- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- 1-43-630/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30007-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Advokatai
- Jonas Gaidukevičius
sekretoriaujant Gintarei Duobienei, Irenai Urbštaitei, Eglei Kukienei, Eglei Pukinskaitei,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorams Dangirai Vidutienei, Audriui Ažukui, Linui Frančiakui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vieta deklaruojantis (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2016 m. rugsėjo 2 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui bei įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui bei įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) 2017 m. rugpjūčio 31 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta galutinė bausmė 20 (dvidešimt) parų arešto, atliekant bausmę areštinėje;
3) 2023 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2023 m. lapkričio 24 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, atlikęs arešto bausmę;
4) 2025 m. kovo 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. T. padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2024 m. rugpjūčio 4 d. apie 5 val. ryte (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius savo tetai T. P. į įvairias kūno vietas, po to ją tyčia stipriai pastūmė, dėl ko ši nuvirto ant grindų ir susimušė veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė odos nubrozdinimus dešinės nosies nugarėlės pusėje, kairio antakio srityje, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas akių vokuose, nosyje ir viršutinėje lūpoje, žemiau kairio lūpų kampo, kairiame žaste ir alkūnėje, dešinio peties – žasto bei dilbio srityse, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai T. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. T. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis gyvena su teta T. P., ji vienoje namo pusėje, o jis kitoje. Tą dieną kartu su teta vartojo alkoholį, teta gėrė tik kelis stikliukus, o jis buvo apsvaigęs, todėl nieko neatsimena. Jam sakė, kad jis rūkė ir padegė lovą, tada jis stūmė tetą ir ji parvirto. Jis stūmė lauk, kad teta neuždustų, tai gal ir sudavė, nes ji eiti nenorėjo, būtų uždususi. Neatsimena kur jai sudavė. Teta pasakojo, kad jis stūmė ir teta griuvo, ten yra plytos, laiptai, matyt ten ir prasimušė, nes bėgo kraujas. Kai atvyko policija, jis jau miegojo savo pusėje. Smurtavo antrą ar trečią kartą prieš tetą, jai 84 metai, ji šaukia, klykia, todėl beveik neina pas tetą. Sutinka su nukentėjusiosios parodymais, tačiau neatsimena, kad tetai būtų sudavęs 5 smūgius, stumti tai galėjo, kad ji neuždustų, bet mušti tai jos nemušė. Neatsimena, ar įvykio metu buvo kaimynė J. L., ar ji atėjo vėliau (t. 1, b. l. 138-139).
Nukentėjusioji T. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad D. T. ji yra teta. Prisimena tą dieną, kai D. T. prieš ją smurtavo, bet jis jos nemušė, tik pastūmė. D. rūkė pas ją kambaryje ant sofos, užsidegė sofa ir D. liepė jai išeiti, kad neuždustų. Jis pastūmė ją tarpduryje ir ji virto, iš nosies bėgo kraujas, tą dieną D. jos nemušė. Ten šalia yra plytų, pečius, gal pati susimušė. Neprašė kaimynų skambinti policijai ir greitajai. Kaimynė meluoja, kad ji sakiusi, jog D. ją sumušė. D. tą dieną buvo išgėręs, o ji buvo blaivi. D. jai padeda prie ūkio, prineša malkų. Nežino ar D. anksčiau yra smurtavęs prieš ją ir jos vyrą (t. 2, b. l. 3-4).
