Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

trečiojo suinteresuoto asmens G. Ž.atstovui advokatui Algimantui Kolpertui ir įgaliotam asmeniui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž. dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundu (originale – ieškinys) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 12 d. sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2015 m. birželio 3 d. prašymą įtraukti jį į Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašą;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo patvirtintas Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumas, į pretendentų sąrašą neįtraukiant pareiškėjo;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės pretendentų, kuriems projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo tvirtinimo“ dalį, kuria Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, Aukštadvario kadastro vietovėje, Masiokų kaime buvo patvirtintas pardavimui, G. Ž. suprojektuotas 6,6 ha ploto ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 1998 metų aktyviai ir sėkmingai ūkininkauja, naudodamas ne tik nuosavus, bet ir nuomojamus, Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus. Nurodė, kad 2005-2011 metais nuomojo, o 2012 metais Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau - NŽT Panevėžio skyrius) vedėjo 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu naudojo ir 7 ha dydžio Lietuvos valstybei priklausančiu žemės plotu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, Aukštadvario kadastro vietovėje, Masiokų kaime (toliau – ir ginčo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo teigimu, nuo pat valstybinių žemės sklypų nuomos pradžios jis planavo valstybei priklausančius žemės sklypus įsigyti nuosavybėn ir šį savo pageidavimą daug kartų yra išreiškęs NŽT Panevėžio skyriaus specialistei D. J. Nurodė, kad jis niekada neatsisakė naudotis jam išnuomotais valstybinės žemės sklypais. Teigė, kad jis visiškai pasitikėjo NŽT Panevėžio skyriaus specialistės D. J. jam duotais pažadais, informuoti jį kai bus galimybė parduoti ir bus paruošti dokumentai sudaryti jo nuomojamų valstybinių žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Tačiau 2015 metais pareiškėjas iš trečiųjų asmenų netikėjai sužinojo, kad ginčo žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) ženklina ūkininkas G. Ž. Ši informacija pareiškėjui buvo visiškai netikėta, nes niekada ir jokia forma NŽT Panevėžio skyriui nėra išreiškęs atsisakymo nuomotis ar įsigyti nuosavybėn ginčo žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) ir niekada jokia forma iki šiol NŽT Panevėžio skyrius nėra pranešęs apie šio žemės ploto jo naudojimo teisės panaikinimą bei nėra davęs jokio pasiūlymo jam pateikti prašymą ir sudaryti šio žemės ploto ilgalaikės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį. Sužinojęs šią informaciją, pareiškėjas kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas suteikti informaciją apie jo naudojamą ginčo žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 14 d. raštu informavo, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – Aukštadvario vietovės projektas) pretendentų eiliškumas. Pretendentų susirinkimas įvyko 2012 m. rugsėjo 4 d., kurio metu pareiškėjo nuomojamą žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinko 14 eiliškumo grupėje esantis G. Ž., jam žemės plote Nr. (duomenys neskelbtini)buvo suprojektuotas pardavimui 6,6 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gavęs šią informaciją, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu įtraukti jį į Aukštadvario vietovės projekto pretendentų eiliškumo sąrašą ir perkelti jam G. Ž. suprojektuoto ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises. Tuomet atsakovas pareiškėjui pateikė informaciją apie įsakymą patvirtinti Aukštadvario vietovės projektą ir jo metu G. Ž. suprojektuotą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) bei sprendimą parduoti G. Ž. šį žemės sklypą. Pareiškėjas mano, kad ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi G. Ž. buvo parduotas pažeidžiant teisės aktus ir jo pirmumo teisę įsigyti nuosavybėn šį žemės sklypą. Pareiškėjo teigimu, organizatorius arba Aukštadvario vietovės projektą rengėjas asmeniškai privalėjo supažindinti pareiškėją kaip pertvarkomo ginčo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoją apie rengiamą Aukštadvario vietovės projektą. Tačiau jokios informacijos iš NŽT Panevėžio skyriaus apie rengiamą Aukštadvario vietovės projektą pareiškėjas nėra gavęs. Pareiškėjas mano, kad atsakovas nesilaikė 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3 D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų ir neinformavo jo apie Aukštadvario vietovės projektą. Pareiškėjo teigimu, kadangi jis ginčo žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo nuo 2005 metų, todėl įsigyjant ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) jis būtų patekęs į pirmesnę – 12 eiliškumo grupę, nei G. Ž., kuris buvo priskirtas tik 14 eiliškumo grupei. Todėl NŽT Panevėžio skyriui tinkamai neinformavus jo apie pradėtą rengti Aukštadvario vietovės projektą ir tuo apribojus jo teisę būti įrašytam į pageidaujančių įsigyti valstybinį žemės sklypą sąrašą, jo naudojamas žemės sklypas nepagrįstai buvo parduotas žemesnei pretendentų eiliškumo grupei priskirtam G. Ž. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas iš esmės remdamiesi skunde nurodytais argumentais prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad apie rengiamą Aukštadvario vietovės projektą šiuo atveju nepakako paskelbti tik vietinėje spaudoje, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie rengiamą Aukštadvario vietovės projektą.

