Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-166-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
1A-175-166-2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00156-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Regina Pocienė
Nuteistasis
A. A.
Nukentėjusysis
A. L. K.
Advokatai
Jolanta Tere
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-175/2012

Teisėjas Petras Karvelis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00156-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.1.; (S) 2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.;2.1.15.7.;2.4.6.3.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. kovo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Viktoro Dovidaičio, Reginos Pocienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjui Mansurui Muksinovui,nuteistajai A. A.,nukentėjusiajai A. L. K.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Dovilei Bogomolskytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. A. ir nukentėjusiosios A. L. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio kuriuo:

A. A. pripažinta kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausta 10 MGL (1300 litų) bauda.

Nukentėjusiosios A. L. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priteista iš A. A. 1029 (vienas tūkstantis dvidešimt devyni ) litai 59 centai turtinės žalos atlyginimui, 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir 543 (penki šimtai keturiasdešimt tris) litai 20 centų procesinių išlaidų A. L. K. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteista už tai, kad vairuodama kelių eismo transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2011-02-05, apie 14.39 val., A. A. vairavo A. M. priklausantį automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, nuvažiavimu nuo Ozo g. link Ukmergės g. Artėdama šalutiniu keliu prie nereguliuojamos nelygiareikšmių kelių sankryžos su Šeškinės g., pažeisdama KET ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimus, nesustojo prieš „Stop“ liniją, esančią prieš sankryžą su Šeškinės g., ir nedavė kelio iš kairės pusės nuvažiavimu nuo Ukmergės g. link Šeškinės g. pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. K., gim. 1980 m., įvažiavo į sankryžą ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Mazda 626 keleivė A. L. K., gim. 1943 m., kuriai buvo nesunkiai sutrukdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto 1 priedo 204 ženklo reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. A. prašo panaikini/sumažinti priteistą neturtinę žalą bei turtinę žalą apmokėti priteisti UAB „PZU Lietuva“.

Pasak apeliantės, turtinę žalą teismas turėjo priteisti iš UAB „PZU Lietuva“, o ne iš jos. Kaip teigia apeliantė, byloje yra įrodymai, jog ji turėjo civilinį draudimą, be to nukentėjusiajai draudimo kompanija jau atlygino dalį, tai yra, 1 035, 14 Lt turtinės žalos. Apeliantės manymu, likusią dalį turi atlyginti UAB „PZU Lietuva“.

Apeliantės nuomone, teismas priteisdamas 10 000 Lt neturtinės žalos, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio reikalavimais ir nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijų. Apeliantė teigia, kad ji nesugebėtų sumokėti tokios sumos. Pasak apeliantės, ji dirba mokytoja, tad gauna mažą atlyginimą, yra išsituokusi, gyvena viena ir jai reikia išlaikyti butą. Apeliantė pažymi, kad serga keliomis lėtinėmis ligomis, todėl yra priversta nuolat vartoti vaistus, be to, po įvykio, jos sveikata dar pablogėjo. Apeliantė teigia, kad ji ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios, siūlė 2 000 Lt materialinės pagalbos, tačiau nukentėjusioji nesutiko. Su paskirta bauda bei procesinėmis išlaidomis apeliantė sutinkanti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. L. K. prašo paskirti papildomą tyrimą bendro darbingumo netekimo procentų ir jos sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymui ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-17 nuosprendį. Jei apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su šiuo prašymu, A.L. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-17 nuosprendį pakeisti ir priteisti visą patikslintame civiliniame ieškinyje prašytą neturtinę žalą.

