- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 2-13-435/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14468-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Rimkevičienė
- Ieškovas
- BUAB „Elettrodiesel“
- Atsakovas
- UAB „Bionovus“
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Elettrodiesel“ atstovaujamos UAB „Forsina“ atstovei advokato padėjėjai I. Rimkienei, atsakovo UAB „Bionovus“ atstovui J. N., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Elettrodiesel“ ieškinį atsakovui UAB „Bionovus“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 470,69 Lt. skolos, 194,33 Lt. palūkanų, 7,75 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2012-05-29 nutartimi UAB „Elettrodiesel“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Forsina“. Patikrinus ieškovo BUAB „Elettrodiesel“ bankroto administratoriui perduotus dokumentus nustatyta, kad atsakovui UAB „Bionovus“ už suteiktas transporto priemonės variklio remonto paslaugas buvo išrašyta ir įteikta apmokėjimui 2012-05-31 PVM sąskaita faktūra Serija ELL Nr. 120353 bendrai 6 470,69 Lt sumai, kurios atsakovas iki šios dienos nėra apmokėjęs. Ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ siųsta 2012-07-09 pretenzija atsakovui buvo įteikta 2012-07-12. Atsakovas, atsakydamas į šį raginimą, 2012-07-12 pranešime nurodo, kad UAB „Elettrodiesel“ 2012-05-31 PVM sąskaita faktūra Serija ELL Nr. 120353 išrašyta nepagrįstai ir ją apmokėti atsisakė.
Atstovės nuomone, šalių atlikti mokėjimai atitinka LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sąlygas, todėl nustatant palūkanų dydį turi būti taikomas šis Įstatymas, kuris yra specialioji norma CK 6.210 str. 2 d. atžvilgiu. Įstatymo numatytos palūkanos už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius apskaičiuojamos vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą padidinant 7 procentiniais punktais (Mokėjimų įstatymo 2 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui pareiga mokėti palūkanas yra atsiradusi 2012-06-15 (apmokėjimo terminas nustatytas 2012-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje Serija ELL Nr. 120353), todėl jam galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, t. y. 2011-12-30. Kadangi 2011-12-30 vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo lygi 1,06 procentų, todėl iš atsakovo priteistinos 8,06 % dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 6 470,69 Lt skolos už laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2012-10-29 (šio ieškinio pareiškimo dienos), t. y. už 136 dienas, kas sudaro 194,33 Lt. (6 470,69 x 0,0806 x 136 / 365 = 194,33).
Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekoje, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina viso 6 665,02 Lt.
Be to, vadovaujantis CK 6.37. str. 2 d., atsakovas privalo sumokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas į teismą kreipėsi 2012-10-29 , t. y. antrąjį metų pusmetį, todėl atsakovui galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, t. y. 2012-06-29. Kadangi 2012-06-29 vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo lygi 0,75 procentų, atsakovas taip pat privalo sumokėti 7,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad atsakovo automobilis buvo ne kartą remontuotas ieškovo įmonėje ir pagal tarp šalių susiklėsčiusią bendradarbiavimo praktiką jokie užsakymų lapai bei sąmatos sudarinėjami nebuvo, kadangi gedimai paaiškėja tik remonto eigoje. Ginčo atveju automobilis buvo remontuojamas trečią kartą ir tai buvo 2011 metų žiemą. Teismui pateiktos prekių įsigijimo ir apskaitos kortelės taip pat patvirtina, kad prekės panaudotos atsakovo automobiliui.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad 2008-09-04 atsakovas su ieškovu sudarė remonto, detalių tiekimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 2008-09-04/2, pagal kurią atsakovas su ieškovu sutarė, atsiradus paslaugų poreikiui, pagal iš anksto raštu suderintą darbų sąrašą, įkainius ir darbų atlikimo terminus naudotis ieškovo paslaugomis. 2012-01-25 ieškovo atstovai - vadovas A. S. ir vyr. finansininkė R. K. bei atsakovo atstovė - vyr. buhalterė R. P. suderino aktą „Dėl skolų suderinimo“, kuriuo patvirtino, kad atsakovas ieškovui už jokias paslaugas nėra skolingas jokių sumų. Po šio akto suderinimo atsakovas iš ieškovo jokių darbų ar paslaugų atlikti neužsakė ir jokių prekių nepirko. 2012-07-12 buvo gautas ieškovo bankroto administratoriaus raginimas sumokėti neva susidariusį įsiskolinimą, į kurį atsakovas, remdamasis aplinkybe, kad neužsakė ir negavo iš ieškovo paslaugų, atsakė, jog jame minima sąskaita išrašyta nepagrįstai ir atsakovas neturi pagrindo mokėti reikalaujamą sumą.
