- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e1-2068-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37155-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1990 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
2. Šakių rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 10 MGL dydžio bauda;
3. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 8 GL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 48 MGL dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. B. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 22.56 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį, po to vartojo alkoholį, o pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 23.31 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atsisakė policijos pareigūnams nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą sertifikuoto alkotesterio pagalba ir nepasinaudojo teise nustatyta tvarka nuvykti į gydymo įstaigą, kur būtų patikrintas neblaivumas atliekant kraujo tyrimą.
Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 06.30 val. jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas gerą pažįstamą E. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su E. Ž. iš vakaro buvo sutarę 2023 m. rugsėjo 16 d. vykti į žvejybą Sudervės kaime, Vilniaus rajone. Susitikę išvyko į planuotą žvejybą ir ten buvo visą dieną. Po jos, galimai apie 19 – 19.30 val., tikslaus laiko negali nurodyti, jie su E. Ž. atvyko iš žvejybos į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur E. Ž. nurodytoje viešoje vietoje jis sustojo ir pastarasis išlipo. Būdami žvejyboje alkoholinių gėrimų nevartojo, jis vairavo būdamas blaivus. Išleidžiant E. Ž., prie automobilio priėjo, kaip vėliau sužinojo, E. Ž. pažįstamas, kuris buvo gerokai girtas ir ėmė prašyti pavežti jį iki jo namų. E. Ž. nurodė, kad pažįsta jį daugiau iš matymo ir jam rinktis vežti ar ne. Matė, kad žmogus girtas, nenorėjo, kad nutiktų jam kokia nelaimė, sutiko pavežti, juolab, kad tas E. Ž. pažįstamas jam nurodė, jog gyvena visai netoli. Kai jis su E. Ž. atsisveikino, pastarojo pažįstamas atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir pasakė, jog jo vardas yra A. bei nurodė, kur jam važiuoti. Jis pravažiavo (duomenys neskelbtini) sankryžą ir sustojo. Prieš išlipdamas A. atsidėkodamas jam padavė 0,5 l talpos butelį svarainių skonio degtinės „Lithuania“, butelis buvo naujas, neatidarytas. Jis butelį paėmė, padėkojo ir išvyko. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) jis pajuto staigų veriantį skausmą nugaros apačioje, dėl ko nuėjo skausmas į kairę koją ir jis ėmė ieškoti vietos sustoti, nes negalėjo toliau vairuoti. Pamatęs vietą, jis pasuko į tą vietą, kelio dešinėje pusėje. Tai darydamas, jis pajuto girgždesį ir suprato, kad kliudė kitą toje vietoje priparkuotą automobilį. Nei to automobilio markės, nei valstybinių numerių jis šiuo metu nurodyti negali. Jis stabdė neišmindamas sankabos, dėl ko automobilis užgeso neprisiparkavus iki galo. Iš automobilio jis nelipo, nes jautė labai didelį skausmą nugaroje ir kairėje kojoje. Norėdamas įsitaisyti patogiau, jis iš vairuotojo vietos perlipo į priekinę keleivio vietą ir ten patogiau atsisėdo. Tuo metu jis per langą pasižiūrėjo, ar atsitrenkdamas į priparkuotą automobilį padarė didelės žalos. Jis pamatė, kad įbrėžė kito automobilio priekinį bamperį. Jis nutarė, kad žalos kitam automobiliui nepadarė. Taip pat jis nutarė bendruoju pagalbos telefonu 112 neskambinti, apie eismo įvykį nepranešti ir į įvykio vietą policijos ekipažo nekviesti, o laukti automobilio savininko, kad su juo išspręstų gražiuoju tarpusavyje. Kadangi laukdamas jis vis jautė skausmą, kažkaip pamatė butelį ir pagalvojo, kad atsigeriant alkoholio numalšins skausmą. Jis tuo metu nesuvokė, kad gali iškviesti greitąją, o nusprendė skausmą malšinti alkoholiu. Susidūrimo su kita transporto priemone tuo metu nelaikė rimtu eismo įvykiu. Atsidaręs butelį, jis tiesiai iš kakliuko, be užkandos, išgėrė