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, o žemės sklypų pardavimą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai vykdo turėdami asmens prašymą parduoti žemės sklypą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ nustatė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Pažymėjo, kad S. P. nebuvo pateikęs prašymo pirkti valstybinės žemės be aukciono Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, Aukštadvario kadastro vietovėje (toliau - Aukštadvario kadastro vietovė), o G. Ž. 2010 m. gegužės 21 d. buvo pateikęs prašymą pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) šioje vietovėje. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad turėjo būti supažindintas asmeniškai su parengtu Aukštadvario vietovės projektu pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 3 D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Šios taisyklės nurodo, kad formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami nauji žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka), o žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 nustatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, o ne šiomis taisyklėmis. Nurodė, kad informacija apie Aukštadvario vietovės projekto rengimo pradžią buvo paskelbta spaudoje – 2012 m. liepos 5 d. laikraštyje „Panevėžio balsas“ Nr. 156 bei kitais teisės aktuose numatytais būdais. Pažymėjo, kad pirmumo teise įsigyjami žemės sklypai pagal pateiktus prašymus grąžinti, perduoti, ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai bei pirkti žemės sklypus, ir tik patenkinus šiuos prašymus gali būti sprendžiami klausimai dėl žemės nuomos ar laikino naudojimo. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ S. P. leista laikinai naudotis žemės plotu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2.8 punkte nurodyta, kad teisė laikinai naudotis valstybine žeme nutraukiama nepasibaigus šiame įsakyme nurodytam terminui, jeigu valstybinės žemės plotai perduodami nuosavybėn, išnuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims. Teigė, kad pareiškėjas nebuvo informuotas pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 27.2 punktą, tačiau šiuo atveju jis būtų galėjęs tik nuomotis žemės sklypą, o ne pirkti, bei tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys nebūtų pageidavę šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta. G. Ž. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Teigė, kad pareiškėjui buvo žinoma, ar turėjo būti žinoma apie kadastrinės vietovės vykdomą žemėtvarkos reformą ir formuojamus žemės sklypus, kadangi tomis pačiomis taisyklėmis vadovaujantis ir pačiam pareiškėjui buvo formuojami žemės sklypai pardavimui, jam buvo žinoma žemės sklypų parengimo ir pardavimo tvarka. G. Ž. nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę ir galėjo pateikti prašymą suprojektuoti ir pirkti ginčo žemės sklypą, tačiau savo teise nepasinaudojo. Mano, kad toks pareiškėjo neveikimas buvo aiškus, jis pageidavo įsigyti nuosavybėn tik konkrečius žemės sklypus, tačiau ne ginčo žemės sklypą. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nėra prašęs leisti jam privatizuoti, tai yra įstatymuose nustatyta tvarka įsigyti ginčo žemės sklypą. G. Ž. nurodė, kad pareiškėjas prašymą įtraukti į kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pateikė tik 2015 m. birželio 3 d., tai yra po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas prieš tai jam pateikus prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas nebuvo pateiktas iki žemės sklypo suformavimo, negali būti pareiškėjui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos, nes toks teisių perkėlimas reikštų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinio turto įsigijimą, pažeidimą. Tvirtino, jog nors pareiškėjas skunde teigė, kad būtų galėjęs kaip ginčo naudotojas įsigyti ginčo žemės sklypą kaip aukštesnės eilės pretendentas, tačiau šie argumentai nėra svarbūs, sprendžiant byloje kilusį ginčą, nes pareiškėjas iš viso nebuvo pateikęs prašymo įtraukti jį į pretendentų sąrašą, neišreiškė pageidavimo įsigyti ginčo žemės sklypą, nereiškė pageidavimo jį suformuoti, todėl negali būti sprendžiamas pirmumo klausimas. Trečiojo suinteresuoto asmens G. Ž. atstovai advokatas A. Kolpertas ir A. Ž. iš esmės remdamiesi atsiliepime nurodytais argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad pareiškėjas yra ne vieną kartą dalyvavęs žemės reformos žemėtvarkos projektuose, todėl turi žinių ir yra patyręs šioje srityje. Be to, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ nuostatomis tvirtino, kad pareiškėjas iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. valios pirkti valstybės žemės ūkio paskirties sklypą nėra išreiškęs.

