Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų O. R. ir D. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2223-214/2017 pagal pareiškėjo „Plus Plus Capital“ AS, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys O. R., D. I., antstolis R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Priimant 2017 m. balandžio 6 d. nutartį, buvo pažeistos procesinės civiliniame proceso kodekse įtvirtintos normos. D. I. tinkama tvarka procesiniai dokumentai įteikti nebuvo, nebuvo būtinybės ir naudotis viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (CPK 130 straipsnis), nes gyvenamoji vieta yra oficialiai deklaruota nuo 2011 m. sausio 4 d., darbovietė irgi buvo žinoma – UAB „Lita Lines“. Procesinis sprendimas iki 2017 m. balandžio 25 d. įteiktas nebuvo.

Priimta nutartis buvo nepagrįsta ir priimta skubotai, neįsigilinus pilnai į visas prašyme keliamas aplinkybes. Tokiu būdu, nebuvo spėta pateikti atsiliepimus bei teismui įsigilinti į faktines aplinkybes, susiklosčiusias tarp sutuoktinių. CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Šis principas taikomas tik kai bendras sutuoktinių turtas dalijamas ir nereiškia, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso pusė bendro turto, nes apskritai bendrosios jungtinės nuosavybės dalys nėra nustatytos. Be to, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik numatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis). Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo viena iš aplinkybių – nepilnamečių vaikų interesai. D. I. išlaiko nepilnamečius vaikus I. I. ir R. I., kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėdamas išlaikymą po 116 Eur (tarpusavio susitarimu su D. I.). Taip pat šeimoje auga ir nepilnametis sūnus A. I..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai juos nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Nagrinėjamos bylos atskirajam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, šalys savo poziciją yra aiškiai išdėstę. Teismas neįžvelgia reikalingumo skirti atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sprendžia, kad rašytinis procesas yra pakankamas, juo labiau, kad apeliantai savo argumentaciją yra išdėstę atskirajame skunde.

Dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo

Suinteresuoti asmenys teigia, kad skolininkės sutuoktiniui nebuvo tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą.

CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 straipsnio 3 dalis); dėl pareiškimo teismas priima nutartį; nutartis išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atveju – posėdyje nedalyvavusiems asmenims (CPK 593 straipsnio 4, 5 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, 2016 m. lapkričio 3 d. rezoliucija pareiškimą priėmė, o 2016 m. lapkričio 9 d. jį su teismo pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo išsiuntė suinteresuotiems asmenims. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui D. I. tiek jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tiek jo darbovietės UAB „Lita Lines“ adresu (duomenys neskelbtini) grįžo neįteikti. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus skirtus suinteresuotam asmeniui D. I. įteikti viešo paskelbimo būdu. Ta pačia nutartimi pirmos instancijos teismas civilinę bylą paskyrė nagrinėti 2017 m. balandžio 6 d. 13:00 val. rašytinio proceso tvarka. Pranešimas apie teismo posėdį ir pranešimas apie procesinių dokumentų įteikimą specialiame interneto tinklapyje paskelbti 2017 m. kovo 20 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo suinteresuotą asmenį D. I. apie procesą (CPK 130 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Dėl skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančio turto dalies nustatymo sąlygų

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 667 straipsnio pagrindu nustatyta, kad skolininkei O. R. priklauso ½ sutuoktinio D. I. gaunamo darbo užmokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens – eiliškumą. CPK 664 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, o trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena) (CPK 664 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmiausia skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į skolininko pinigus, darbo užmokestį ar kitas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukreipiant išieškojimą į skolininkei priklausančią nuosavybės dalį sutuoktinio darbo užmokestyje, laikoma, jog išieškojimas vykdomas iš skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį, asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Tačiau CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis R. B. vykdo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1231-192/2015 dėl 1 700,27 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. R. išieškotojos „Plus Plus Capital“ AS naudai. Antstolis 2016 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. S16-12177 nutarė areštuoti skolininkės sutuoktiniui D. I. priklausančius išmokėti 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą (toliaus – MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, bet ne daugiau kaip 2 057,24 Eur (1 700,27 Eur išieškomos skolos ir 356,97 Eur vykdymo išlaidų). Tos pačios dienos siūlymu antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės O. R. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo „Plus Plus Capital“ AS prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkei O. R. priklauso ½ dalis D. I. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Apeliantai teigia, kad nutartis priimta skubotai, neįsigilinus pilnai į visas prašyme keliamas aplinkybes. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus. Skunde teigiama, kad apeliantas D. I. turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kai turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, vykdymo procese, nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali vadovautis CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 4.92 straipsnio 1 dalis). <...> Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliantai įrodinėdami, kad yra pagrindas teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, kad skolininkės ir jos sutuoktinio šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas, o dar dviem nepilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos D. I. teikia išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismui konstatuojant, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos, nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad apeliantui D. I. pareiškimas buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, o apelianto argumentai išdėstyti bei įrodymai pateikti tik teikiant atskirąjį skundą, todėl nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo įvertinti apeliantų argumentai, susiję su įrodinėjamu pagrindu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Tokiu atveju sprendžiant skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą, turėtų būti įvertintos ir aplinkybės, kurios, apelianto manymu, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis).

CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teismas iš Sodros registro duomenų nustatė, kad skolininkė O. R. yra advokatė ir nuo 2009 metų yra registruota kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad skolininkė ir jos sutuoktinis turi nekilnojamojo turto.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje 2017 m. balandžio 6 d. teismo nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo iš vis nenagrinėjo ar yra aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), ar apskritai galima išieškoti pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles iš bendro turto sutuoktinio dalies, nes nenustatė teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar skolininkė O. R. turi asmenine nuosavybės teise valdomo turto (CK 3.112 straipsnio 1 dalyje). Teismas nesiaiškino, kokio dydžio išlaikymą D. I. teikia nepilnamečiams vaikams, kokias pajamas gauna pati skolininkė, ar išieškojimas buvo nukreiptas į jos darbo užmokestį (CPK 663 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, pagal CPK 185 straipsnį tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kad antstolis areštavo tik 45 procentų darbo užmokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme bus pažeista šalių teisė į apeliaciją, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis naikinama ir turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir pareiškėjos „Plus Plus Capital“ AS, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.