- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-376-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- T. Š., AB bankui „Swedbank“
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams T. Š., AB bankui „Swedbank“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretysis asmuo – UAB „Valakampių vystymo grupė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Š. 2009-10-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2007-04-16 Laidavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų AB banko „Swedbank“ ir T. Š. .
Nurodė, kad atsakovai T. Š. ir AB bankas „Swedbank“ sudarė Laidavimo sutartį, kuria laiduotojas T. Š. įsipareigojo atsakyti kreditoriui AB bankui „Swedbank“ solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Valakampių vystymo grupė“ visu savo turtu, jeigu tretysis asmuo tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį.
Paaiškino, kad atsakovas AB bankas „Swedbank“ Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Valakampių vystymo grupė“, kartu patraukdamas atsakovu laiduotoją T. Š. ir kitus asmenis. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2009-07-20 nutartimi areštavo T. Š. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Ieškovė pažymėjo, kad teismo nutartimi areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ieškovei ir atsakovui T. Š. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi ieškovės teigimu, atsakovai T. Š. ir AB bankas „Swedbank“ be ieškovės sutikimo sudarė sandorį – laidavimo sutartį, kuris susijęs su ieškovei ir atsakovui T. Š. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto suvaržymu. Todėl remiantis CK 3.92, 3.96 straipsnio nuostatomis, atsakovų T. Š. ir AB banko „Swedbank“ sudaryta laidavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ir su visais priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas konstatavo, kad sandorio nuginčijimas yra turtinis ginčas, o turto vertė viršija 100 000 Lt, todėl šis ginčas teismingas apygardos teismui, kaip pirmos instancijos teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. Š. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: reikalavimu pripažinti laidavimo sutartį, kurią, pažeidžiant CK 3.92 str. nuostatas, sudarė atsakovai, neprašoma išreikalauti turto ar pinigų, neprašoma nustatyti daiktines teises į turtą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas yra turtinis, o turto vertė viršija 100 000 Lt vertė yra neteisėta. Apeliantės teigimu, iš ginčijamos nutarties nesuprantama, kokio turto vertė turi įtakos ieškinio sumai ir teismingumui, jeigu ieškovė nei priteisti, nei išreikalauti jokio turto neprašo. Ieškovė pažymi, kad CPK normose nėra suformuluotos taisyklės, kad sandorio nuginčijimas yra turtinis ginčas. Prezumpcija, kad sandorio nuginčijimas yra turtinis ginčas nėra absoliuti. Todėl ieškinio reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ginčas yra turtinis. Apeliantė taip pat teigia, kad sandoris, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu nėra įvykdytas, neprašoma išreikalauti turtą iš svetimo valdymo, nereikia taikyti restitucijos. Šiuo ieškiniu yra pašoma apginti nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Taigi pagal ieškinio turinio pobūdį yra akivaizdu, kad ieškinys negali būti įkainotas. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškinį teikia sutarties nesudaręs asmuo, kad ieškovė šia sutartimi nėra prisiėmusi jokių turtinių įsipareigojimų. Tai reiškia, kad netinkamai nustačius ieškinio sumą, ginčo pobūdį, netinkamai buvo pritaikytos ir teismingumo taisyklės.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-14 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė rūšinio teismingumo, ieškinio sumos nustatymą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 27 str. 1 d. 1 p.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvai prielaidų nesudaro.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar reikalavimas pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį yra turtinio ar neturtinio pobūdžio.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė V. Š. ieškiniu prašė pripažinti tarp atsakovų T. Š. ir AB banko „Swedbank“ sudarytą 2007-04-16 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia (b.l.1-4). Laidavimo sutartimi T. Š. laidavo AB bankui „Swedbank“ už UAB „Valakampių vystymo grupė“ išduoto 5 806 224 Lt kredito grąžinimą (b.l. 32-34).
Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, o kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str.).
Byloje esančios Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 punkte numatyta, kad laiduotojas laiduoja už kredito gavėjus ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjai neįvykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį (b.l.33-34). Laiduotojas, kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, atsako Bankui tiek pat kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, bei už kitų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą Bankui (Laidavimo sutarties 3.1 punktas, 3.2 punktas).
Taigi iš laidavimo sutarties sampratos ir iš laidavimo sutarties turinio akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimui pasibaigus, laiduotojo turtinis įsipareigojimas kreditoriui išnyks.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad ginčijant laidavimo sutartį, jos reikalavimas nėra turtinio pobūdžio, nes nuginčijus laidavimo sandorį, laiduotojui T. Š. pasibaigtų pareiga, skolininkui UAB “Valakampių vystymo grupė” negrąžinus 5 806 224 Lt kredito ar jo dalies, atlyginti bankui negrąžintą kredito dalį, palūkanas, netesybas, atlyginti nuostolius, t.y. įvykdyti turtinio pobūdžio reikalavimus.
Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Tokios nuomonės yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ v. UAB „Airana“, G. J. ir A. J., bylos Nr. 3K-3-443/2009).
CPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 str. 2 d.). Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 d.). Nustačius, kad laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra turtinis reikalavimas, o ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 4,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš ieškovės V. Š. priteistina 4,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. Š. 4 (keturis) litus 15 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).