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įtraukti jį į Aukštadvario vietovės projekto pretendentų eiliškumo sąrašą; dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria buvo patvirtintas Aukštadvario vietovės projekto pretendentų eiliškumas; dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria Aukštadvario kadastro vietovėje buvo patvirtintas pardavimui G. Ž. suprojektuotas 6,6 ha ploto ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. birželio 8 d. gavo pareiškėjo 2015 m. birželio 3 d. skundą „Dėl pretendentų sąrašo papildymo ir pirkėjo teisių perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas prašė įtraukti jį į Aukštadvario vietovės projekto pretendentų eiliškumo sąrašą arba tai atlikti įpareigoti NŽT Panevėžio skyriaus vedėją; perkelti jam G. Ž. suprojektuoto ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises, įvertinant Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą kompensuoti G. Ž. realiai patirtas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo išlaidas. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė pareiškėjui, kad Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjo klausimus, susijusius su ginčo žemės sklypu yra išnagrinėjusi ir pareiškėjui atsakiusi 2015 m. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Pakartotinai informavo, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės pretendentų, kuriems projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo tvirtinimo“ patvirtino Aukštadvario vietovės projektą ir šio projekto metu suformuotus žemės sklypus, taip pat ir G. Ž. suprojektuotą ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą parduoti G. Ž. ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pažymėjo, kad A. Ž., veikianti už G. Ž., ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš valstybės (b. l. 27-29).

Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ buvo patvirtinta Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorija ir laisvos žemės fondo plotai, iš jų ir laisvos valstybinės žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) (6,60 ha), į kurio plotą pateko ir ginčo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame įsakyme nustatyta Aukštadvario vietovės projekto pradžia – 2012 m. rugpjūčio 20 d. (2.1 punktas), taip pat nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, pirkti (išskyrus prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę), nuomoti iš valstybės, valstybine žeme naudotis neatlygintinai ar patikėjimo teise, gali pateikti prašymus kartu su papildomais dokumentais NŽT Panevėžio skyriui iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. Aptariamu įsakymu NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas įpareigojo NŽT skyriaus vyriausiąją specialistę D. J. ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo jį paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklapyje, vietos spaudoje, NŽT Panevėžio skyriaus lentoje (1 t., 131-137 b. l.). NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašo patvirtinimo ir žemės sklypų projektavimo“ (1 t., b. l. 45-46) buvo patvirtintas Asmenų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai bei pirkti valstybinę žemę Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. (pagal 2010 m. gegužės 24 d. pateiktą prašymą pirkti 100 ha valstybės žemės ūkio paskirties žemę, esančią Aukštadvario kadastro vietovėje) buvo įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą 14-ąją eilę (1 t., b. l. 47). Pretendentų susirinkimo, įvykusio 2012 m. rugsėjo 4 d. metu G. Ž. įgaliota atstovė A. Ž., pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 14-ąją eilę pasirinko 19 iš laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, kurių plotas sudaro pageidaujamą pirkti 100 ha, iš jų ir ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra pasirinko žemės sklypą, į kurio plotą pateko ir ginčo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 196-202). NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės pretendentų, kuriems projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo tvirtinimo“ patvirtino Aukštadvario kadastro vietovėje pretendentų, kuriems projektinių sprendinių plane suteikiama neatlygintinai, perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu sklypu turėtam žemės ar miško sklypu, perkant ar nuomojant iš valstybės, sąrašą, kuriame patvirtintas ir ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimui trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž. (1 t., b. l. 45-59).

