- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-80/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- S. P., J. B., S. U., G. J.
- Atsakovas
- A. S., E. S., I. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, Vilniaus rajono 3-asis notarų biuras, T. A.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. S. (A. S.), E. S. (E. S.) ir I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-930-43/2007 pagal ieškovų S. P. (S. P.), J. B. (J. B.), S. U. (S. U.), G. J. (G. J.), ieškinį atsakovams A. S., E. S. ir I. J., tretieji asmenys: Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, Vilniaus rajono 3-asis notarų biuras, T. A. (teismo sprendimo duomenimis, ieškovė), dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. P., J. B., S. U. ir G. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinę, prašė: 1) pratęsti įstatymo nustatytą terminą S. P. (S. P.), mirusio 1998 m. rugpjūčio 5 d., palikimui priimti; 2) pripažinti negaliojančiu 2003 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 1-3793, išduotą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro; 3) pripažinti negaliojančiu 2004 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 887, išduotą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro; 4) pripažinti negaliojančiu 2004 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 5057, išduoto Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro, dalį dėl paveldėjimo turto, esančio Vilniaus rajone, Grigaičių kaime: 300 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0300:166; 27 700 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0100:69; 4600/9300 dalių 9 300 kv. m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0300:167; 16300/54500 dalių 54 500 kv. m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0100:26,; ½ dalies 6000 kv. m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0100:27 (2 t., b. l. 128-133, 190-197).
Nurodė, kad po ieškovų tėvo S. P. mirties 1998 m. rugpjūčio 5 d. liko turtas: piniginis indėlis, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys Vilniaus rajone, Grigaičių kaime, Pergalės g. 73. Kadangi ieškovų sesuo D. S. gyveno kartu su tėvu, visi mirusiojo vaikai nusprendė, kad namas turi atitekti D. S. Jokio kito turto tėvo mirties dieną nebuvo, todėl prašymas notarų biurui dėl palikimo priėmimo nebuvo pateiktas. S. P. buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo Vilniaus rajone, Grigaičių kaime, tačiau tėvo mirties dieną nuosavybės teisės į žemę dar nebuvo atkurtos, o S. P. vaikai susitarė, atkūrus į žemę nuosavybės teises, pasidalinti ją lygiomis dalimis. Tačiau 2004 m. D. S. mirė, o 2006 m. žemėtvarkos skyriuje ieškovai preliminariai sužinojo, o advokatui oficialiai užklausus, paaiškėjo, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę S. P. vardu. 2003 m. balandžio 18 d. ir 2004 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu žemės sklypai perėjo D. S. nuosavybėn, o 2004 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu šie žemės sklypai perėjo atsakovų nuosavybėn.
Atsiliepimas
Atsakovai A. S. , E. S. ir I. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovams per šešis mėnesius nuo tėvo S. P. mirties nepriėmus palikimo, ieškovai prarado teisę į S. P. palikimą. Ieškovų nurodytos termino praleidimo priežastys, kad tėvo mirties dieną dar nebuvo atkurta natūroje buvusio savininko nuosavybės teisė į žemę bei tikėjimas, kad atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo vardu bus perduotos jo įpėdiniams, negalėjo ieškovams užkirsti galimybės įgyvendinti jų teises priimti palikimą po S. P. mirties. Ieškovai ginčija tik D. S. 2003 m. balandžio 18 d. ir 2004 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimus, kurie yra išvestiniai iš mirusiojo S. P. turto paveldėjimo pagal 1999 m. kovo 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau įstatymas neleidžia ieškovams įgyvendinti jų paveldėjimo teisių, priimant tik dalį S. P. palikimo, o būtent – atkurtą mirusiojo S. P. vardu žemę. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad tarp mirusiojo S. P. vaikų buvo sudarytas susitarimas dėl žemės, į kurią bus atkurtos nuosavybės teisės, pasidalinimo. Be to, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, kadangi ieškiniui pateikti buvo numatytas trejų metų bendras ieškinio senaties terminas.
Vilniaus apygardos teismas 2007- 02- 15 teismo posėdyje trečiąjį asmenį T. A. pripažino ieškove (b. t. 2, l. 196-197).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė: pratęsti ieškovams terminą S. P., mirusio 1998 m. rugpjūčio 5 d., palikimui priimti, pripažinti negaliojančiais: 2003 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 1-3793, išduotą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro, 2004 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 887, išduotą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro, 2004 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 5057, išduoto Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro, dalį dėl paveldėjimo turto, esančio Kyviškių k.v., Vilniaus rajone, Grigaičių kaime: 3 300 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0300:166; 27 700 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0100:69; 4600/9300 dalių 9300 kv. m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0300:167; 16300/54500 dalių 54500 kv. m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0100:26 ir ½ dalies 6000 kv. m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4142/0100:27.