Pagarsinus parodymus, duotus nukentėjusiosios T. P. ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nukentėjusioji T. P. gyvena jai priklausančiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini). Su ja kartu gyvena sūnėnas D. T.. Jis su ja gyvena nuo vaikystės, jo motina mirusi, jį užaugino jos tėvai. Kartu su D. gyvena dviese 5 metus. D. būna jai geras, kai nevartoja alkoholio, parneša iš parduotuvės maisto, rūpinasi ir malkomis, bet kai jis išgeria alkoholio, jo tada bijo, jis būna labai nervuotas, šaukia ant jos, tranko duris. Su D. namų buitimi rūpinasi kartu, jis prisideda maistu, dirba ūkio darbus. Ji dažnai būna užsidariusi savo kambaryje, telefono neturi, pagalbos nesikviečia. Mobilų telefoną turi tik D.. Kai jau labai bijo D., nueina pas kaimynus pasiguosti. Ne kartą D. ją yra sumušęs, dėl to policijoje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, ji D. dovanojo. 2024 m. rugpjūčio 3 d. D. dirbo pas kaimynus, ten vartojo alkoholį. Grįžo namo vakare, matėsi, kad neblaivus, piktas, todėl ji nesirodė jam akyse. Apie 5 val. ryto D. atėjo pas ją į kambarį, atsisėdo ant sofos ir rūkė. Po kiek laiko matė, kad rūksta sofa, D. liepė išeiti iš kambario, nes kambarys jau buvo pilnas dūmų. Turbūt D. berūkydamas netyčia padegė sofą. Ji atsistojo ir ėjo iš kambario, o D. priėjęs prie jos stipriai ranka ją pastūmė į nugarą, ji tada parvirto tarpe durų ir susimušė galvą, tada pradėjo iš nosies bėgti kraujas, spengti kairėje ausyje. Išsigando, kad D. ją sumuš. Matė, kad D. pasiėmė kibirą su vandeniu iš virtuvės ir nuėjo į kambarį. Namuose buvo tik dviese. Tada ji išėjo iš namų ieškoti pagalbos, nes stipriai kraujavo, ir nuėjo pas kaimynus – G. ir J.. D. neprašė, kad iškviestų medikus, nes jis buvo neblaivus. Nuėjusi pas kaimynus pasakė, kad D. ją pastūmė ir, kad sofa užsidegė. Matė, kad jie kažkam paskambino, sakė, kad jai nieko blogo nėra, prašė, kad nekviestų, bet J. iškvietė medikus. Atvyko medikai, policija, paskui ją išsivežė į Šakių ligoninę. Kiek žino, medikai jai nustatė galvos ir nosies paviršinius sužalojimus, išleido į namus, jokių vaistų neskyrė. Šiuo metu jau nieko neskauda, D. jokių pretenzijų neturi, nori, kad grįžtų į namus dirbti. D. nebijo, nepageidauja, kad jam būtų uždrausta su ja bendrauti ir artintis prie namų. Matomos mėlynės ant veido yra nuo seniau, jos neišnyksta, dažnai pati virsta prie namo ant laiptų ir kambaryje. D. ankščiau yra sudavęs ranka per veidą, kada tai buvo tikrai neatsimena, negali atsakyti prieš kiek tai laiko, jam nieko nebuvo padariusi, bet tik girtas jis taip padarė. D. prie kitų žmonių per veidą nėra sudavęs, tik kai būna dviese. Dėl pastūmimo šiuo metu jau jokių sveikatos sutrikimų, kitų pasekmių nejaučia, tik tuo metu jautė skausmą, ūžimą kairėje ausyje. Negali įvertinti kokio dydžio tas skausmas buvo sukeltas. Dėl sofos pretenzijų sūnėnui D. neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Norėtų, kad D. išvis negertų ir susirastų darbą, kad pagarbiau su ja elgtųsi (t. 1, b. l. 29-31).
Papildomos apklausos metu T. P. patvirtino savo duotus parodymus ir pasiliko prie jų, parodo, kad tiksliai nepamena kiek ir kokių smūgių konflikto rytą sudavė sūnėnas D. T., tik gerai prisimena, kad jis ją stipriai pastūmė ir nuo jo stipraus pastūmimo griuvo ant grindų veidu ir stipriai susimušė nosį, pradėjo bėgti kraujas. Parodo, kad tikrai neprisimena, kad būtų sudavęs smūgį kumščiu sūnėnas, bet galėjo taip būti, nes jis girtas būna piktas ir puola muštis. Pagrinde visi sužalojimai buvo atsiradę ant veido. Šiuo metu su D. susitaikiusi, jis atsiprašė jos (t. 1, b. l. 33-34).
Liudytoja J. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad yra kaltinamojo kaimynai. 2024 m. rugpjūčio 4 d. ankstyvą rytą pas juos atėjo T. P., ji buvo kruvina, sakė, kad pargriuvo, susimušė į pečių. Atvyko medikai ir policija. Teresė jai yra sakiusi, kad ją sūnėnas skriaudžia.