Nagrinėjamos administracinės bylos faktiniai duomenys leidžia konstatuoti, jog ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo teisės įsigyti nuosavybėn (pirkti) ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suprojektuotas kaip parduotinas trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti žemės sklypai parduodami žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, žemės reforma kaimo vietovėje vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Valstybinės žemės sklypų įsigijimas pirkimo-pardavimo būdu yra viena iš žemės reformos sudėtinių dalių (Žemės reformos įstatymo 5 straipsnio 3 punktas). Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (byloje aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 28 d.). Minėtu nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 8 punktas numato, kad žemės sklypų pardavimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Taisyklių 9.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų pardavimo organizatoriai vykdo žemės sklypo pardavimą, inter alia turėdami prašymą parduoti žemės sklypą.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-2011 metais pagal valstybinės žemės nuomos sutartis nuomojo, o 2012 metais NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu jam buvo leista šiuo Lietuvos valstybei priklausančiu žemės plotu laikinai naudotis (1 t., b. l. 9-24). Taip pat byloje nustatyta, ir dėl to ginčo byloje nėra, kad prašymo pirkti ginčo žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini), ar kitą valstybės žemės ūkio paskirties žemę Aukštadvario kadastro vietovėje pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui nėra pateikęs.

Ginčo atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Nutarimo 3 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio ministerija, ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. apsvarsčiusi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, likusius sudarius pirkimo–pardavimo sutartis su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą dėl prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimo. Tokių prašymų priėmimas atnaujinamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą. Minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 915 įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 24 d.

Kaip matyti iš Nutarimo 3 punkto turinio, toks sprendimas sustabdyti naujų prašymų priėmimą siejamas su poreikiu suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su asmenimis, iki šio Nutarimo įsigaliojimopateikusiaisprašymuspirktivalstybinęžemėsūkiopaskirtiesžemę. Nutarimo 2 ir 3 punkto nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad aptariamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatomis siekiama užbaigti tam tikrą žemės reformos etapą Lietuvoje ir tik įvertinus šio etapo rezultatus, priimti tolesnį sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis Nutarimo nuostatomis, daroma išvada, kad pareiškėjas iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepateikęs prašymo pirkti valstybės žemės ūkio paskirties žemę Aukštadvario kadastro vietovėje, praleido Nutarimu nustatytą terminą, pagal kurį prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepriimami. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, galėjusių suvaržyti pareiškėjo teisę iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikti prašymą (ir taip išreikšti savo valią) pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Aukštadvario kadastro vietovėje. Nors pareiškėjas teikė argumentus, kad jis visiškai pasitikėjo NŽT Panevėžio skyriaus specialiste D. J. - prašęs jos pranešti, kai bus galimybė nuosavybėn įsigyti naudojamus valstybinius žemės plotus, tačiau šiuos teiginius teismo posėdyje paneigė liudytoja D. J., kuri nurodė, kad su visais asmenimis, kurie lankosi NŽT Panevėžio skyriuje ji bendrauja dalykiškai, nei vieno asmens neišskiria ir pažadų neteikia; savo darbo funkcijas atlieka laikydamasi nustatytų teisė aktų reikalavimų. Spręstina, kad pareiškėjo nurodyti argumentai šiuo aspektu nėra pagrįsti, nes NŽT Panevėžio skyriaus darbuotojui nekyla pareiga pranešti asmeniui apie jo subjektinę teisę - įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą, kai tokia teisė yra numatyta teisės aktuose, kurie yra viešai paskelbti. Be to byloje nustatyta, šių aplinkybių neneigė ir pats pareiškėjas, kad pareiškėjui buvo žinoma valstybinių žemės ūkio paskirties sklypų privatizavimo tvarka; pareiškėjas ne kartą lankėsi NŽT Panevėžio skyriuje, kur turėjo galimybę sužinoti apie vykdomą žemės reformą kaimo vietovėje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad paskelbus Aukštadvario vietovės projekto pradžią pareiškėjas neturėjo subjektinės teisės įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą Aukštadvario kadastro vietovėje. Pažymėtina, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 3 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“, skelbiant Aukštadvario vietovės projekto pradžią, taip pat buvo nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, pirkti (išskyrus prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę), nuomoti iš valstybės, valstybine žeme naudotis neatlygintinai ar patikėjimo teise, gali pateikti prašymus kartu su papildomais dokumentais NŽT Panevėžio skyriui (1 t., b. l. 131). Byloje nustatyta, kad tokia pat informacija buvo paskelbta vietinėje spaudoje – 2012 m. liepos 5 d. laikraštyje „Panevėžio balsas“ Nr. 156 (1 t. b. l. 86), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklapyje www.nzt.lt, skyriaus skelbimų lentoje.

