Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2016 m. spalio 27 d. apie 8.34 val. paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir žinomai melagingai pranešė apie įvykį, kurio nebuvo, t.y. apie tai, kad (duomenys neskelbtini) , dega medinis ūkinis pastatas, šalia yra daugiau pastatų ir žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, tuo padarydamas Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai turtinę žalą. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

P. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančių įrašų matyti, kad jis apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas pasirašytinai), su procesinėmis teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, supažindintas taip pat pasirašytinai, jam protokolo nuorašas įteiktas. Iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios iš jo negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, esant svarbioms priežastims, todėl jo neatvykimas laikytinas vengimu atvykti ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

P. K. administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame pasiaiškinime (b. l. 2), 2016-12-01 paaiškinime (b. l. 16) nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kad melagingai pranešė, jog dega ūkinis pastatas. Paaiškino, kad 2016-10-27 skambino pagalbos telefonu ir pranešė, kad dega jo tėvų sodybos daržinė. Dėl ko taip pasielgė – paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

P. K. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje padarymo, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), bei kita byloje surinkta medžiaga:

Išvykimo apskaitos kortelėje (b. l. 5), Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitose (b. l. 6-8; 8a - 9) nurodoma, kad 2016-10-07, 08.34 val. iš P. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo gautas panešimas, kad (duomenys neskelbtini) dega medinis ūkinis pastatas, šalia yra daugiau pastatų. Atvykus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, gaisro požymių nebuvo. Atlikus žvalgybą nustatyta, kad panešimas melagingas.

P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra

Skiriant nuobaudą P. K. teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad jo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkiančių aplinkybių nėra, taip pat į tai, kad jis praeityje už panašaus pobūdžio pažeidimą (ATPK 188²⁰ str.) jau yra baustas, tai neigiamai charakterizuoja asmenį, todėl už padarytą veiką jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, šiek tiek mažesnė, tačiau artima jos vidurkiui.

Iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-11-18 rašto (b. l. 11) matyti, kad Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl 2016-10-27 melagingo specialiųjų pajėgų iškvietimo į Sėlynės kaimą, Rokiškio rajone, padaryta 18,63 Eur turtinė žala, kurią sudaro: 7,79 Eur transporto priemonių sunaudoti degalai, 8,28 Eur darbuotojų darbo užmokestis, 2,56 Eur socialinio draudimo įmokos.

ATPK 37 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuostatų (toliau – nuostatai) 10.3 punktą, Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pagal kompetenciją užtikrina, kad laiku būtų reaguojama į pranešimus apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas. Minėtų nuostatų 5 punkte nurodoma, kad Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba yra biudžetinė vidaus reikalų įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų funkcijoms (vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt.) atlikti lėšas skiria valstybė, o jiems mokamas atlyginimas nepriklauso nuo išvykimų pagal pranešimus apie įvykius skaičių. Iš bylos medžiagos matyti, kad priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai pagal P. K. pranešimą į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas ir byloje nėra jokių duomenų, kad dėl to jiems būtų buvęs išmokėtas didesnis darbo užmokestis už tą, kurį jie būtų gavę, jeigu į pranešimą nebūtų reagavę, todėl reikalavimas išieškoti iš P. K. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą jo pranešimą, ir socialinio draudimo įmokas, yra nepagrįstas. Tačiau šiuo atveju, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą pagal P. K. pranešimą veltui buvo naudojami degalai, dėl to Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patyrė nuostolių, kurių nebūtų buvę, jeigu P. K. nebūtų padaręs ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo, t. y. melagingai pranešęs apie gaisrą. Atsižvelgiant įminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad P. K. iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios nepateikė įrodymų, jog padarytą turtinę žalą atlygino, jis įpareigotinas atlyginti Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai jos patirtą turtinį nuostolį už sunaudotus degalus važiuojant į iškvietimą, t. y. 7,79 Eur ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (ATPK 37 straipsnis, 341 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje padarymą skirti 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Įpareigoti P. K. per penkiolika dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, apie skundo nepatenkinimą dienos, atlyginti Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, juridinio asmens kodas 191012127, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas, 7,79 Eur (septynių eurų 79 ct) turtinį nuostolį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.