Teismas sprendė, kad ieškovai 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, atsižvelgdamas į ieškovų amžių, išsilavinimą, socialinę padėtį, kitas aplinkybes, šį terminą ieškovams pratęsė (1964 m. CK 588 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovų ir mirusiosios D. S. buvo žodinis susitarimas dėl palikimo pasidalinimo. Teismas nuomone, kadangi mirusiojo S. P. duktė D. S. gyveno su savo tėvu iki pat jo mirties, todėl suprantamas mirusiojo vaikų sprendimas palikti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais D. S., o žemės sklypus padalinti visiems mirusiojo S. P. vaikams. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovai, nepretendavę į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, nebuvo suinteresuoti paveldėti ir kito nekilnojamojo turto – žemės. Teismo teigimu, ieškovams akivaizdžiai trūko informacijos apie tai, kad dėl grąžinamos mirusiojo S. P. žemės palikimo ieškovai turėjo kreiptis į notarą ne nuo palikėjo turto faktinio atsiradimo ar sužinojimo apie palikėjo turto buvimą momento, o nuo teisės į palikimą atsiradimo momento, t.y. nuo palikėjo mirties momento. Teismas nustatė, kad ieškovai tik 2006 m. gegužės-birželio mėnesiais sužinojo aplinkybes, jog buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę jų mirusio tėvo S. P. vardu, jų atstovui advokatui užklausus ir gavus dokumentų nuorašus iš notarų ir VĮ Registrų centro, po ko ieškovai, nedelsdami, t.y. 2006 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teismas nurodė, kad šią datą laiko ieškinio senaties termino dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo eigos pradžia, todėl sprendė, kad ieškovai nepraleido 2000 m. CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pareikšti ieškinį dėl nurodytų paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo.
Teismo teigimu, įvertinus tai, kad palikėjo S. P. mirties dieną be D. S. ir J. P. buvo ir kitų pirmosios eilės įpėdinių – kiti mirusiojo S. P. vaikai – ieškovai, o 2003 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik mirusiojo S. P. dukteriai D. S., šį paveldėjimo teisės liudijimą pripažino negaliojančiu, kaip prieštaraujantį 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktui (2000 m. CK 1.80 str.). Tuo pačiu pagrindu pripažino negaliojančiu ir 2004 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. 887.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (2000 m. CK 1.5 str. 4 d.). žemės sklypai visiems įpėdiniams turėtų būti padalinami lygiomis dalimis, Teismo teigimu, mirusiojo S. P. turto, t.y. žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės S. P. buvo atkurtos po jo mirties, 5/7 dalis lygiomis dalimis, t.y. po 1/7 dalį, turėtų paveldėti ieškovai, o dvi palikimo dalys turėtų atitekti mirusiosios D. S., kurios naudai savo palikimo dalies atsisakė jos motina J. P., turto paveldėtojams: ¼ dalis mirusiosios sutuoktiniui A. S., ¾ dalys lygiomis dalimis mirusiosios vaikams E. S. ir I. S.
Šalies argumentai
Atsakovai A. S., E. S. ir I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai nustatė susitarimo dėl palikimo pasidalinimo tarp mirusiojo S. P. vaikų buvimą, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, bei netinkamai pritaikė 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl kurių ieškovai praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pripažindamas jas svarbiomis, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai ieškovams pratęsė terminą S. P. palikimui priimti.
3. Teismas netinkamai išaiškino 1964 m. CK 587 str. nuostatas, kurios numato, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Ši įstatymo norma yra imperatyvi ir jos nesilaikymas daro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, kadangi paveldėtojai privalo priimti visas mirusio asmens teises ir pareigas, kurias jis turėjo palikimo atsiradimo dieną (palikėjui mirus), bei tas, kurios atsiras ateityje, pagal 1964 m. CK 573 straipsnio taisykles.
4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sprendžiant ginčą taikytini 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai, kadangi pagal 1964 m. CK 568 straipsnį palikimas atsirado palikėjui mirus, t.y. 1998 m. rugpjūčio 5 d., o, vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsniu, šio palikimo priėmimo terminas baigėsi po 6 mėnesių, t.y. 1999 m. sausio 5 d. Tokiu būdu palikimo priėmimui bei šio palikimo priėmimo apskundimui turi būti taikomos 1964 m. CK normų ieškininės senaties terminai. Be to, ieškovų ginčijami trys 2003 m. balandžio 18 d., 2004 m. sausio 26 d. ir 2004 m. rugsėjo 8 d. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai yra išvestiniai iš 1999 m. kovo 6 d. išduoto D. S. paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo buvo priimtas S. P. palikimas. Tokiu atveju jo nuginčijimo (ieškininės) senaties terminas yra taikomas nuo jo išdavimo dienos bei yra trys metai (1964 m. CK 84 str.), o ieškovų ginčijamiems paveldėjimo teisės liudijimams gali būti taikomas 2000 m. CK 5.8. straipsnyje numatytas senaties terminas tik tuo atveju, jeigu šie liudijimai būtų ginčijami paveldėtojo, priėmusio paveldėjimą pagal 1999 m. kovo 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškininės senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1999 m. sausio 5 d. 1964 m. CK 84 str. yra nustatytas bendras trijų metų ieškininės senaties terminas, kuris šiuo atveju baigėsi 2002 m. sausio 5 d. (CK 86 str.), t.y. įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl turi būti taikomas CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis, kuriame numatyta, kad CK 5.8. straipsnis taikomas, jeigu įsigaliojus 2000 m. CK, dar nebuvo pasibaigęs jo 5.8. straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tokiu atveju, pritaikius 2000 m. CK 5.8. straipsnio nuostatas ieškininės senaties terminas ginčyti S. P. paveldėtojos D. S. priimtą palikimą pasibaigė 2001 m. liepos 1 d.
