- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- ATP-801-593/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo L. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-01-20 L. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 22 d., apie 1.30 val. Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančioje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelėje, vairuodamas automobilį ,,Mercedes-Benz E290“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų spausdamas akseleratoriaus pedalą, be jokio pagrindo specialiai didindamas automobilio greitį, posūkyje priversdamas automobilio ratus prasisukti ir cypiant padangomis priverčiant automobilio galą slysti šonu – taip keldamas pavojų savo ir kitų degalinės aikštelėje buvusių eismo dalyvių saugumui bei degalinės turtui, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4,5,9 punktų reikalavimus, t.y. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d.
2014-02-11 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado A. B. nutarimu L. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d. ir nubaustas 1700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu L. L. skundu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2014-02-11 nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ATPK 124² str. 2 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-06-09 nutarimu L. L. skundą patenkino, 2014-02-11 Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d. L. L. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
Institucija nesutikdama su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-06-09 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teisme. Skunde nurodo, kad L. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK VPS patrulių būrio patrulių tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ pateikta vaizdo kamerų video medžiaga bei L. L. paaiškinimais. Teigia, kad patrulio D. M. ir R. K. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės yra analogiškos, t.y., kad patruliuojant jie pastebėjo, jog degalinėje „(duomenys neskelbtini), esančioje Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini). teritorijoje, chuliganiškai manevruoja automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priversdamas automobilio galą slysti šonu, nors kelio danga buvo sausa. Minėtą automobilį sustabdžius nustatyta, kad jį vairavo L. L.. Nors 2014-01-20 surašant L. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą pastarasis paaiškino, kad su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutinka, tačiau iš karto po pažeidimo L. L. 2013-12-22 paaiškinime nurodė, kad 2013-12-22 apie 01.30 val., Lazdijų m., „(duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelėje dėl prastų padangų ir prastos kelio dangos, pasukus automobilį sucypė padangos, labai išsigando bei pasimetė, nes turbūt buvo slidi kelio danga, dėl kurios automobilio galas vos slystelėjo. L. L. taip pat savo paaiškinime nurodė, kad tai įvyko ne specialiai, o dėl to, kad neįvertino kelio dangos bei sukibimo, todėl automobilio galą vos „užmetė“. Tuo tarpu 2013-12-23 paaiškinime L. L. apie paminėto įvykio detales aiškina jau kitas aplinkybes, t.y. kad 2013-12-22, apie 01.00 val., Lazdijų m., degalinėje „(duomenys neskelbtini)" apvažinėjo degalinės teritoriją ir vairuodamas neįvertino, kad kelio danga yra šlapia ir slidi, todėl sukdamas automobilį į kairę, norėjo pristabdyti, tačiau nuslydus kojai nuo automobilio stabdžio pedalo, sukant automobilio galinė dalis truputėlį praslydo. Automobilį suvaldė savo veiksmais, jo manymu, tiek automobiliams, tiek pėstiesiems, tiek kitiems eismo dalyviams pavojaus nesukėlė. Skundo autorius teigia, kad tikslinant minėto įvykio aplinkybes ir apklausus Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK VPS patrulių būrio patrulį D. M. pastarasis 2014-01-02 paaiškinime nurodė, kad 2013-12-22, apie 01.30 val., dirbant tarnyboje kartu su Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK VPS PB vyresniuoju patruliu R. K. su tarnybiniu automobiliu ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu specialiais policijos ženklais įsukinėdami iš kelio Leipalingis - Lazdijai - Kalvarija į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią Lazdijų r., (duomenys neskelbtini), pastebėjo minėtos degalinės teritorijoje įvažiavusį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas degalinės teritorijoje staiga padidinęs greitį cypiant ratų padangoms prieš juos dideliu greičiu staiga metėsi į kairę, tuo cypiant ir praslystant galiniams ratams, dėl ko automobilio galas pradėjo slysti į šoną, ir kaip suprato, jis kurį laiką netgi buvo nevaldomas. Minėto automobilio vairuotojo veiksmai, t.y. automobilio variklio apsukų bei greičio didinimas be jokio pagrindo, bei pavojingas manevravimas staiga į kairę priešais policijos tarnybinį automobilį, jo manymu, buvo