gurkšnį, po to kitą gurkšnį ir taip išgėrė iki galo, išgėrė visą 0,5 l talpos butelį degtinės. Tada jam palengvėjo, atslūgo skausmas ir jis keleivio vietoje užmigo. Kiek tuo metu buvo valandų, jis nurodyti negali, bet jau buvo pradėję temti. Dar pamena, kad prieš užmigdamas parūkė. Kas vyko toliau, jis pamena nedetaliai, nuotrupomis, pamena tik, kad gulėjo ant žemės, labai kentėjo kairės rankos skausmą, pamena, kad jį bandė kelti, pajuto, kad jis be šlepečių, basomis kojomis, dėl ko prašė jam paduoti šlepetes. Ko jis prašė, tuo metu nesuprato. Atsimena, kad jis yra ligoninėje, jam joje darė kairės rankos rentgeną, po ko suleido vaistų nuo skausmo ir toliau jau nepamena. Atsibudo areštinėje, ant kairės rankos jam buvo uždėtas gipsas, dešinėje rankoje, ties vena, buvo uždėtas tvarstis po dūrio. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 9 val. jis buvo išleistas iš areštinės. Tada jis parėjo pėsčiomis iki stoties ir iš ten nuvyko į namus. Automobilio neblaivus nevairavo, alkoholį vartojo po eismo įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 22.56 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis vairavo blaivus automobilį Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį. Po eismo įvykio, sėdėdamas automobilio viduje, vartojo alkoholį, kurio išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Alkoholį jis vartojo norėdamas numalšinti nugaros skausmą, nors žinojo, kad alkoholio vartoti po eismo įvykio negalima. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams dėl savo neblaivumo nesuprato, kad tai yra policijos pareigūnai, todėl jiems aktyviais veiksmais priešinosi. Taip pat dėl neblaivumo nesuprato, kad turi pasitikrinti blaivumą ir pasitikrinti atsisakė. Vėliau apie padarytą eismo įvykį nepranešė ir draudimo bendrovei, kurioje automobilis buvo draustas, nes tuo metu dar nebuvo nustatytos visos įvykusio eismo įvykio aplinkybės. Labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką ir sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Ž. parodė, kad V. B., kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų, yra jo pažįstamas. Jie anksčiau kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su V. B. draugiškų santykių jis nepalaiko, tik anksčiau kartais susiskambindavo dėl žvejybos, taip pat darbo. Paskutinį kartą jis V. B. matė 2023 m. rugsėjo mėn. Tai buvo vienintelis kartas, kai tą mėnesį su juo matėsi. Po to karto daugiau jie susitikę nebuvo. Tikrai žino, kad turėjo būti savaitgalio diena, greičiausiai šeštadienis. Iš vakaro jis su V. B. susiskambino ir sutarė, kad kitą rytą kartu važiuos žvejoti. Taip ir nutiko. Ankstų rytą, apie 7 val., V. B. vienas atvyko su automobiliu „Skoda“ prie jo namų. Jis įsėdo į V. B. automobilį, į priekinę keleivio vietą, po ko jie abu nuvažiavo prie Vilnojos ež. Vilniaus r., Sudervės kaime. Su savimi jie turėjo žvejybai reikalingą įrangą, taip pat abu turėjo pasiėmę pavalgyti, alkoholinių gėrimų neturėjo, jų žvejybos metu nevartojo. Jie žvejojo iki vakaro, į Vilnių atvyko maždaug nuo 18 val. iki 20 val., buvo dar šviesu. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), prie sankryžos (duomenys neskelbtini) V. B. jį paleido sustojęs kelkraštyje. Jis išlipo vienas. V. B. liko sėdėti automobilyje, vairuotojo vietoje. Automobilį tiek į žvejybą, tiek iš jos vairavo visą laiką V. B. Toje vietoje, kur V. B. sustojo, kaip supranta, juos pamatė jam iš matymo pažįstamas apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, tačiau nei jo vardo, nei pavardės, nei kur jis gyvena, jis nežino. Sakytų, kad vyras yra piktnaudžiaujantis alkoholiu, nes tai matyti iš jo išvaizdos. Ar minėtas vyras su savimi ką nors turėjo, jis negali nurodyti, nes į tai neatkreipė dėmesio. Vos tik tam vyrui priėjus prie automobilio, jis atsisveikino su V. B. ir išėjo namo. Apie ką vyko V. B. pokalbis su minėtu vyru, jis nežino ir nurodyti negali. Tą vakarą jis su V. B. daugiau nekalbėjo. Kai atėjo į namus, jis palindo po