Pagarsinus parodymus, duotus liudytojos J. L. ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog liudytoja parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. apie 6.25 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme, kad loja šunys. Išėjusi pamatė kieme pažįstamą kaimynę T. P., kuri gyvena toliau nuo jų vienkiemyje, laukuose. Matė, kad T. veidas visas buvo kruvinas, aplink nosį buvo kraujas, ant smilkinio taip pat, ant veido matėsi mėlynės įvairiose vietose. Ji pasakė, kad ją nesenai sumušė namuose sūnėnas D.. Sakė, kad išstūmė iš kambario. Tada ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Davė servetėlių veidui nusivalyti, T. dar pasakė, kad ją primušė D., skundėsi, labiau nedetalizavo, nes ji labai daug nesipasakoja, ji labai gina tą D.. Atvykus medikams T. pradėjo viską neigti, ne kartą pasakė, kam ji be reikalo pranešė, kad jai čia nieko nėra. Pačiai yra žinoma, kad sūnėnas D. su T. gyvena tik dviese, jis dažnai vartoja alkoholį ir taip pat ne kartą T. yra pasisakiusi, kad sūnėnas prieš ją smurtauja. Tai žino visas kaimas. T. retai kada išeina iš namų, mažai su kuo bendrauja, yra uždara, mažai ką pasipasakoja. Dažniausiai ji bendrauja su jais, kartais jai su vyru G. Z. padeda namuose. Žino, kad sūnėnas yra linkęs prieš ją smurtauti. D. pažįsta, bet jis nesipasakoja, kad muša T.. T. visada gina D., neigia tarnyboms sužinojus apie patiriamą smurtą. Ankščiau ne kartą yra su vyru mačiusi, kaip D. mušą T., o paskui T. pasakojasi, kad neva ji pati parvirsta, kad D. dėl to nekaltas. Gina jį dėl to, nes jis kartais jai padeda namuose, šiek tiek pamalkauja ir nueina į parduotuvę maisto. Dėl sofos T. sakė, kad naktį sūnėnas vaikščiojo po kambarį, kur ji miegojo, ir specialiai mėtė degančius popierius. T. teisybės pareigūnams nesakys, toliau gins sūnėną D. (t. 1, b. l. 62-64).
Po parodymų pagarsinimo, liudytoja patvirtino, kad duoti parodymai teisingi, ji žino, kad T. P. skriaudžia sūnėnas D. T., yra ne kartą sumušęs, tačiau T. jį visada gina. Tą kartą, kai išvažiavo policija, T. sakiusi, kad būtų gerai, jog D. T. uždarytų (t. 2, b. l. 4-5).
Specialistas Ą. S. patvirtino pateiktą išvadą dėl sveikatos sutrikdymo ir suduotų smūgių skaičiaus ir papildomai parodė, jog nukentėjusioji T. P. duoda neteisingus parodymus. Fizinės apžiūros metu matėsi, kad tiriamoji nori nuslėpti sužalojimus ir sūnėno veiksmus, ji nenorėjo nusirengti, buvo atvežta policijos. Tai nėra nauja tiriant smurtą artimoje aplinkoje, ypač moterys stengiasi viską papasakoti kitaip. Taip kaip yra išsidėstę sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno, jie niekaip negalėjo atsirasti nuo vieno griuvimo ir atsitrenkimo į kažkokius daiktus. Turėjo būti 4-6 trauminiai poveikiai. Apžiūros metu kraujosruvos buvo šviežios, sužalojimus jis apžiūrėjo gyvai, abejonių nekilo (t. 2, b. l. 18-19).