Kaip teigiama skunde, teisiamajame posėdyje buvo prašoma skirti papildomą tyrimą tikslu nustatyti bendro darbingumo netekimo procentus, tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad šis klausimas galės būti sprendžiamas jai kreipiantis dėl žalos atlyginimo civiline tvarka, kadangi taip yra vilkinamas procesas. Pasak nukentėjusiosios, teismui neišsprendus šio prašymo, ji nukentėjo ir neturtinės žalos dydžio atlyginimo prasme, kadangi ir „PZU Lietuva“ nesutiko jai daugiau atlyginti neturtinės žalos. Nukentėjusioji pažymi, kad ji bendro darbingumo netekimo procentų pateikti negalėjo, kadangi teismas atsisakė atlikti papildomą tyrimą, o draudimo bendrovė negalėjo daugiau įvertinti jai padarytos neturtinės žalos dydžio ir žalą atlyginti. Nukentėjusiosios manymu, taip buvo užkirstas kelias pilna apimtimi realizuoti jai suteiktą teisę į neturtinės žalos dydžio įvertinimą įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nukentėjusiosios manymu, teismas nepagrįstai nesvarstė ir nepasisakė dėl prašymo, dėl papildomo kūno sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo. Pasak A.L. K., teismui atsisakius atlikti papildomą tyrimą liko neištirtos esminės šios bylos aplinkybės dėl jai padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnio, o neišsiaiškinus visų esminių bylos aplinkybių, buvo suvaržytos jos, kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teisės, buvo padaryti baudžiamojo proceso kodekso įstatymo pažeidimai, kurie teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Nukentėjusiosios manymu, teismas nepagrįstai netenkino jos patikslinto civilinio ieškinio pilnai ir nemotyvuotai sumažino prašomos neturtinės žalos dydį nuo 17 260 iki 10 000 Lt. Pasak nukentėjusiosios teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad dėl patirtų kūno sužalojimų, ypač traumuotos dešinės rankos, ji iki šiol patiria didelį fizinį skausmą, jai tinsta ranka, negali jos pakelti, gydosi ir vartoja nuskausminamuosius vaistus, dėl ko sutriko virškinimo sistema, blogai miega naktimis. Kaip teigia nukentėjusioji, ji iki šiol jaučia baimę važiuodama automobiliu, negali viena susitvarkyti buityje, pasigaminti valgyti, apsirengti, užsiimti mėgstamu darbu, dėl didelio rando negali dėvėti atvirų rūbų, kas ją skaudina ir žemina, kaip žmogų, kadangi iki autoįvykio ji buvo sveika, savarankiška, darbinga ir artimųjų pagalbos nereikėjo.

Nukentėjusioji taip pat prašo pripažinti proceso išlaidomis išlaidas už jos atstovę-advokatę J.T.Litvinskienę, bylą nagrinėjant tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ir priteisti jas iš nuteistosios A. A..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji A. A. ir jos gynėjas prašė nuteistosios skundą tenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti, nukentėjusioji A.L. K. ir jos atstovė advokatė prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, o nuteistosios skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistosios skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiosios skundą atmesti, UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė prašė nuteistosios skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas, išskyrus dalyje dėl procesinių išlaidų priteisimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis dalyje dėl veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išspręstu ieškinio klausimu, todėl dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nuosprendis yra keistinas.

Kaip matyti iš apeliacinių skundų, tiek nuteistoji A. A., tiek nukentėjusioji A.L. K. nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir bausmės dydžio neginčija. Ginčas kyla dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio.

BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys.

Šioje baudžiamojoje byloje BPK X skyriaus nuostatos buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota, ieškinys išnagrinėtas, o nuteistosios ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde teismo sprendimas ginčijamas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Visos minėtos BPK nuostatos šioje konkrečioje byloje yra reikšmingos.

Dėl nuteistosios A. A. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė prašo jai priteistą turtinę žalą apmokėti iš UAB „PZU Lietuva“. Apygardos teismas sutinka su šiuo prašymu, jis yra tenkintinas ir pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra keistinas.

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008).

Kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pareigos atlyginti A.L. K. padarytą žalą pagrindas yra privalomuoju draudimo sutartimi AYAS Nr. 7539272, kuria privalomuoju draudimu 2011-02-05 kelių įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonės Mitsubishi COLT, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Vadovaujantis nurodyta draudimo sutartimi, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 (2007-05-17 d. redakcija) bei 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, UAB DK „PZU Lietuva“ yra įpareigota atlyginti žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusioji draudimo įmonei UAB „PZU Lietuva“ pateikė civilinį ieškinį, kuriame buvo reikalauja 910,22 Lt turtinės žalos atlyginimo. Patikslintu civiliniu ieškiniu, nukentėjusioji prašė priteisti 124,92 Lt už papildomas medicinines išlaidas, atsiradusias po ieškinio surašymo. UAB „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai atlygino 1035,14 Lt turtinės žalos. 2011-08-10 apylinkės teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė pateikė papildomus dokumentus (kvitus), kurie liudijo, kad nukentėjusioji turėjo 1029,59 Lt papildomų išlaidų susijusių su gydymu. Apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatė, kad 1029,59 Lt turtinė žala priteistina iš nuteistosios A. A. nukentėjusiosios A.L. K. naudai.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 7 dalis nurodo, kad sveikatos grąžinimo išlaidos atlyginamos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras, priemones, kurie yra apmokami nukentėjusiajam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

Bylą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme iš VŠį Šeškinės poliklinikos buvo išreikalautos nukentėjusiosios A.L. K. medicininių dokumentų kopijos, patvirtinančios nukentėjusiosios sanatorinio gydymo būtinumą ir turėjusio ryšį su patirta trauma. Pateiktuose teismui dokumentuose matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-07-24 iki 2011-08-04 nukentėjusioji, gydytojo siuntimu, vyko reabilitacijos gydymui į Sveikatos centrą „Energetikas“, kur jai buvo atliekamos procedūros susijusios su eismo įvykio metu patirta trauma – dešinio žastikaulio kūno lūžimu.

Vadovaujantis sudaryta draudimo sutartimi pareiga atlyginti nukentėjusiosios turtinę žalą, visas gydymo išlaidas, tenka draudimo kompanijai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad byloje yra pakankamai objektyvių duomenų patvirtinančių nukentėjusiosios reabilitacinio gydymo priežastinį ryšį su eismo įvykio metu patirta trauma, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra keistinas ir nukentėjusiosios turėtos 1029,59 Lt gydymo išlaidos yra priteistinos iš UAB DK „PZU Lietuva“ A.L. K. naudai.

Apeliantė skunde taip pat prašo panaikinti/sumažinti apylinkės teismo priteistą neturtinę žalą. Apeliantės nuomone, teismas priteisdamas 10 000 Lt neturtinės žalos, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio reikalavimais ir nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijų. Su šiuo apeliantės argumentu kolegija nesutinka ir jis yra atmestinas.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.).

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 17260 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, o būtent: padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiosios išgyvenimus, nuteistosios turtinę padėtį, protingumo kriterijus ir žalos dydį sumažino iki 10 000 Lt.

Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. A. vairuodama kelių eismo transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji A.L. K. dėl nuteistosios nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės.

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas ir pan. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padaryto pažeidimo šiurkštumą bei kaltės laipsnį ir dar mažinti neturtinės žalos dydį, apygardos teismas nemato pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios A. L. K. apeliacinio skundo argumentų

Nukentėjusioji tiek apeliaciniame skunde, tiek apygardos teismo posėdyje prašė paskirti papildomą tyrimą tikslu nustatyt bendro darbingumo netekimo procentus. Be to, jos manymu, teismas nepagrįstai nesvarstė prašymo dėl papildomo kūno sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo. Šis nukentėjusiosios prašymas bei skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 809/11(01) konstatuota, kad A.L. K. buvo padaryta kraujosruva dešinėje rankoje, dešinio žastikaulio kūno lūžis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (T1 b.l. 27-28). Apylinkės teismas tenkino nukentėjusiosios atstovės advokatės prašymą ir apklausė ekspertą, surašiusį specialisto išvadą dėl A.L. K. patirtų sužalojimų. Ekspertas parodė, kad kol nėra pasibaigęs gydymas, negalima vertinti sužalojimo pasekmių, o sužalojimo mastas lieka toks pats, koks buvo nustatytas specialisto išvadoje. Eksperto nuomone esant nesunkiam kūno sužalojimui, mažai tikėtina, kad sužalojimas galėtų būti perkvalifikuotas į sunkų kūno sužalojimą. Be to, kaip parodė ekspertas, gydymo trukmė nepriklauso nuo sužalojimo masto (T1 b.l. 161). Apygardos teismas nemano, kad nukentėjusiajai buvo užkirstas kelias pilna apimtimi realizuoti jai suteiktą teisę į neturtinės žalos dydžio įvertinimą įstatymo nustatyta tvarka ir apylinkės teismui tai nesukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei šioje apimtyje priimti pagrįstą sprendimą, todėl šie nukentėjusiosios A.L. K. argumentai yra atmestini.