dušu ir liko namuose, žiūrėjo televizorių. Tuo metu jau buvo pradėjusi leistis saulė, nes pamena, kad užsitraukė užuolaidas ir įsijungė šviesą. Laikas buvo vėliausiai 20 val. vakaro, tikrai ne vėliau. Toliau, galimai po 2-3 dienų, tikrai tiksliai jau nepamena, susiskambino su V. B., kuris buvo, kaip supranta, neblaivus. Pokalbio metu V. B. jam nurodė, kad susilaužė ranką, tačiau aplinkybių nepasakojo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad nepamena tikslios datos. Laikas buvo vėlyvas vakaras, tamsu. Jis nuomotu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. nepamena, važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir privažiavęs dešinėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo automobilį įsirėžusį į kitą automobilį. Koks automobilis ir į kokį įsirėžė, jis nepamena, todėl nurodyti negali. Jis pasistatė automobilį ir priėjo prie automobilio, kuris buvo įsirėžęs į priparkuotą automobilį. Jis pamatė, jog priekinėje keleivio vietoje miega (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras. Automobilyje kitų žmonių nebuvo, tik jis vienas. Prie jo buvo priėjęs iš vairuotojo pusės, kur buvo atidarytas durelių langas. Jis viską filmavo ir apie tai, kas nutiko, bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė pareigūnams. Jis suprato, kad keleivio vietoje miegantis vyras yra neblaivus, tai matėsi iš jo išvaizdos. Jis jo nežadino, nes nematė tam prasmės. Aplinkui įvykio vietą buvo ramu, pašalinių asmenų, galimų įvykio liudininkų nebuvo. Pranešęs apie minėtą įvykį, jis išvyko. Važiuodamas atgal po maždaug 10 min. ir pravažiuodamas tą pačią vietą, prie įsirėžusio automobilio jis jau pastebėjo sustojusį kitą automobilį, įvykio vietoje buvo moteris ir vyras. Jis trumpam stabtelėjo. Nelipdamas iš automobilio moters paklausė, ar kvietė policiją. Tai jis nurodė, kad ir jis pranešė apie įvykį. Po to jis išvyko. Vaizdo įrašo iš įvykio vietos šiuo metu jau neturi, jį po įvykio dar saugojo telefone apie mėnesį laiko, tačiau po to ištrynė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 22.25 val. su drauge S. važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuodami jie pastebėjo automobilį „Skoda“ įsirėžusį į automobilį „Toyota“, kuriame tuo metu nieko nebuvo. Nei vieno, nei kito automobilio valst. Nr. jis tikrai nežino ir nurodyti negali. Pravažiuodamas pro tą vietą, pro atidarytus langus jis pamatė, kad „Skoda“ vairuotojo vietoje nieko nebuvo, o automobilio priekinėje keleivio vietoje buvo miegantis, galimai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras. Jis pravažiavo minėtą automobilį ir sustojo už maždaug 5 m toje pačioje eismo juostoje. Po to jis su drauge S. atėjo prie minėtų automobilių. Jie norėjo pasižiūrėti, gal kam reikia pagalbos. Kai priėjo prie „Skoda“, kuris buvo įsirėžęs į „Toyota“, pro vairuotojo pusės durelių pravirą langą paklausė automobilyje esančio žmogaus, ar viskas jam gerai. Apsimiegojęs vyras paklausė, kas yra, o po to pasakė, kad jam viskas gerai, klausė, ko jie čia stovi. Iš jo elgesio jis suprato, kad vyras galimai gerokai neblaivus, iš automobilio vidaus šiek tiek sklido ir alkoholio kvapas. Prie automobilio ir jo viduje be galimai neblaivaus vyro daugiau asmenų nebuvo, tik kitoje gatvės pusėje ėjo su įvykiu nieko bendro neturintys praeiviai. Kadangi jo telefonas buvo likęs automobilyje, jis pasakė S., kad ji paskambintų bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškviestų policiją. „Skoda“ įsirėžęs į „Toyota“ trukdė eismui su atsikišusiu korpusu. Kai draugė paskambino bendruoju pagalbos telefonu, jie liko įvykio vietoje ir ten buvo, kol atvyko policijos pareigūnai. Kol laukė pareigūnų, automobilyje buvęs vyras darėsi agresyvus, klausinėjo, ko jie stovi, kokią teisę čia turi stovėti, po ko bandė išlipti iš automobilio pro keleivio priekines dureles, bet tai jam nepavyko dėl atsitrenkimo į kitą automobilį. Atvykus pareigūnams, jis jiems nurodė, ką pastebėjo, pareigūnas užsirašė