Liudytojas G. Z. parodė, kad su D. T. ir T. P. gyvena kaimynystėje. Praeitų metų vasarą pas juos atėjo T., matėsi, kad ji sumušta, ant veido buvo keli sužalojimai, bėgo kraujas. Ji sakė, kad neva D. ją stūmė iš kambario, kadangi degė lova, ir ji griuvo. Aiškiai matėsi, jog ji tikrai negriuvo, o buvo sumušta, matėsi žaizdos. Ji ir anksčiau buvo sumušta D., yra ne kartą kvietęs policiją. P. gina D., nes jis padeda jai prie ūkio. P. yra sakiusi, kad bijo D.. Ji pas juos dažnai nakvoja, kai D. T. būna girtas, nes jo bijo. Kai ateina pas juos, ji pasakoja, kad D. toks, anoks, parazitu išvadina, o kai atvažiuoja pareigūnai, tada D. geras ir jos nemušė (t. 2, b. l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. T. kaltę įrodo ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai:
2024 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Šakių rajono policijos komisariate (toliau – RPK) gautas T. P. protokolas-pareiškimas apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. apie 5 val. ryte kartu gyvenantis sūnėnas D. T. namuose jai einant iš kambario į virtuvę, tarpduryje ją stipriai pastūmė, dėl ko ji parvirto ir susimušė į kambario duris galvą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Buvo sukeltas fizinis skausmas. D. T. buvo neblaivus. Ji išsigando sūnėno, kad jos nesumuštų ir išėjo pas kaimynus ieškoti pagalbos. D. T. ją tik stipriai pastūmė (t. 1, b. l. 12-14).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo apžiūra. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų ar kitų pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 15-28).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota T. P. kūno apžiūra, kurios metu nustatyta, kad vizualiai apžiūrint T. P., gimusią (duomenys neskelbtini), nosies srityje matomas sukrešėjęs kraujas, taip pat ant veido kairės pusės smilkinio matomas sukrešėjęs kraujas. Viso veido srityje matomos kraujosruvos. Daugiau matomų sužalojimų ant T. P. kūno vietų nepastebėta, pati taip pat nenurodė (t. 1, b. l. 41-46).
Pagal savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą gydytojas A. R. pateikė gydytojo išrašą dėl T. P. užfiksuotų sužalojimų (t. 1, b. l. 48-50).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. P. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje nosies nugarėlės pusėje, kairio antakio srityje, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos akių vokuose, nosyje ir viršutinėje lūpoje, žemiau kairio lūpų kampo, kairiame žaste ir alkūnėje, dešinio peties – žasto bei dilbio srityse. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu. Konstatuoti sužalojimai net ir galvoje negalėjo išsivystyti nuo vienintelio griuvimo. Tai patvirtina sužalojimų išsidėstymas skirtingose veido pusėse (dešinės nosies nugarėlės pusėje, kairio antakio išorinėje dalyje, lokali kraujosruva žemiau kairiojo lūpų kampo). Remiantis vien tik medicininiais duomenimis tiksliai nustatyti keliais smūgiais (poveikiais) padaryti sužalojimai, tikslaus sužalojimo padarymo laiko negalima. Šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad odos nubrozdinimą (žaizdelę) nosies nugarėlės dešinėje su kraujosruvomis nosies aplinkoje, pereinančiomis į akiduobių sritis, apatinę lūpą, tiriamoji galėjo patirti nuo vieno poveikio ir griūdama veidu ant plokščio paviršiaus. Odos nubrozdinimai kairio antakio išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva žemiau kairiojo lūpų kampo, odos poodinės kraujosruvos kairiame žaste bei alkūnėje dešinio peties – žasto srityje, dešiniame dilbyje išsivystė nuo dar mažiausiai penkių trauminių poveikių ir šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Visi konstatuoti sužalojimai padaryti paros bėgyje iki kreipimosi pas medikus 2024 m. rugpjūčio 4 d. 07:38 val. Tiksliau spręsti apie sužalojimų padarymo laiką, juolab eiliškumą, negalima. Turimais duomenimis visi konstatuoti sužalojimai – tiek visumoje, tiek kiekvienas jų vertinant atskirai, yra nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 54-56).