Atstovas paaiškino, kad 1) Sutarties 1.1. punkte šalys susitarė, kad vykdytojas įsipareigoja suremontuoti užsakovo automobilį pagal užsakymo lape suderintą remonto darbų sąrašą ir įkainius, keičiamų detalių ir eksploatacinių medžiagų sąrašą bei kainas, atlikimo terminus. Ieškovas nepateikė šalių suderinto užsakymo lapo, kuris šalių sutarimu yra vienintelis pagrindas vykdyti remonto darbus. 2) Sutarties 2.3. punkte šalys susitarė, kad „Priimant po remonto automobilį (puspriekabę, priekabą, autobusą) Užsakovas atlieka komplektacijos ir atliktų darbų kokybės patikrinimą, pasirašo PVM sąskaitoje-faktūroje, nesurašant atskiro darbų priėmimo akto.“ 3) Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad „Sutarties sąlygos gali būti papildytos arba pakeistos šalių raštišku susitarimu. Tokie susitarimai įsigalioja nuo jų pasirašymo datos ir tampa sutarties neatskiriama dalimi.“ Atstovas nurodė, kad jokie Sutarties papildymai ar pakeitimai nebuvo daryti. Be to, LR CK 1.72 str. 2 d. draudžia šalims sudaryti sandorį žodžiu jei šalių susitarimas nustato rašytinę formą.
Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, šalių Sutartyje numatytą teisinį reglamentavimą bei pateiktus įrodymus, atsakovo nuomone, jokie ieškovo minimi darbai ar paslaugos atliktos nebuvo, 2012-05-31 sąskaita išrašyta nepagrįstai, o atsakovas neturi pagrindo sumokėti joje nurodytą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kauno apygardos teismo nutartis (b.l.6,7) patvirtina tai, kad ieškovui 2012-05-29 UAB „Elettrodiesel“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Forsina“.
Remonto, detalių tiekimo ir atsiskaitymo sutartis (b.l.22) patvirtina tai, kad 2008-09-04 šalys pasirašė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suremontuoti atsakovo automobilį (puspriekabę, autobusą, priekabą) savo patalpose, pagal užsakymo lape suderintą remonto darbu sąrašą ir įkainius, keičiamų detalių ir eksploatacinių medžiagų sąrašą bei kainas, atlikimo terminus“ (Sutarties 1.1p.); Sutarties 2.3. punkte šalys susitarė, kad „Priimant po remonto automobilį (puspriekabę, priekabą, autobusą) Užsakovas, šiuo atveju – atsakovas, atlieka komplektacijos ir atliktų darbų kokybės patikrinimą, pasirašo PVM sąskaitoje-faktūroje, nesurašant atskiro darbų priėmimo akto.“ Taip pat sutarties 5.2 p. šalys sutarė, kad sutarties sąlygos gali būti papildytos arba pakeistos šalių raštišku susitarimu ir tokie susitarimai įsigalioja nuo jų pasirašymo datos ir tampa sutarties neatskiriama dalimi.“
2012-01-25 šalių pasirašytas aktas „Dėl skolų suderinimo“ patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad tai dienai atsakovas ieškovui už jokias paslaugas nėra skolingas jokių sumų.
UAB „Elettrodiesel“ 2012-05-31 PVM sąskaita faktūra Serija ELL Nr.120353(b.l.8,9) patvirtina tai, kad ji išrašyta įmonės administratorės E. S. 6470,69 Lt. sumai už variklio (duomenys neskelbtini) remonto paslaugas ir atsakovo atstovų nepasirašyta, sąskaitos apmokėjimo terminas nurodytas iki 2012-06-15. UAB „Forsina“ 2012-07-09 pretenzija, AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimo kopija (b.l 12,13) patvirtina tai, kad 2012-07-12 atsakovui buvo įteikta pretenzija dėl šios sąskaitos apmokėjimo, o elektroninio laiško kopija (b.l.10) – tai, kad atsakovas tą pačią dieną nurodė, kad sąskaita išrašyta nepagrįstai ir ji nebus apmokėta.
Ieškovo 2012-06-09 debitorių sąraše taip pat nurodyta, kad atsakovas skolingas ieškovui prašomą priteisti sumą (b.l.33).
Atsakovo pateiktos 2010-02-26, 2010-03-31 ir 2010-11-19 ieškovo išrašytos PVM Sąskaitos faktūros ( b.l.38-40) patvirtina, kad dėl to paties automobilio variklio remonto atsakovas tris kartus kreipėsi į ieškovą ir visais atvejais šios sąskaitos išrašytos ieškovo buhalterės ir buvo pasirašytos atsakovo atstovo.