S. duomenis, po ko pareigūnai leido jiems išvykti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B. parodė, kad tai buvo 2023 m. rugsėjo mėn., laike tarp 22 – 23 val., jau buvo sutemę, ji su draugu R. V., jo vairuojamu automobiliu „Volvo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Privažiavę kelio dešinėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini), už pėsčiųjų perėjos pastebėjo kelio važiojamojoje dalyje automobilį, kurio markės jau šiuo metu nepamena, įvažiavusį į stovintį kitą automobilį, kurios markės irgi jau nepamena. Jai atrodo, kad įvažiavęs automobilis buvo tamsios spalvos, galimai universalas, nes buvo jo galinė dalis ilga, o tas automobilis, į kurį įvažiavo, buvo lyg ir sidabrinės spalvos. Jie minėtą automobilį apvažiavo ir sustojo už maždaug 5 m. Po to ji su draugu nuėjo pasižiūrėti, ar viskas ten gerai, ar nereikia pagalbos. Kai jie atėjo prie automobilio, draugas keleivio vietoje sėdinčio vyro, kuris miegojo, paklausė, ar jam viskas gerai. Vairuotojo vietoje tuo metu nieko nebuvo. Kai keleivis pabudo, draugas vėl jo paklausė, kur yra vairuotojas, nes įvažiuota į kitą automobilį. Keleivio vietoje sėdintis vyras kažką sumurmėjo, sakė nelįsti prie jo, sakė, jog jam viskas gerai. Iš pažiūros vyras atrodė gerokai neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, velianti, be to iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji draugui pasiūlė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir apie viską pranešti policijai, ką jie ir padarė. Kadangi vyras buvo vienas, ji su draugu pagalvojo, kad galimai vairavęs asmuo iš įvykio vietos pabėgo ir paliko keleivį vieną. Tokia buvo pirma reakcija. Pakankamai greitai į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, kuriuo atvyko du uniformuoti policijos pareigūnai. Ji su draugu pareigūnams nurodė, ką pastebėjo važiuodami ir kodėl pranešė. Vienas iš pareigūnų užsirašė jos duomenis, po ko leido jiems iš įvykio vietos išvykti. Prieš išvykstant jie matė, kad vienas iš pareigūnų keleivį bandė kalbinti. Šis pareigūno atžvilgiu buvo agresyvus, vos nešaukė ant pareigūno, kad šis paliktų jį ramybėje. Po to jie sėdo į savo automobilį ir išvyko.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 23 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu K. R. Iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų perėjos, adresu (duomenys neskelbtini), į kelkraštyje priparkuotą automobilį įvažiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas galimai buvo girtas, iš įvykio vietos galimai pasišalino, o automobilyje likęs keleivis miega. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad į šalikelėje priparkuotą automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame tuo metu nei vairuotojo, nei keleivių nebuvo, įvažiavo automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje nieko nebuvo, o priekinėje keleivio vietoje miegojo vyras. Įvykio vietoje buvo apie įvykį pranešusi pranešėja S. B. su draugu, kurio duomenų nepamena ir nurodyti negali. Jų paklausus, ar matė, kaip įvyko eismo įvykis, šie pasakė, kad nematė paties eismo įvykio, todėl nežino, kas jo metu vairavo automobilį. Tik pravažiuodami (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo eismo įvykį ir bendruoju pagalbos telefonu 112 apie jį pranešė. Užsirašius S. B. duomenis, ji iš įvykio vietos su draugu išvyko. Turint duomenų iš OVS budėtojo, kad apie eismo įvykį taip pat pranešė pranešėjas, kurio pavardė M., kuris budėtojo teigimu, turi tyrimui naudingos vaizdo medžiagos, jie susisiekė su minėtu asmeniu budėtojo nurodytu telefono Nr. Vyras pokalbio metu nurodė, jog nematė, kas vairavo automobilį „Skoda“, kai įvyko eismo įvykis, tik turi nufilmavęs keleivio vietoje miegantį vyrą, daugiau nieko. Baigus pokalbį, jis su kolega priėjo prie „Skoda“ ir bandė kalbinti priekinėje keleivio vietoje sėdintį vyrą, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Šis iš karto jo ir kolegos atžvilgiu ėmė elgtis