Marijampolės AVPK Šakių RPK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo pranešama, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinė patikra Nr. (duomenys neskelbtini), 7.13 val. J. L. nustatytas 1,91 promilės girtumas, 7.22 val. D. T. nustatytas 2,07 promilės girtumas. T. P. į alkotesterio prietaisą įpūsti nepajėgė, tačiau iš pažiūros atrodė blaivi (t. 1, b. l. 57-59).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo parodymai yra nekonkretūs ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltinamasis D. T. parodė, kad įvykio dieną buvo stipriai išgėręs ir nieko neatsimena, jeigu jo teta sakė, kad jis ją mušė, tai taip galėjo būti, bet mano, kad jis smūgių nesudavė, tik tetą bandė išstumti iš kambario, kuriame degė sofa. Teta susižalojo pati, pargriuvusi po jo pastūmimo ir atsimušusi į šalia buvusius pečių ir plytas. Nukentėjusiosios T. P. parodymai taip pat prieštaringi, ji pripažino, jog gyvena viena ir D. T. padeda jai prie ūkio, prineša malkų, nuperka maisto, be to nukentėjusiajai 84 metai, todėl tikėtina, kad dėl amžiaus ir noro padėti kartu gyvenančiam sūnėnui bei baimės netekti pagalbos iš šalies, ji painiojasi ir neprisimena visų įvykio aplinkybių arba sąmoningai nutyli. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. P. parodė, kad D. berūkydamas netyčia padegė sofą, ji atsistojo ir ėjo iš kambario, o D. priėjęs prie jos stipriai ranka ją pastūmė į nugarą, ji tada parvirto tarpe durų ir susimušė galvą, tada pradėjo iš nosies bėgti kraujas, spengti kairėje ausyje, išsigando, kad D. ją sumuš, todėl išėjo iš namų ieškoti pagalbos pas kaimynus. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji T. P. parodė, kad tiksliai nepamena kiek ir kokių smūgių konflikto rytą sudavė sūnėnas D. T., tik gerai prisimena, kad jis ją stipriai pastūmė ir nuo jo stipraus pastūmimo griuvo ant grindų veidu ir stipriai susimušė nosį, pradėjo bėgti kraujas, tikrai neprisimena, kad būtų sudavęs smūgį kumščiu sūnėnas, bet galėjo taip būti, nes jis girtas būna piktas ir puola muštis. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji T. P. parodė, kad D. T. prieš ją smurtavo, bet jis jos nemušė, tik pastūmė, D. rūkė pas ją kambaryje ir užsidegė sofa, D. liepė jai išeiti, kad neuždustų, jis pastūmė ją tarpduryje ir ji virto, iš nosies bėgo kraujas, tą dieną D. jos nemušė, ten šalia yra plytų, pečius, gal pati susimušė. Liudytojų J. L. ir G. Z. parodymai yra išvestiniai, tai yra jie parodė tik tai, ką iš karto po įvykio jiems papasakojo nukentėjusioji T. P.. Kadangi nukentėjusioji T. P., anot liudytojų, dažnai pas juos ateina, lieka nakvoti, skundžiasi, kad ją skriaudžia D. T., tikėtina, kad pastarųjų įvykių aplinkybės panašios, todėl liudytojų parodymai apie šį įvykį nėra labai konkretūs ir detalūs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad atėjus kruvinai T. P., ji davė servetėlių veidui nusivalyti, T. dar pasakė, kad ją primušė D., skundėsi, tačiau labiau nedetalizavo, nes ji labai daug nesipasakoja, ji labai gina tą D.. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. L. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Liudytojas G. Z. parodė, jog pas juos atėjo T., matėsi, kad ji sumušta, ant veido buvo keli sužalojimai, bėgo kraujas, ji sakė, kad neva D. ją stūmė iš kambario, kadangi degė lova, ir ji griuvo, tačiau aiškiai matėsi, jog ji tikrai negriuvo, o buvo sumušta, matėsi žaizdos, ji ir anksčiau buvo sumušta D., yra ne kartą kvietęs policiją, P. gina D., nes jis padeda jai prie ūko, ji yra sakiusi, kad bijo D.. Įvertinus šiuos parodymus, visgi objektyviausi duomenys apie sveikatos sutrikdymo mechanizmą ir suduotų smūgių skaičių yra gauti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktos specialisto išvados ir specialisto Ą. S. paaiškinimų. Specialisto išvadoje nurodyta, kad konstatuoti sužalojimai net ir galvoje negalėjo išsivystyti nuo vienintelio griuvimo. Tai patvirtina sužalojimų išsidėstymas skirtingose veido pusėse (dešinės nosies nugarėlės pusėje, kairio antakio išorinėje dalyje, lokali kraujosruva žemiau kairiojo lūpų kampo). Remiantis vien tik medicininiais duomenimis tiksliai nustatyti keliais smūgiais (poveikiais) padaryti sužalojimai, tikslaus sužalojimo padarymo laiko negalima, tačiau šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad odos nubrozdinimą (žaizdelę) nosies nugarėlės dešinėje su kraujosruvomis nosies aplinkoje, pereinančiomis į akiduobių sritis, apatinę lūpą, tiriamoji galėjo patirti nuo vieno poveikio ir griūdama veidu ant plokščio paviršiaus. Odos nubrozdinimai kairio antakio išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva žemiau kairiojo lūpų kampo, odos poodinės kraujosruvos kairiame žaste bei alkūnėje dešinio peties – žasto srityje, dešiniame dilbyje išsivystė nuo dar mažiausiai penkių trauminių poveikių ir šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Specialistas Ą. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, jog fizinės apžiūros metu tiriamoji norėjo nuslėpti sužalojimus ir sūnėno veiksmus, ji nenorėjo nusirengti, buvo atvežta policijos. Specialistas patvirtino, jog tokie sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno niekaip negalėjo atsirasti nuo vieno griuvimo ir atsitrenkimo į kažkokius daiktus, turėjo būti 4-6 trauminiai poveikiai, apžiūros metu kraujosruvos buvo šviežios, sužalojimus jis apžiūrėjo gyvai, abejonių nekilo. Išklausius specialisto paaiškinimus ir įvertinus pateiktą išvadą, remiantis liudytojų parodymais, laikytina nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis D. T. padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2024 m. rugpjūčio 4 d. apie 5 val. ryte (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius savo tetai T. P. į įvairias kūno vietas, po to ją tyčia stipriai pastūmė, dėl ko ši nuvirto ant grindų ir susimušė veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė odos nubrozdinimus dešinės nosies nugarėlės pusėje, kairio antakio srityje, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas akių vokuose, nosyje ir viršutinėje lūpoje, žemiau kairio lūpų kampo, kairiame žaste ir alkūnėje, dešinio peties – žasto bei dilbio srityse, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai T. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teta nėra šeimos narys ar artimas giminaitis pagal BK nuostatas, todėl kaltinamojo D. T. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiosios T. P. parodymus, ar jos veiksmuose nėra nusikaltimo teisingumui požymių, turėtų įvertinti prokuroras, kadangi jam, o ne teismui suteikta baudžiamojo persekiojimo funkcija.
Teismas nerado kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kad turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam D. T., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, sveikata sutrikdyta nežymiai, tačiau nukentėjusioji yra senyvo amžiaus moteris, prieš kurią smurtaujama ne pirmą kartą; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš nepagarbaus požiūrio į kito žmogaus sveikatą, dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – smurtavo prieš savo tetą, daug vyresnę moterį, pas kurią gyvena, (duomenys neskelbtini), turi neišnykusį teistumą, atlikęs arešto bausmę už smurtinį nusikaltimą 2023 m. lapkričio 24 d., vėl nusikalto 2024 m. rugpjūčio 4 d., šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2025 m. vasario mėnesį dar kartą padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją, už kurią nuteistas realia laisvės atėmimo bausme pagal 2025 m. kovo 19 d. teismo nuosprendį, administracine tvarka baustas, asmuo neįrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prieš šį nusikaltimą buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, jam paskirta arešto bausmė, kurią atlikęs po 9 mėnesių jis vėl nusikalto, į tai, kad jis šiuo metu nuteistas realia 6 mėnesių laisvė atėmimo bausme pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį, kaltinamajam skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas dėl aukščiau išvardintų priežasčių neturi pagrindo manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina iš dalies sudedant su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesius ir paskirtina galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įsikaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajam sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. 7.40 val. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. 22.10 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Pagal BK 27 straipsnį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad D. T. prieš tai teistas 3 kartus, visus kartus už smurtinio pobūdžio veikas (BK 140 straipsnio 1 dalis), turi neišnykusį teistumą, 2023 m. lapkričio 24 d. atlikęs 90 parų arešto bausmę, 2024 m. rugpjūčio 4 d. dieną pakartotinai įvykdo analogišką nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, be to šios bylos teisminio nagrinėjimo metu jis dar kartą padaro analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurią nuteistas įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu realia 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl jis pripažintinas recidyvistu.
Kaltinamajam D. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi, paliktinos galioti iki bausmės pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu pripažino, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, duomenų apie turimą turtą nėra, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jo laisvė yra suvaržyta, teisme siekiant užtikrinti BPK 7 straipsnio 2 dalyje numatytą rungimosi principą bei šalių lygias teises, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įsikaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. 7.40 val. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. 22.10 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Pripažinti D. T. recidyvistu.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi, palikti galioti iki bausmės pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam kaltinamajam – nuo kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.