tyčiniai ir chuliganiški, be to, veiksmai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei transporto priemonėms, buvusioms degalinės teritorijoje. Nurodo, kad tuo metu nelijo, kelio danga buvo sausa. Pažymėjo, kad įsigilinus į vaizdo kamerų įrašus nustatyta, kad L. L. 2013-12-22 automobiliu MERCEDES BENZ E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją įvažiavo 1 val. 33 min. 54 sek. ir pavažiavęs iki minėtos degalinės automobilių stovėjimo aikštelės darė staigų posūkį į kairę. Teigia, kad atlikus paskaičiavus pagal minėtų vaizdo kamerų fiksuojamo laiko skirtumus tarp užfiksuotų vaizdų dviejose vaizdo kamerose, bei interneto svetainės www.maps.lt pagalba išmatavus L. L. nuvažiuotą apytikrį atstumą per vaizdo kameromis užfiksuotą laiką, buvo paskaičiuota, kad L. L. per 6 sekundes nuvažiavo maždaug 88 metrus arba 0,088 kilometro. Pagal greičio matavimo formulę buvo paskaičiuotas apytikriai vidutinis L. L. greitis, kuriuo jis važiavo nuo to momento kai įsuko į minėtos degalinės teritoriją iki to momento, kai minėtos degalinės teritorijoje ties automobilių stovėjimo aikštele, darė staigų posūkį į kairę, t.y. 53 km/val. Daro išvadą, kad L. L. minėto pažeidimo padarymo metu degalinės teritorijoje važiavo bei sukimo manevrą į kairę 90 laipsnių kampu darė maždaug 53 km/val. vidutiniu greičiu, tuo maždaug 2,5 karto viršijo 20 km/val. automobilių stovėjimo aikštelėse leistiną maksimalų greitį bei 5,5 su pusę karto viršydamas minėtoje degalinės teritorijoje faktiškai leistiną maksimalų 10 km/val. greitį
Skundo autorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų L. L. draugų ir pažįstamų parodymais, kurie tarpusavyje yra prieštaringi. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas M. G. nurodė, kad atvažiuojant L. L. į degalinę, jis sėdėjo tuo metu degalinės teritorijoje buvusiame automobilyje OPEL ZAFIRA, kurio galas buvo atsuktas į Lazdijų mieste, šalia degalinės esančios Turistų g. pusę, ir anot M. G. jis dėl to viską matė, kaip L. L. pravažiavo per degalinės teritoriją. Tuo tarpu iš vaizdo kamerų akivaizdžiai matyti, kad minėtas automobilis, kuriame tuo metu galėjo būti M. G., buvo atsuktas į priešingą pusę, t.y. priekiu į Turistų g. bei šalia minėto automobilio iš dešinės stovėjo dar lygiagrečiai keturi automobiliai, o iš kairės pusės buvo degalinės pastatas, dėl ko apskritai kyla abejonės ar M. G. ką nors galėjo matyti. Tuo labiau šalia minėto automobilio OPEL ZAFIRA, kuriame anot M. G. buvo jis pats, stovėjo kito liudytojo E. S. automobilis, kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad apskritai tą dieną M. G. nematė sėdinčio šalia stovėjusiame automobilyje. Taip pat pažymėtina, kad L. L. pats nurodė, kad jis darė staigų posūkį, dėl ko galėjo cypti padangos bei automobilis apie 10 cm galėjo paslysti šonu, tačiau ne vienas jo pažįstamas, liudijęs teisme, to nepatvirtino. Iš to seka išvada, kad liudytojai M. G., E. S. bei E. S., buvo iš anksto suinteresuoti liudyti L. L. naudai, tvirtindami, kad L. L. važiavo tvarkingai, nors pats L. L. iš dalies ir patvirtino, kad galėjo važiuoti greičiau negu leistinas greitis bei darant posūkį slysti šonu. Taip pat pažymi, kad L. L. minėto pažeidimo padarymo metu turėjo vos aštuonių mėnesių patirtį vairuoti lengvuosius automobilius, todėl jo, kaip nepatyrusio vairuotojo veiksmai vairuojant automobilį turėtų būti itin atsargūs ir griežti KET reikalavimų laikymosi atžvilgiu. Mano, kad L. L. paaiškinimai, kad neva jis yra persekiojamas minėtų pareigūnų yra nepagrįsti, tai turėtų būti traktuojama kaip siekis išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos skundą L. L. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-06-09 nutarimą. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, kurių pagrindu prašoma panaikinti nutarimą, yra nepagrįsti. Nors Institucija prašo panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nenurodo, kokias aplinkybes papildomai yra būtina nustatyti, ištirti ar išsiaiškinti, kurių teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino. Pažymėjo, kad teismas, visiškai pagrįstai kritiškai įvertino pareigūnų R. K. ir D. M. parodymus, gretindamas juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime skirti administracinę nuobaudą nenurodoma, kad buvo pažeistas KET 135¹ punktas, t. y., kad, buvo viršytas leistinas greitis, todėl apytikslis važiavimo greičio paskaičiavimas negali būti kaltę patvirtinantis įrodymas. Be to, pabrėžė, kad automobilyje yra sumontuota gamyklinė antipraslydimo sistema. Ši sistema, pradėjus automobiliui slysti ar praslydus keletą centimetrų, blokuoja kuro padavimą ir automobilis negali didinti greičio, todėl nepagrįstas pareigūnų teiginys, automobilio galas slydo 2-3 metrus. Mano, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad važiuojant ratu degalinės aikštelėje buvo sukelta reali grėsmė eismo saugumui.