agresyviai, keikėsi, į prašymus išlipti iš automobilio nereagavo net ir po daugelio prašymų. Kadangi įvykusio eismo įvykio metu nebuvo galimybės atidaryti „Skoda“ priekines keleivio pusės durelių, kurios rėmėsi į automobilio „Toyota“ kairės pusės priekinį bamperį ir sparną, buvo nuspręsta su automobilyje esančiu vyru bendrauti per vairuotojo pusę. Atidarius vairuotojo pusės dureles, ties pedalais, buvo pastebėta viena melsvos spalvos kairės kojos šlepetė, dėl ko buvo paprašyta keleivio vietoje sėdinčio vyro parodyti savo avalynę. Vyras parodė basas kojas, nors prieš tai ant jo dešinės kojos buvo tokia pat šlepetė. Jis į automobilio vidų įlipo pro automobilio kairės pusės galines dureles, o kolega per vairuotojo pusę. Vyrui kategoriškai atsisakius vykdyti teisėtus jų nurodymus išlipti, bandant sugniaužtais kumščiais atremti kolegos rankas, kad šis jo nesugriebtų, mojuojant, galimai norint suduoti pareigūnui, teko vyrą priverstinai traukti iš automobilio. Vyras iš pradžių aktyviai priešinosi. Vyrą ištraukus iš automobilio ir paguldžius ant žemės, buvo panaudoti antrankiai. Po to vyras buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, į kurį pats lipti vengė, nuolat keikėsi. Tada buvo nustatyta, kad vyras – V. B., kuris ir buvo automobilio „Skoda“ savininkas. V. B. buvo paaiškinta, kad jis yra įtariamas vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. V. B. nurodė, kad automobilio nevairavo. Tuomet V. B. mažiausiai 2 kartus buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau jis tai daryti kategoriškai atsisakė, nors jam buvo išaiškintos atsisakymo pasekmės. Tuomet į įvykio vietą atvyko autovežis, kuris V. B. priklausantį automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. V. B., būdamas tarnybiniame automobilyje, sulaikymo kameroje, ėmė kojomis spardyti automobilio interjerą, todėl kelis kartus buvo sudrausmintas. Vieno tokio drausminimo metu buvo pastebėta, kad V. B. galimai yra išnirusi kairė ranka per alkūnę. Rankos skausmu ėmė skųstis ir pats V. B., todėl buvo nuspręsta į įvykio vietą iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, V. B. buvo apžiūrėtas ir nuspręsta jį pristatyti su jų palyda į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę. Ten V. B. buvo suteikta medicininė pagalba, po ko jie jį pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS, kur jų darbas su juo buvo baigtas. Apie įvykio aplinkybes buvo surašytas išsamus tarnybinis pranešimas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. R. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas M. K.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 19 val. jis jam tuo metu nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis automobilį paliko tos pačios gatvės šalikelėje prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo paliktas tvarkingas, neapgadintas. Užrakinęs automobilį, jis nuėjo į namus. Atsikėlęs 2023 m. rugsėjo 17 d. ryte, prie minėto automobilio jis atėjo apie 07.20 val. Jis pastebėjo, kad yra apgadintas kairės pusės priekio kampas. Jis savo telefonu nufotografavo pastebėtus sugadinimus, o po to bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis ir padaryta turtinė žala. Atvykę pareigūnai supažindino jį su tuo, ką jis turėtų tokiu atveju daryti, atsakė į jo jiems užduotus klausimus dėl įvykio. Jiems bendraujant, prie jų sustojo pravažiuojantis automobilis, kurio vairuotojas, nepažįstamas vyras, pareigūnams nurodė, jog naktį prie jo automobilio skersai stovėjo juodos spalvos automobilis, nurodė to automobilio markę, bet jis dabar jau nepamena kokią nurodė, po ko išvyko. Jis paklausė pareigūnų, kaip geriau elgtis tokiu atveju, nes tuo metu bendraujant su pareigūnais apie eismo įvykio kaltininką ir iš viso apie registruotą eismo įvykį nebuvo žinoma. Pareigūnai užsiminė, kad jis gali savarankiškai apeiti aplinkinių namų kiemus ir galimai ras eismo įvykio kaltininko automobilį. Jis suprato, ką pareigūnai nurodė, ir sutiko. Pareigūnai išvyko. Jis apėjo kiemą, apsidairė, gal bus jo ieškomas juodos spalvos automobilis, tačiau nieko neradęs, parėjo namo. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ jis padarė įrašą su tikslu išsiaiškinti, kad gal kaimynai matė eismo įvykį. Netrukus sureagavo grupės nariai ir informavo, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. vakare buvo didelis sujudimas, kuriame dalyvavo policijos ir medikų ekipažai. Dėl laiko, kada minėtas sujudimas buvo, dabar jis jau nepamena, ar buvo nurodytas, bet greičiausiai buvo. Po sureagavimo į jo įrašą, pažiūrėjus senesnius įrašus grupėje, jis pamatė įrašus su nuotraukomis, kuriose buvo užfiksuoti jo ir kaltininko automobilis, taip pat greta stovinčių atvykusių spec. tarnybų automobiliai. Atsižvelgdamas į tai, 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 08.09 val. jis informavo bendruoju pagalbos telefonu 112 apie papildomas aplinkybes. Apie 09.28 val. jis sulaukė pareigūnės, kuri pagal pirmą pranešimą buvo atvykusi 07.47 val. prie jo apgadinto automobilio, skambučio. Jis skambučio metu buvo informuotas, kad apie šį eismo įvykį policijai yra žinoma, kad yra nustatytas jo kaltininkas. Taip pat buvo pareigūnės informuotas, kad eismo įvykio vieta buvo fotografuota. Jam buvo pasakyta, kad su juo susisieks atsakingas įvykio tyrėjas. Po šio skambučio kitų skambučių dėl minėto eismo įvykio jis nesulaukė. Tik 10.30 val. jis gavo SMS žinutę su pranešimo registracijos numeriu ROIK (duomenys neskelbtini). Darbo dienos metu jis peržiūrėjo policijos dienos įvykių suvestines ir rado įrašą dėl minėto įvykio. 2023 m. rugsėjo 19 d. jis kreipėsi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) su raštu dėl pripažinimo nukentėjusiuoju asmeniu eismo įvykyje, nes to reikėjo draudimo bendrovei. Jo automobilis tuo metu buvo apdraustas privalomuoju draudimu „Ergo“ bendrovėje. Kai jis kreipėsi dėl įvykusio eismo įvykio į savo draudimo bendrovę, gavo atsakymą, kad turi kreiptis į kaltininko automobilio draudimo bendrovę, kurią sužinojo patikrinęs CBA.LT interneto svetainėje. Jis nustatė, kad kaltininko automobilis eismo įvykio metu buvo draustas „BTA“ bendrovėje. Tuomet 2023 m. rugsėjo 18 d. jis kreipėsi į minėtą draudimo bendrovę. Iš jų tą pačią dieną jis gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog kol policijos įstaigoje nebus pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu įvykyje, įvykio jie registruoti jie negali. Toliau laiške buvo nurodyta, jog, kai policija jį pripažins nukentėjusiu įvykyje, tuomet registruoti įvykį galės bendrovės tinklapyje – (duomenys neskelbtini) arba telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2023 m. spalio mėn., jis el. paštu pareigūno A. R. buvo informuotas, kad ikiteisminiame tyrime yra pripažintas nukentėjusiuoju ir gali apie tai informuoti draudimo bendrovę, kuri atliks tolimesnius veiksmus. Į kaltininko automobilio draudimo bendrovę jis nebesikreipė, nes 2023 m. spalio 9 d. savo pardavė su eismo įvykio metu padarytais apgadinimais. Automobilį nusipirkęs juridinio asmens atstovas buvo informuotas apie eismo įvykį su šiuo automobiliu ir eismo metu automobiliui padarytą žalą, tačiau dėl to pretenzijų iš automobilį įsigyjančios bendrovės negavo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi įstrižai važiuojamai kelio daliai, galine dalimi į perėją, priekine į medžius. Automobilio dešinės pusės priekinės durelės yra įsirėmusios į automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio „Skoda“ matyti kėbulo apgadinimai. Nuo automobilio vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies buvo paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į stiklainį Nr. 1. kuris užplombuotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio salono buvo paimtas foninio kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į stiklainį Nr. 2 ir užplombuotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo pusėje ties pedalais yra juodai balta šlepetė, kuri su galimai biologinės kilmės pėdsakais buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 3. Prie priekinės dešinės pusės automobilio sėdynės ant kilimėlio yra juodai balta šlepetė, kuri su galimais biologinės kilmės pėdsakais buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 5. Automobilio galinėje salono dalyje yra žvejybos reikmenys bei kiti daiktai. Ant (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) yra vaizdo stebėjimo kameros.