Ieškovo pateiktos prekių apskaitos kortelės (b.l.52-57) patvirtina tai, kad tam tikros prekės, ieškovo įgytos 2011-01-06 iš tiekėjo Povilausko įmonės (b.l.58) parduotos atsakovui pagal 2012-05-31 sąskaitą faktūrą.
Liudytoju apklaustas buvęs ieškovo direktorius A. S. paaiškino, kad nors atsakovui priklausančio automobilio remonto darbai buvo atklikti 2011 metų žiemą, sąskaita išrašyta tik 2012-05-31, kadangi priėmėjo buvo blogai suvesti duomenys, padaryta klaida. Dėl šios priežasties pasirašytame akte „Dėl skolų suderinimo“ taip pat nenurodytas atsakovo įsiskolinimas. Taip pat paaiškino, kad niekada nebuvo sudarinėjami užsakymų lapai, tarp šalių buvo pasitikėjimas, o kodėl ant sąskaitos nėra gavėjo parašo paaiškinti negalėjo, nurodydamas, kad toks parašas nėra būtinas. Taip pat liudytojas patvirtino, kad atsakovo automobilį remontavo tris kartus, tačiau išrašant 2010-03-31 sąskaitą nebuvo įtraukti remonto darbai dėl ko 2010-11-19 buvo išrašyta papildoma sąskaita ir su jos apmokėjimu atsakovas sutiko.
Liudytoju apklaustas B. G., buvęs ieškovo įmonės darbuotojas patvirtino, kad jis ieškovo įmonėje remontuodavo automobilius, atsakovo automobilį jam teko remontuoti du kartus.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovas reikalavo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą už suteiktas transporto priemonės variklio remonto paslaugas ir ieškinį iš esmės įrodinėjo 2012-05-31 išrašyta PVM sąskaita – faktūra, o atsakovas nurodė, kad tokia paslauga suteikta nebuvo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, jog šalys bendradarbiavo nuo 2008-09-04, kai tarp jų buvo pasirašyta remonto, detalių tiekimo ir atsiskaitymo sutartis. Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, šalys, realizuodamos sutarties laisvės principą suderino šalių tarpusavio ketinimus ir susitarė dėl abiems priimtinų ir privalomų sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu sutarties šalių teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reglamentavimą laikytis sutarčių ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (LR CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (LR CK 1.81 str.) ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms (LR CK 6.157str.) (2011-12-22 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011).
Nagrinėjamo ginčo atveju šalys sudarytoje sutartyje nustatė, kad priimant po remonto automobilį (puspriekabę, priekabą, autobusą) Užsakovas, šiuo atveju – atsakovas, atlieka komplektacijos ir atliktų darbų kokybės patikrinimą, pasirašo PVM sąskaitoje-faktūroje, nesurašant atskiro darbų priėmimo akto. Taigi šalys, nustatydamos tokį santykių reguliavimą, kai atskirai nesudaromas paslaugų priėmimo - perdavimo aktas, sutarė, kad jo funkcijas atlieka šalių pasirašoma sąskaita – faktūra, kurios pasirašymas reiškia, kad Užsakovas patvirtina priėmęs, o Vykdytojas –perdavęs atliktus darbus. Byloje pateiktos ankstesnių remonto darbų sąskaitos faktūros patvirtina būtent tokią tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką. Ieškovo teismui pateikta 2012-05-31 sąskaita ELL Nr. 120353 yra pasirašyta tik ieškovo administratorės E. S., todėl, atsakovui ginčijant apskritai buvus automobilio remontą už kurį jis nėra atsiskaitęs, teismo nuomone, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu automobilio variklio remonto atlikimą. Atsakovo argumentą, kad jis nėra skolingas ieškovui už 2011 metais atliktą automobilio ar jo variklio remontą patvirtina ir 2012-01-25 aktas „Dėl skolų suderinimo“, o ieškovo pateiktos prekių apskaitos kortelės negali būti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo įrodinėjamas aplinkybes jau vien dėl to, kad jų apskaitą vykdė pats ieškovas ir įrašai apie tai, kad tam tikros detalės panaudotos būtent atsakovo automobiliui remontuoti atsirado jau po ginčo sąskaitos faktūros išrašymo.
Atmestinas ieškovo atstovės argumentas apie tai, kad ieškinys turėtų būti tenkintas remiantis ir 2011-12-22 LAT Nr. 3K-3-536-2011nutartyje išdėstytais išaiškinimais, kadangi toje nutartyje faktinės bylos aplinkybės visiškai kitokios nei nagrinėjamos bylos atveju - kai atsakovas neigia apskritai buvus automobilio remontą už kurį ieškovas reikalauja atsiskaityti.
Apibendrinant byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimą, atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio nepagrįstumą, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.