Pripažinus, kad pareiškėjo subjektinė teisė buvo apribota iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepateikus prašymo (ir taip neišreiškus savo valios) pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Aukštadvario kadastro vietovėje, nėra tikslinga analizuoti kitų pareiškėjo skunde nurodytų ir teismo posėdyje išdėstytų argumentų (apie jo informavimą, pirmumo teisę), nes jie teisiškai nėra reikšmingi Nutarimo 3 punkto požiūriu, nes pareiškėjas nebuvo pretendentas įsigyti ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pateiktas 2015 m. birželio 3 d. skundas Nacionalinei žemė tarnybai, kuriuo jis prašė įtraukti jį į Aukštadvario vietovės projekto pretendentų eiliškumo sąrašą ir perkelti jam G. Ž. suprojektuoto ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises, bet kuriuo atveju negalėjo būti tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad paskelbus jau minėtu NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Aukštadvario vietovės projekto pradžią, pareiškėjas turėjo teisę teikti prašymą dėl žemės sklypų ilgalaikės nuomos. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra keliamas ginčas, susijęs su valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų projektavimu nuomai, todėl sprendime nebus pasisakoma dėl šių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, patikrinusi bylos teisingam išsprendimui reikšmingus faktinius duomenis, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 92).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo S. P. skundo reikalavimų patenkinimas trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž. būtų sukėlę neigiamas teisines pasekmes, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo skundo reikalavimus atmetus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Todėl pripažintina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 44 straipsnio 5 dalis numatė, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi ABTĮ44 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Vadinasi, jie turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas dėl atsiliepimo surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, taip pat ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ44 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 400 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą ir 200 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2 t., b. l. 39, 42). Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2016 m. sausio 15 d. atstovavimo sutartį, 2016 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutartį, 2016 m. sausio 22 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 771242, 2016 m. spalio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 132, 2016 m. spalio 3 d. AB SEB banko nurodymą (1 t. 93; 2 t. 39-42).

Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusiose naujos redakcijos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinės paslaugos (atsiliepimo į skundą rengimas) G. Ž. buvo teikiamos 2016 metų sausio mėnesį, todėl šių išlaidų atlyginimas apskaičiuojamas taikant Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2015 metų III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje – 735,10 Eur. Advokatas A. Kolpertas atstovavo trečiajam suinteresuotam asmeniui teismo posėdyje 2016 m. spalio mėnesį, todėl atstovavimo išlaidų atlyginimas apskaičiuojamas taikant 2016 metų II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje – 771,9 Eur.

Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atstovavimą teisme, taikytinas Rekomendacijų 8.19 punktas, pagal kurį už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1.

Atsižvelgus į teismui paduoto atsiliepimo į pareiškėjo skundą turinį bei apimtį, advokato A. Kolperto atstovavimą 2016 m. spalio 4 d. teismo posėdyje (viso - 2 valandos), daroma išvada, kad 400 Eur suma už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą neviršija Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl priteistina, o 200 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijose numatytus maksimaliai galimus priteisti sumų dydžius, todėl mažinama. Už atstovavimą teismo posėdyje priteistina 154,38 Eur suma (771,9 Eur x 0,1 x 2 val.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas, priteisiant trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo 554,38 Eur (400 Eur + 154,38 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 44-45 straipsniais (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo S. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž. dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti.

Priteisti G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 554,38 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 38 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.