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Garso įraše pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro ir pranešėjo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš vaizdo stebėjimo kameros nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Įrašas yra spalvotas, ekrano viršuje kairėje pusėje yra data „09-16-2023 Sat“ ir matosi einantis laikas nuo „21:34:12“. Ekrano kairėje pusėje iš apačios į viršų matosi vidinis kiemas, kuris išklotas trinkelėmis ir auga žalia žolė. Ekrano viršuje, kairėje pusėje, dalinai matosi (duomenys neskelbtini) ir galimai pėsčiųjų perėja ir varteliai į (duomenys neskelbtini), viduryje matosi medžių lapai, kurie užstoja vaizdą į gatvės pusę, dešinėje pusėje matosi fragmentas (duomenys neskelbtini). Ekrano dešinėje pusėje matosi asfaltuotas keliukas, kuris veda iš kiemo link (duomenys neskelbtini). Ekrano viršuje matosi tvora, kuri eina lygiagrečiai (duomenys neskelbtini). (aptverta (duomenys neskelbtini)). Ekrano apačioje dešinėje pusėje yra užrašas „Pietu puse“. Periodiškai ekrano viršuje pasirodo automobiliai, kurie pravažiuoja (duomenys neskelbtini), tai skaičių didėjančia tvarka, tai mažėjančia tvarka. 21:56:09 val. ekrano kairėje pusėje pasirodo vyras, galimai sargas, kuris eina į ekrano viršų ir uždaro vartelius, kurie buvo praviri. Vyras uždaro vartelius, grįžta į ekrano vidurį, eina link ekrano dešinės pusės ir 21:57:15 val. dingsta ekrano dešinėje pusėje. 21:58:32 val. minėtas vyras pasirodo ekrano dešinėje pusėje ir eina link ekrano kairės pusės. 21:59:09 val. minėtas vyras eina link vartelių ir priėjęs užrakina. 21:59:44 val. jis apsisuka, grįžta į ekrano vidurį ir dingsta iš regėjimo lauko. Vaizdo įrašas baigiasi laikrodžiui rodant 22:03:55 val.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnus pasitinka vyras ir moteris, kurie kvietė pareigūnus. Jie nurodo, jog važiuodami keliu su savo transporto priemone, pastebėjo kelyje stovintį automobilį ir keleivio vietoje miegantį vyrą. Todėl jie iškvietė pareigūnus. Pareigūnas pasiima moters asmens duomenis. Pareigūnas telefonu skambina kitam pranešėjui, kuris taip pat pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu. Pasiteiravus, ar vyras matė, kaip iš automobilio kažkas išbėgo, vyras atsakė, kad nematė, kai privažiavo, automobilis jau buvo atsitrenkęs, vairuotojo nebuvo, o keleivio vietoje miegojo vyras. Pareigūnas vyro, kuris miegojo automobilyje, paprašo parodyti savo batus. Vyras nurodo, kad batų jis išvis neturi, o yra su šlepetėmis. Vaizdo įraše užfiksuota viena vyriška šlepetė vairuotojo pusėje prie pedalų. Vyras neigia vairavęs transporto priemonę. Vyras kalba necenzūriniais žodžiais, įžeidinėja pareigūnus ir nelipa iš automobilio. Prašant išlipti iš transporto priemonės, vyras nelipa. Galiausiai vyras išlaipinamas iš transporto priemonės ir nuvedamas į pareigūnų tarnybinio transporto laikiną sulaikymo kamerą. Pasitikrinti blaivumą vyras atsisako.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. 23.31 val. V. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai, negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, negali stovėdamas (atsimerkęs ir užsimerkęs) pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau vengė būti patikrintas dėl neblaivumo ir nepasirašė dokumento.
Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR-P-42376-2023 matyti, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. 02.39 val. V. B. nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, o 08.57 val. – 1,08 prom. neblaivumas.
