Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės A. Š. ir jo motinos N. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria A. Š., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje, būnant nepakaltinamu, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Š. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 1 d., apie 21 val. 20 min. parduotuvėje „X“, esančioje (duomenys neskeltini), atvirai, matant šios parduotuvės pardavėjoms, pagrobė dvi dėžutes „Lašišinių ikrų“ bendrai kainuojančių 17, 98 Eur (viena dėžutė kainuoja 8,99 Eur), padarydamas UAB "X" bendrą 17,98 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nesutinkama tik su A. Š. paskirta priverčiamąja medicinos priemone, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina paduoto apeliacinio skundo ribose.

6. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali paskirti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

7. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo A. Š. klausimą, pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus pateiktu Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskeltini) (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame nustatyta, jog A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu (2019 m. gruodžio 1 d.) sirgo psichikos sutrikimu paranoidinė šizofrenija, dėl šio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; A. Š. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas, diagnozė: paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; su A. Š. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdžiuose, nes dėl savo psichinės būklės negali teisingai suprasti aplinkybių turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjmui; A. Š. reikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – prievartinį stacionarinį gydymą specializuotame psichiatrijos stacionare bendro stebėjimo sąlygomis (t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 87-89). Apylinkės teismas vertino ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatro eksperto K. M. pateiktą paaiškinimą, kuriame jis nurodė pilnai tvirtinantis savo išvadą atliktoje ambulatorinėje teismo psichiatrinėje ekspertizėje A. Š. 2020-01-21 – 2020-04-01 (b. l. 117).

9. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo rėžimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Šiuo atveju tyrimą atlikę ekspertai vertino bylos medžiagą, medicininius dokumentus bei paties tiriamojo A. Š. atsakymus ir nurodė, kad jam yra reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Ekspertizės akto išvadomis, eksperto rašytiniais paaiškinimais, taip pat įvertinęs padarytos veikos pobūdį, padarė teisingą išvadą, kad A. Š. yra būtina skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka A. Š. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau bei visuomenei.

10. Skunde prašoma A. Š. skirti švelnesnę gydymo priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis motyvuojant paties A. Š. sutikimu gydytis bei šeimos narių visupusiška pagalba užtikrinant A. Š. lankymąsi pas gydytojus bei vaistų vartojimą. Tačiau čia reikia atkreipti dėmesį, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą, kadangi tai yra, visų pirma, paties besigydančio asmens pareiga nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ir reguliariai vartoti medikamentus. Nepaisant skundo argumentų, prašymų dėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog A. Š. psichinė sveikata būtų akivaizdžiai pagerėjusi ir jam nereikėtų taikyti stacionaraus gydymo, todėl jo gydymas ambulatoriškai pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, šiuo metu nėra įmanomas. Papildomų argumentų tokiai išvadai teikia ir aplinkybė, kad A. Š. diagnozuota priklausomybė alkoholio vartojimui, dėl ko jis yra nekritiškas savo ligai, gali nevartoti paskirtų vaistų bei nesilankyti pas gydytojus. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent dėl kritikos savo būsenai, piktnaudžiavimo alkoholiu bei vengimo vartoti paskirtus vaistus, A. Š. praeityje ne kartą buvo gydytas psichiatrijos stacionare, įskaitant ir užsienio valstybėse. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pats A. Š. pripažįsta, kad jam negalima vartoti alkoholinių gėrimų ir pasižada jų nebevartoti, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei paties A. Š. savo psichinės būklės vertinimą (nekritiškas), nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu A. Š. paskyrus skunde prašomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

11. Nors A. Š. gynėjas apeliacinės instancijos teisme baigiamosiose kalbose teigė, jog jo ginamasis pavogė prekių už 17 eur ir ši veika užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę, jog A. Š. nusikaltimo nepadarė ir prašė bylą nutraukti jo atžvilgiu, tačiau šie gynėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas byloje ištyrė įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, jog A. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų N. P., D. P.-R. parodymais, UAB X vyr. apsaugos darbuotojo H. J. pranešimu, vaizdo įrašu, daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kaip A. Š. atvirai, matant pardavėjoms, parduotuvėje „X“, esančioje (duomenys neskeltini), 2019-12-01 apie 21.20 val. pagrobė dvi dėžutes „Lašišinių ikrų, bendrai kainuojančių 17,98 Eur. Vaizdo įrašas patvirtina, kaip A. Š. paima ikrų dvi dėžutes ir matant pardavėjai išeina iš parduotuvės, o pardavėja bėga jam iš paskos (b.l.30-32). Šie ištirti įrodymai abejonių nekelia, jog prekes A. Š. išsinešė atvirai, matant pardavėjoms. Kadangi skunde apeliantai dėl kvalifikacijos klausimų nekelia, todėl kolegija plačiau apie tai nepasisako.

12. Teisėjų kolegija, sutinkamai su apylinkės teismo padaryta išvada, taip pat pažymi, kad bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, jei A. Š. būklė iš tikrųjų pagerės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 straipsnyje nustatyta tvarka.

13. Taigi, visuma aptartų duomenų patvirtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu A. Š. reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir sveikatai. Dėl to skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jos keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės A. Š. ir jo motinos N. Š. apeliacinį skundą atmesti.