Institucijos skundas netenkinamas.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Susipažinus su pateiktu apeliaciniu skundu darytina išvada, kad jis iš esmės yra grindžiamas tuo, jog apylinkės teismas tinkamai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, tariamus neaiškumus nepagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Institucija, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad L. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., įrodinėjama išimtinai liudytojų – policijos pareigūnų D. M. ir R. K. parodymais, jų tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ pateikta vaizdo kamerų video medžiaga bei L. L. paaiškinimais.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, L. L. išdėstytos aplinkybės tiek 2013-12-22, tiek 2013-12-23 paaiškinimuose iš esmės nesikeitė, o teikiant parodymus pirmosios instancijos teismui galutinai patikslintos, nurodant, jog 2013 m. gruodžio 22 d. apie 1.30 val. automobiliu ,,Mercedes-Benz E290“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis važiavo ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinėje ratu, ieškodamas vietos automobiliui pastatyti. Pripažįsta, kad staiga suktelėjus automobilio vairą, automobilio galinė dalis šiek tiek galėjo slystelti (apie 10 cm), tačiau tai buvo ne dėl to, kad jis taip padarė tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad nėra patyręs vairuotojas, o, pamatęs policijos automobilį, susijaudinęs per staigiai pasuko vairą. Jis važiavo nedideliu, apie 20 km/h greičiu, tyčia akseleratoriaus pedalo nespaudė, greičio, kad automobilis slystų nedidino, automobilio padangos necypė (b. l. 32-33). Pirminiame paaiškinime klaidingai nurodė, kad cypė automobilio padangos, nes jam taip liepė rašyti policijos pareigūnas D. M. (51-52 b. l.). Anot policijos pareigūnų, L. L. nepagrįstas greičio didinimas degalinės aikštelėje, automobilio ratų praslydimas apie 2-3 m., yra akivaizdus chuliganiškas vairavimas, kuris sukėlė pavojų kitų žmonių ir eismo saugumui. Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime teisingai konstatuota, jog policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (administracinės bylos Nr. 52-72-1-104, b. l. 10-11) nėra nurodyti jokie požymiai, kurie leistų spręsti, kad L. L. pažeidė KET reikalavimus iš chuliganiškų paskatų. Be to, 2014-01-10 (R. K.) ir 2014-01-02 (D. M.) paaiškinimai yra užrašyti visiškai vienodai, t. y. kad chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, jog L. L. vairuojamas automobilis staigiai padidino greitį, cypiant ratų padangoms darė staigų posūkį į kairę, dėl ko automobilis ėmė slysti šonu (administracinės bylos Nr. 52-72-1-104, 16-17 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymai dėl automobilio padangų cypimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsiskyrė. Nors pareigūnas D. M. neabejodamas tvirtino, kad L. L. padidinus greitį, pradėjo cypti automobilio padangos, o tai jis girdėjo, nes buvo pravertas langas (34 b. l.), tačiau liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog padangų cypimo negirdėjo, nes policijos automobilio langai buvo uždaryti, grojo muzika (34-35 b. l.). Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad L. L. vairuojamas automobilis iš dešinės lanku važiuoja kairiau aplink pastatą, suka į kairę, paskui šį automobilį neatsiliekant važiuoja policijos automobilis, tačiau vaizdo įraše nematyti, kad automobilis darydamas lanką staiga didina greitį, dėl ko automobilio ratai prasisuka ir automobilis bent šiek tiek slysta. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju įvykio vieta tinkamai apžiūrėta ir užfiksuota (nustatant ar yra likę padangų pėdsakai automobiliui slystant) nebuvo. Pareigūnai, suprasdami, kad L. L. gali neigti savo kaltę, įvykio vietoje turėjo elgtis itin profesionaliai bei kvalifikuotai ir užfiksuoti visas esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tačiau tai padaryta nebuvo. Nepaneigtas ir L. L. aiškinimas, kad jo vairuotu automobiliu dėl jame esančios gamyklinės sistemos praslysti apie 2-3 metrus neįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vertinant liudytojų – policijos pareigūnų parodymų objektyvumą, reikšmingą įtaką turi aplinkybės, jog L. L. yra nufilmavęs ir paviešinęs vaizdo įrašą apie minėtų liudytojų – policijos pareigūnų padarytą teisės pažeidimą važiuojant pėsčiųjų taku, kurį patalpino į savo asmeninį profilį socialiniame tinklapyje Facebook, apie įvykdytą pažeidimą taip pat pranešė Vidaus reikalų ministerijos imuniteto tarnybai. Dėl L. L. pateikto vaizdo įrašo buvo atliekamas minėtų pareigūnų veiksmų vertinimas. Tai patvirtina Alytaus AVPK pateiktas atsakymas (18 b. l.), D. M. parodymai, jog jis prašė R. L., kad L. L. įrašą pašalintų iš Facebook. Be to, R. L. parodymai patvirtina, kad D. M. užsiminė, kad nepašalinus vaizdo įrašo, L. L. gali sulaukti neigiamų pasekmių. Pats D. M. apklausiamas liudytoju šios aplinkybės nepaneigė, tik nurodė neprisimenąs pokalbio detalių. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų santykiai yra konfliktiški, pastarieji susaistyti tam tikrais asmeniškumais, galimas policijos pareigūnų šališkumas, jų suinteresuotumas, siekis melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Minėtų liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai esantys byloje, todėl L. L. kaltė negali būti grindžiama išimtinai tik galimai suinteresuotumą turinčiais policijos pareigūnų parodymais.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų L. L. draugų ir pažįstamų (M. G., E. S., E. S.) parodymais, kurie tarpusavyje yra prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtų liudytojų parodymai apylinkės teismo nutarime nebuvo detaliai analizuojami, darytina išvada, kad jie nebuvo esminiai apylinkės teismui priimant sprendimą dėl administracinės teisenos nutraukimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas klaidingai interpretuoja liudytojo E. S. išdėstytą poziciją, neva, jis nurodė, jog įvykio dieną apskritai nematė M. G. sėdinčio šalia stovėjusiame automobilyje, kadangi teismo posėdžio metu pastarasis paaiškino, jog nepamena ar šalia stovėjusiame automobilyje sėdėjo M. G. (51 b. l.). Apelianto analizuojamos aplinkybės dėl to, kad liudytojo M. G. parodymai dėl automobilio išsidėstymo yra klaidingi, todėl pastarasis negalėjo tinkamai matyti įvykio detalių, nelaikytinos tomis, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde taip pat išdėstytos aplinkybės ir pateiktas paskaičiavimas dėl vidutinio važiavimo greičio apytikslio nustatymo. Minėtas paskaičiavimas jau buvo pateiktas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame nutarime paskaičiavimas nėra tikslus, atstumo pradžios ir pabaigos taškas nustatytas apytiksliai, tačiau pagal matomą vaizdą iš vaizdo įrašo kameros, sugretinus žemėlapyje pažymėtus taškus (47 b. l.) ir vaizdo įrašą, matyti, kad pagal L. L. važiavimo trajektoriją jie pažymėti netiksliai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokiu atveju didesnę įrodomąją galią turi specialisto išvada ar teismo ekspertizės aktas, o ne Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto atlikti apytiksliai paskaičiavimai. Nutarimą grįsti ne nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis įstatymas draudžia (ATPK 286 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu, laiko, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. L. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinio teismo vertinimu, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-06-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje esančių prieštaravimų tarp proceso dalyvių parodymų pašalinti nebėra galimybės, o bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui nėra tikslinga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.