Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-02 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą – 1 (vieneriems) metams, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamo auklėjamojo pobūdžio darbų, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 70 valandų nemokamo auklėjamojo pobūdžio darbų, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-10-01, apie 11 val., veikdamas bendrai su Ą. D., gim. 1995-06-09, kuris nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsiranda atsakomybė, viešoje vietoje – Marijampolės mieste, Kauno gatvėje, netoli Jaunimo mokyklos pastato, elgdamasis įžūliai, kas pasireiškė smūgių sudavimu, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tai yra Ą. D. laikant nukentėjusįjį P. V., jis sudavė du smūgius rankomis P. V. į krūtinės sritį bei vieną kartą spyrė P. V. į kairę koją, tuo metu Ą. D. pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko šis parkrito ant žemės ir Ą. D. šokinėjo nukentėjusiajam ant nugaros, tuo sukeldamas nukentėjusiajam P. V. fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje Ą. D. spyrus I. K. į šoną ir tokiu būdu nukentėjusįjį partrenkus ant žemės, Ą. D. užšokus ir šokinėjant ant parkritusio nukentėjusiojo I. K. galvos ir nugaros, jis priėjo prie atsistojusio I. K. ir sudavė jam ne mažiau keturis smūgius kumštimi į šonus, tuo sukeldamas nukentėjusiajam I. K. fizinį skausmą, ir tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., paskirdamas A. V. laisvės apribojimo bausmę, netinkamai pritaikė LR BK 41 str. 2 d., 54 str. 1, 2 d., 56 str. 1 d., 59 str. 1 d. 2 p., 61 str. 2 d. ir 80 str. 4 p. nuostatas. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, netinkamai įvertino kaltinamojo A. V. asmenybę, nurodė, jog A. V. kaltės neginčija, tačiau tai nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. V. charakterizuojamas neigiamai, 2006-2008 metais dėl elgesio problemų buvo apgyvendintas Viliučionių vaikų socializacijos centre, 2009-05-28 A. V. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jis nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, du kartus baustas administracine tvarka: 2010-01-26 pagal LR ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), 2010-05-03 pagal LR ATPK 178¹ str. 2 d. (asmenų iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimas ar jų turėjimas), taikyta minimalios priežiūros priemonė - socialinio pedagogo, psichologo konsultacija, po to, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. pagrindu buvo taikytos auklėjamojo poveikio priemonės-30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, taip pat paskirtas elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, 2010-06-10 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ir neatlygintinai per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skunde nurodyta, kad minimalios priežiūros, auklėjamojo poveikio priemonės bei paskirta laisvės apribojimo bausmė nesulaikė nepilnamečio A. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jo gyvenimo būdo bei elgesio nepakeitė. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. V. naują veiką padarė ne tik neatlikęs 2010-03-05 nuosprendžiu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės (2010-09-02 nutartimi nemokamų darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2010-10-02), bet ir neatlikęs 2010-06-10 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Konstatuotina, jog kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikaltimas buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio pasekmė. Paskyrus tokią pačią bausmės rūšį už nusikaltimą kuris buvo padarytas neatlikus prieš tai paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės bei laisvės apribojimo bausmės, manyti, jog 2011-02-02 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė sulaikys A. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad LR BK 59 str. 1 d. 2 p. yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri nustatoma tik esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kartu turi būti nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tai yra pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytosios veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir panašiai). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. V. nukentėjusiųjų dėl padaryto nusikaltimo neatsiprašė, padarytos žalos visiškai ar iš dalies neatlygino, o iš dalies teisingus parodymus apie įvykių aplinkybes davė tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėją, prašiusį prokuroro apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. V. nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis keistinas, pašalinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir pakeičiant bausmės rūšį bei jos dydį (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p.).

Vienas iš pagrindų pakeisti nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra netinkamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR BK 59 str., reglamentuojančio atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nuostatas.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri nustatoma tik esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, kartu turi būti nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tai yra pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytosios veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir panašiai). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. V. nukentėjusiųjų dėl padaryto nusikaltimo neatsiprašė, padarytos žalos visiškai ar bent iš dalies neatlygino, o iš dalies teisingus parodymus apie įvykių aplinkybes davė tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, todėl A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) šalintina.

Nepagrįstai pripažinęs A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nepakankamai objektyviai įvertinęs kaltininko asmenybę, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė A. V. bausmę. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri ir atitikdama Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje nustatytas ribas savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas A. V. paskyrė neteisingą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu yra aiškiai per švelni.

Skiriant bausmę nepilnamečiui, vadovaujamasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir Baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais (LR BK 91 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis savo kaltės neneigė, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, charakterizuojamas neigiamai, lanko mokyklą, atsižvelgė į jauną kaltinamojo amžių bei jo socialinę brandą.

Parinkdamas bausmės rūšį, pirmosios instancijos, teisėjų kolegijos nuomone, nepakankamai objektyviai vertino tai, kad naują nusikalstamą veiką A. V. padarė neatlikęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ir neatlygintinai per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžiu A. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. pagrindu, taikant jam auklėjamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, taip pat paskirtas elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 valandos. Kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, tai laikytina nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino tai, kad A. V. charakterizuojamas neigiamai (b.l. 52, 55), 2006-2008 metais dėl elgesio problemų buvo apgyvendintas Veliučionių vaikų socializacijos centre, 2009-05-28 A. V. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jis nebuvo sulaukęs amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, du kartus baustas administracine tvarka: 2010-01-26 pagal LR ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), 2010-05-03 pagal LR ATPK 178¹ str. 2 d. (asmenų iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimas ar jų turėjimas), jo atžvilgiu buvo taikyta minimalios priežiūros priemonė – socialinio pedagogo, psichologo konsultacija, jam yra diagnozuotas ūminis ir praeinantis psichozinis sutrikimas, socializuoto elgesio sutrikimas bei žalingas alkoholio vartojimas (b.l. 50).

Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog minimalios priežiūros, auklėjamojo poveikio priemonės bei paskirta laisvės apribojimo bausmė nesulaikė nepilnamečio A. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jo gyvenimo būdo bei elgesio nepakeitė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. V. naują veiką padarė ne tik neatlikęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžiu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, bet ir neatlikęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Darytina pagrįsta išvada, jog paskyrus tokios pačios rūšies bausmę, nebus pasiektas bausmės efektas, pakartotinai paskirta laisvės apribojimo bausmė nesulaikys A. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. 2 d.

Įvertinus A. V. daromų tyčinių nusikaltimų recidyvą, jo asmenybę, anksčiau taikytą bausmės rūšį ir auklėjamojo poveikio priemones, atsižvelgiant į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už vidurkį.

Kadangi A. V. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs laisvės apribojimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės bendrintinos LR BK 64 str. pagrindu, prie paskirtosios bausmės iš dalies pridedant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, taikant LR BK 65 str. numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p.,

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-02 nuosprendį pakeisti:

Pašalinti A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

A. V. pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str., prie paskirtos bausmės pridėti dalį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.