Taip pat ieškovė byloje nepateikė jokių grindžiančių įrodymų, kad jo finansinė padėtis būtų pasunkėjusi ar labai bloga. Apeliantės interesai yra labiau pažeidžiami, kadangi pradėjus sprendimo vykdymą dėl visos sumos, bendrovės veikla būtų sužlugdyta, galimai bendrovės darbuotojai netektų darbo.
9. Ieškovė pateikė prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos priteisiant ieškovei.
10. Nurodė, jog atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikdama apeliacinį skundą byloje, kurioje nėra ginčo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, tokiu būdu vilkindama sprendimo įsiteisėjimą. atsakovas niekada nesiūlė ieškovui sudaryti kokį nors susitarimą dėl atsiskaitymo dalimis už suteiktas pervežimo paslaugas, nebendravo su ieškovo atstovu telefonu, nei nuvykus į įmonės buveinę. Akivaizdu, kad priėmus 2018 m. sausio 18 d. teismo įsakymą, atsakovas galėjo mokėti ieškovui, kad ir paties nurodytą 177 eurų sumą per savaitę ir būtų skolą išmokėjęs dar iki ieškinio pateikimo. Pirmos instancijos teismo sprendimas ginčo teisena buvo priimtas po metų, po pirminio teismo įsakymo dėl tos pačios skolos išieškojimo išdavimo. Per tą laiką atsakovas nesumokėjo ieškovui nei vieno euro skolos, tačiau, siekdamas, kad teismo sprendimas neįsiteisėtų - pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, tik dėl to, kad skolos mokėjimas nebuvo išdėstytas. Ieškovės nuomone, skųsti teismo sprendimą vien tuo pagrindu, kad mokėjimai nebuvo išdėstyti, yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu, nes pagal savo paties prašymą mokėti dalimis (jeigu būtų mokėjęs), atsakovas iki apeliacinio skundo padavimo turėjo galimybę atsiskaityti su ieškovu net 4 kartus (savo paties nurodytais terminais) nuo prievolės atsiradimo 2017 metų liepos/spalio mėnesiais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
12. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas apelianto prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą.
13. Apeliantė nesutikdama su skundžiama sprendimo dalimi, apeliacinį skundą grindžia, tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių prastą atsakovės turtinę padėtį, nesiėmė iniciatyvos patikrinti viešuosius registrus, neatsižvelgė, jog prašydama išdėstyti teismo sprendimą atsakovė siekia stabilizuoti savo finansinę padėtį ir kt. Apeliacinės insntancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
14. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK 284 str. nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (ar atidedamas) tik išimtiniais atvejais.
15. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia turtine padėtimi ir teigė, jog skolą grąžins per 25 savaites mokėdama po 177,40 EUR.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantė nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo turtinę padėtį. Pažymėtina, jog tokiais dokumentais gali būti laikomi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, duomenys apie turimą turtą, lėšas, įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovės pateiktos 2017, 2018 m. pardavimų detalizacijos kopijos; 2017 m. sausio 15 d. Papildomo susitarimo su vertimu kopija; 2016 m. balandžio 1 d. Maskvos apskrities Arbitražo teismo sprendimo su vertimu kopija; išlaidų suvestinės kopija; 2018 m. rugpjūčio 31 d. Tarpusavio susitarimo kopija; nelaikytini pakankamais vertinti įmonės finansinę padėtį. Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas duomenis apie atsakovės turtinę padėtį turėjo rinkti savo iniciatyva taip pat nelaikytinas pagrįstu. Pažymėtina, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindą.
17. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo taip pat aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 07 09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
18. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įrodymų sudarančių pagrindą spręsti, kad jos turtinė padėtis ateityje pagerės. Svarbu pažymėti ir tai, jog atsakovės skola ieškovei yra susidariusi nuo 2017 m., tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė būtų sumokėjusi bent dalį skolos. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį mokėdama savo nurodomą sumą 177,40 EUR per savaitę, atsakovė susidariusią skolą galėjo padengti jau kelis karuts. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų padengusi bent dalį priteistos skolos. Nagrinėjamu atveju nesant ieškovo sutikimo atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, laikytina, kad vykdymo atidėjimas ar išdėstymas pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Esant šiam kontekstui pažymėtina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis vykdymo procese.
19. Ieškovė prašo skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
20. Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
21. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl teismas apeliacinio skundo pateikimo nepripažįsta atsakovo piktnaudžiavimu teise. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas ir netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. civilinė byla Nr. 3K-7-276-469/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.