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. B.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 06.30 val. automobiliu „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas gerą pažįstamą E. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su E. Ž. iš vakaro buvo sutarę 2023 m. rugsėjo 16 d. vykti į žvejybą Sudervės kaime, Vilniaus rajone. Susitikę išvyko į planuotą žvejybą ir ten buvo visą dieną. Po jos, galimai apie 19 – 19.30 val., jie su E. Ž. atvyko iš žvejybos į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur E. Ž. nurodytoje viešoje vietoje jis sustojo ir pastarasis išlipo. Būdami žvejyboje alkoholinių gėrimų nevartojo, jis vairavo būdamas blaivus. Išleidžiant E. Ž., prie automobilio priėjo, kaip vėliau sužinojo, E. Ž. pažįstamas, kuris buvo gerokai girtas ir ėmė prašyti pavežti jį iki jo namų. E. Ž. nurodė, kad pažįsta jį daugiau iš matymo ir jam rinktis vežti ar ne. Matė, kad žmogus girtas, nenorėjo, kad nutiktų jam kokia nelaimė, sutiko pavežti, juolab, kad tas E. Ž. pažįstamas jam nurodė, jog gyvena visai netoli. Kai jis su E. Ž. atsisveikino, pastarojo pažįstamas atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir pasakė, jog jo vardas yra A. bei nurodė, kur jam važiuoti. Jis pravažiavo (duomenys neskelbtini) sankryžą ir sustojo. Prieš išlipdamas A. atsidėkodamas jam padavė 0,5 l talpos butelį svarainių skonio degtinės „Lithuania“, butelis buvo naujas, neatidarytas. Jis butelį paėmė, padėkojo ir išvyko. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) jis pajuto staigų veriantį skausmą nugaros apačioje, dėl ko nuėjo skausmas į kairę koją ir jis ėmė ieškoti vietos sustoti, nes negalėjo toliau vairuoti. Pamatęs vietą, jis pasuko į tą vietą, kelio dešinėje pusėje. Tai darydamas, jis pajuto girgždesį ir suprato, kad kliudė kitą toje vietoje priparkuotą automobilį. Nei to automobilio markės, nei valstybinių numerių jis šiuo metu nurodyti negali. Jis stabdė neišmindamas sankabos, dėl ko automobilis užgeso neprisiparkavus iki galo. Iš automobilio jis nelipo, nes jautė labai didelį skausmą nugaroje ir kairėje kojoje. Norėdamas įsitaisyti patogiau, jis iš vairuotojo vietos perlipo į priekinę keleivio vietą ir ten patogiau atsisėdo. Tuo metu jis per langą pasižiūrėjo, ar atsitrenkdamas į priparkuotą automobilį padarė didelės žalos. Jis pamatė, kad įbrėžė kito automobilio priekinį bamperį. Jis nutarė, kad žalos kitam automobiliui nepadarė. Taip pat jis nutarė bendruoju pagalbos telefonu 112 neskambinti, apie eismo įvykį nepranešti ir į įvykio vietą policijos ekipažo nekviesti, o laukti automobilio savininko, kad su juo išspręstų gražiuoju tarpusavyje. Kadangi laukdamas jis vis jautė skausmą, kažkaip pamatė butelį ir pagalvojo, kad atsigeriant alkoholio numalšins skausmą. Jis tuo metu nesuvokė, kad gali iškviesti greitąją, o nusprendė skausmą malšinti alkoholiu. Susidūrimo su kita transporto priemone tuo metu nelaikė rimtu eismo įvykiu. Atsidaręs butelį, jis tiesiai iš kakliuko, be užkandos, išgėrė gurkšnį, po to kitą gurkšnį ir taip išgėrė iki galo, išgėrė visą 0,5 l talpos butelį degtinės. Tada jam palengvėjo, atslūgo skausmas ir jis keleivio vietoje užmigo. Kas vyko toliau, jis pamena nedetaliai, nuotrupomis, pamena tik, kad gulėjo ant žemės, labai kentėjo kairės rankos skausmą, pamena, kad jį bandė kelti, pajuto, kad jis be šlepečių, basomis kojomis, dėl ko prašė jam paduoti šlepetes. Atsimena, kad jis yra ligoninėje, jam joje darė kairės rankos rentgeną, po ko suleido vaistų nuo skausmo ir toliau jau nepamena. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų E. Ž., R. M., R. V., S. B., M. K., K. R., T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatyto aktas, apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 17 ir 221 punktų reikalavimų pažeidimas inkriminuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. B. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. B. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, teistas, tačiau teistumas išnykęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 90 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. B. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 31 d.
Kaltinamojo V. B. vairuotas automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Prokuroro 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu laikinai apribota kaltinamojo V. B. nuosavybės teisė į automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. kovo 27 d., turto saugotojas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. B. automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas iki 2024 m. birželio 27 d. BK 72 straipsnio 3 dalis numato privalomą kaltininkui priklausiančio turto konfiskavimą visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, todėl yra pagrindas jį konfiskuoti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo, turto konfiskavimo dalyje, dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos.
Baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai, įkelti ir saugomi integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo objektai, saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje, sunaikintini, o šlepetės (2 vnt.), supakuotos į du atskirus popierinius vokus, perduotos saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, grąžintinos V. B.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. B. 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. B. priklausantį automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, ir V. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Baudžiamojoje byloje esančius vaizdo įrašus, įkeltus ir saugomus integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo objektus, saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje, sunaikinti, o šlepetes (2 vnt.), supakuotas į du atskirus popierinius vokus, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, grąžinti V. B.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesiu nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.