Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-07-31 · Civilinė byla Nr. 2-11871-638/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-31
Bylos Nr.
2-11871-638/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08012-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Pareiškėjas
V. Č.
Suinteresuotas asmuo
D. T., A. F., B. M.
Civilinė byla Nr. 2-11871-638/2014proceso Nr. 2-69-3-08012-2014-8
procesinio dokumento kategorijos: 34.3; 128.2(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje D. T., A. F. ir B. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Č. kreipėsi pareiškimu į Kauno apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po R. Č., mirusio 2013 m. vasario 20 d., mirties, faktiškai jį pradėdamas valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2013 m. vasario 20 d. mirė pareiškėjo dėdė R. Č.. Paveldėjimo byla po dėdės R. Č. mirties užvesta nebuvo.

Pareiškėjas nurodė, kad jo dėdei R. Č. mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė 1213/2909 dalys 0,2909 ha žemės sklypo, 47/100 dalys pastato -gyvenamojo namo, 47/100 dalys pastato - ūkinio pastato, 47/100 dalys pastato - viralinės, 47/100 dalys kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, kad jis yra palikėjo R. Č. brolio sūnus ir penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą, todėl turi teisę paveldėti turtą po savo dėdės mirties. Dėdė R. Č. vaikų neturėjo, jo brolio vaikai yra pareiškėjas ir pareiškėjo seserys - D. T. ir A. F.. R. Č. turėjo seserį B. M..

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad palikėjui dar gyvam esant, jis juo rūpinosi bei jį prižiūrėjo, kartu su savo dėde gyveno K. S. g. 29, Arlaviškių k., Taurakiemio sen., Kauno r., t. y. dėdės namuose, o po dėdės mirties liko ir toliau čia gyventi.

Be jau nurodytų nekilnojamųjų daiktų liko rūbai, baldai, knygos, dokumentai, asmeniniai daiktai, fotonuotraukos bei kiti namų apyvokos reikmenys ir vertingi buities daiktai. Po R. Č. mirties pareiškėjas šiuos daiktus valdė, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu savo dėdės turtu. Pareiškėjo dėdė R. Č. 2012 m. spalio 2 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui V. Č. Testamentas buvo patvirtintas Kauno rajono notarės R. B.. Palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai jį valdydamas ir į notarą dėl paveldėjimo bylos iškėlimo nesikreipė.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys pateiktu bendru atsiliepimu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti (37-39 b.l.). Suinteresuoti asmenys nurodė, kad jos palikimo po savo dėdės ir brolio mirties nepriėmė ir tokios valios palikimą priimti neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikėjas R. Č. mirė 2013 m. vasario 20 d (7 b.l.). Palikėjas yra pareiškėjo tėvo brolis – pareiškėjo dėdė (8-9 b.l.). 2012 m. spalio 2 d. palikėjas R. Č. visą savo turtą iš ko jis besusidėtų ir kur jis bebūtų paliko pareiškėjui V Č (22 b.l.). Suinteresuoti asmenys byloje D. T. ir A. F. yra pareiškėjo seserys ir palikėjo dukterėčios, o B. M. yra palikėjo sesuo ir pareiškėjo teta.

Nei vienas iš suinteresuotų asmenų palikimo po R. Č. mirties nepriėmė ir jo priimti nesiekė.

V. Č. yra R. Č. brolio sūnus ir būtų šeštosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis), tačiau pareiškėjo paveldėjimo pagrindas ne įstatyme numatyta įpėdinių eilė, o testamentas, todėl pareiškėjas paveldi neatsižvelgiant kurios eilės įpėdinis pagal įstatymą jis yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. Č. po savo dėdės R. Č. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Pareiškėjas yra R. Č. įpėdinis pagal testamentą, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. vasario 20 d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Diana Labokaitė