Atsiliepimas
Ieškovai S. P., J. B., S. U. , G. J. T. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą, prašymą motyvuodami tuo, kad:
1. Mirus S. P., nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Nuosavybės atkūrimo klausimas buvo tik svarstomas, todėl ieškovai nepadavė pareiškimo notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Ieškovai manė, jog, nuosavybės teises atkūrus mirusio asmens vardu, jos bus perduotos įpėdiniams, netaikant termino palikimui priimti, juolab, kad jie yra įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme sakoma, kad atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo vardu yra perduodamos įpėdiniui.
2. Apeliantai nepateikė įrodymų dėl to, kad egzistuoja susitarimo dėl S. P. turto paneigimas. Ieškovai neprašė teismo patvirtinti tokio susitarimo sudarymo juridinę reikšmę turintį faktą ar taikyti šalims šio susitarimo sąlygas. Šis žodinis susitarimas yra viena iš esminių priežasčių, dėl kurių ieškovai po S. P. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo.
3. Ieškovai tik 2006 m. gegužės-birželio mėnesį sužinojo apie tai, kad žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos S. P. nuosavybės teisės, paveldėjo D. S., todėl teismas teisingai nusprendė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, esminiai pažeidė civilinio proceso įstatymą, netinkamai taikydamas civilinio proceso taisykles, netinkamai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka ieškinio pareiškime nurodyto dalyko ir nustatytų ribų, išspręsdamas bylą dėl reikalavimo, kuris nebuvo tinkamai pareikštas teisme, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Pagal CPK 176 straipsnio dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą.
CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.
CPK 111 straipsnio nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys procesinius dokumentus teismui pateikia raštu. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti įstatyme numatyti rekvizitai ir duomenys, o pagal CPK 135 straipsnio nuostatas, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, kuriame, be to, turi būti nurodoma šiame įstatymo straipsnyje nustatyti duomenys, o prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis, bei kt.
Be to, CPK 137 straipsnis nustato ieškinio priėmimo taisykles, tarp jų, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją, o šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, kuri numatyta CPK 115 straipsnyje.
CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, todėl neįvykdymas vieno iš šių reikalavimų, reiškia kito pažeidimą.
Pagal CPK 265 straipsnio nuostatas, teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.
Apygardos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytų CPK taisyklių, išnagrinėjo trečiojo asmens žodžiu pateiktą reikalavimą atsakovų atžvilgiu, priimdamas dėl jo sprendimą ir nuspręsdamas dėl trečiojo asmens teisių atsakovų atžvilgiu, reikalavimas dėl kurių nebuvo tinkamai pareikštas, nepagrįstai nurodęs, jog patenkina šio asmens ,,ieškinį”, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Bylos duomenimis, ieškovai S. P., J. B., S. U., G. J. pareiškė ieškinį atsakovams A. S. , E. S. ir I. J., kurį patikslinę, prašė pratęsti įstatymo nustatytą terminą S. P. (S. P.), mirusio 1998 m., palikimui priimti bei pripažinti negaliojančiais ieškinyje nurodytus paveldėjimo teisės liudijimus.
Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytų CPK taisyklių, pripažinęs ieškove T. A., kuri aukščiau nurodytų ieškovų buvo įvardinta trečiuoju asmeniu, ir teismo posėdyje palaikė jų ieškinį, teigdama, jog ji prašo patenkinti ieškovų reikalavimus atsakovams, laikant, kad tai ir jos reikalavimai, padarė išvadą, kad paminėtą ieškinį pareiškė ir T. A. Tačiau ji nepareiškė ieškinio pagal CPK taisykles, o apygardos teismas, net nepasiūlęs jai pareikšti tokį ieškinį, nesprendęs ieškinio priėmimo klausimo, išnagrinėjo bylą, pripažinęs, kad T. A. kaip ir kiti ieškovai, pareiškė tą patį ieškinį, ir sprendime nurodė, jog patenkina ieškinį ir pagal jos reikalavimą atsakovams. Teismas, nepriėmęs ieškinio įstatymo nustatyta tvarka, neturėjo teisinio pagrindo trečiojo asmens žodžiu pareikšto reikalavimo laikyti ieškinio reikalavimu, pareikštu bylos atsakovams, ir nagrinėti jį teismo posėdyje bei sprendimu pagal tokį reikalavimą nustatyti reikšmingų aplinkybių, susijusių su sprendime nurodytomis T. A. teisėmis bei atsakovų pareigomis jos atžvilgiu.
Vien dėl to apygardos teismo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir negali būti paliktas galioti.
Todėl teismo sprendimas panaikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą, o civilinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam apygardos teismui.