Nukentėjusiosios manymu teismas nepagrįstai netenkino jos patikslinto civilinio ieškinio pilnai ir nemotyvuotai sumažino prašomos neturtinės žalos dydį nuo 17 260 iki 10 000 Lt. Apygardos teismas šį argumentą vertina kritiškai ir jis taip pat atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Priteisdamas neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios fizinius, dvasinius išgyvenimus, pasekmes, nepatogumus – sužalota nukentėjusios A.L. K. ranka, nukentėjusioji negali tinkamai pasirūpinti savimi, į nuteistosios turtinę, šeimyninę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei priteistinos sumos dydį sumažino. Apygardos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Kolegijos nuomone nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio pilnai ir nemotyvuotai sumažino prašomos neturtinės žalos dydį, todėl šis skundo argumentas yra atmestinas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo pripažinti proceso išlaidas už jos atstovę advokatę bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme ir priteisti jas iš nuteistosios A. A.. Šis nukentėjusiosios prašymas tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiosios A.L. K. atstovė advokatė J.T.Litvinskienė apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir teismo posėdžio metu pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 576,68 Lt ir 492 Lt sumai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis Nr. 2K-377/2009).

Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistoji A. A., tiek nukentėjusioji A.L. K.. Nuteistosios apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas patenkina iš dalies, o nukentėjusiosios skundas netenkinamas, pripažįstant jį nepagrįstu. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiosios išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina į šių išlaidų pagrįstumą, į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje A.L. K. turėtos išlaidos advokatui yra pagrįstos tik iš dalies, nes jos apeliacinis skundas, paduotas jos iniciatyva, atmetamas kaip nepagrįstas. Todėl, kolegija daro išvadą, kad turi būti apmokėta tik dalis nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokatui. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, kolegijos nuomone, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkanti suma yra 300 Lt.

Pažymėtina, kad nagrinėjant apeliacinius skundu aukštesnės instancijos teisme buvo pateiktas kvitas, kad nuteistoji A. A. yra atlyginus 544 Lt procesinių išlaidų A.L. K. naudai, priteistų skundžiamu nuosprendžiu.

Apygardos teismo posėdžio metu nukentėjusioji pateikė kvitą 5,16 Lt sumai už vaistus Nimesil ir prašė priteisti šias išlaidas. Kolegija šį prašymą laiko nepagrįstu todėl jis yra netenkinamas. Kolegija pažymi, kad šie vaistai yra receptiniai, tačiau teismui nepateikta jokių dokumentų, kad šie vaistai nukentėjusiajai būtų paskirti gydytojo ir būtent eismo įvykio metu patirtam sužalojimui gydyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos pripažįstamos nepagrįstomis ir nukentėjusiosios prašymas dėl 5,16 Lt sumos priteisimo - netenkintinas.

Kolegija pažymi, kad ateityje atsirasiančios išlaidos susijusios su gydymu dėl patirto sužalojimo gali būti nagrinėjamos civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas priteisiant iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiosios A. L. K. naudai 1029,59 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

nuteistosios A. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-17 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. A. priteista 1029 (vienas tūkstantis dvidešimt devyni) litai ir 59 centai nukentėjusiajai A. L. K. padarytai turtinei žalai atlyginti ir šią sumą nukentėjusiajai A. L. K. priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“.

Priteisti iš A. A. 300 (tris šimtus) litų procesinių išlaidų A. L. K. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios A. L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjai Viktoras DovidaitisRegina Pocienė