Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2013-04-04 · Byla Nr. A2.6.-84-220/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
A2.6.-84-220/2013
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00065-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Pažeidėjas
R. S.
Advokatai
Stanislava Jorudienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-84-220/2013Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00065-2013-0Procesinio sprendimo kategorija Nr. 45.4; 52.3 (N)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. balandžio 4 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovui advokatei Stanislavai Jorudienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. S. 2013 m. vasario 11 d., laikotarpyje nuo 24 val. iki 3 val. 20 min., Šilalės r. sav., Bytlaukio k., pakartotinai vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,28 promilės), kai jam 2010-03-17 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 126 str. 4 d., o specialiosios teisės atėmimo terminas pasibaigė 2012-09-27. R. S. sustojo ir stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje, kur trukdė kitų transporto priemonių eismui. Tokiais veiksmais pažeidė KET 5, 14, 155.10 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124¹ str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padarytų pažeidimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad transporto priemonės neblaivus nevairavo. Jis grįždamas iš užsienio sugalvojo užsukti pas sūnų, tačiau prie jo neužvažiavo, o sutikęs šalia sūnaus gyvenantį pažįstamą P. M. su juo išgėrė tik stikliuką( 50gr.) degtinės, pusę butelio degtinę išgėrė P. M.. Dėl išgerto stikliuko degtinės jis nebuvo girtas, nes dėl tokio kiekio degtinės žmogus negali apgirsti, tuo labiau, kad jis iš P. M. išvažiavo apie 24 val., praėjus apie porą valandų nuo stikliuko degtinės išgėrimo. Kadangi jis norėjo miego, tai nutarė važiuoti namo. Nuvažiavus apie 500 m. nuo P. M. namų, jis pajuto norą miegoti, todėl sustojo kelyje prie įvažiavimo į automagistralę. Sustojęs iš dviejų kartų išgėrė pusę butelio likusios degtinės ir užmigo, nes buvo išvargęs. Jis galvojo, kad sustojo kelkraštyje, tačiau, esant jam labai pavargusiam, nepastebėjo, jog sustojo ne kelkraštyje, o ant kelio. Tai jis pastebėjo, kai policininkas jį pažadino. Kadangi jis policininkui sakė, jog yra negėręs, o pavargęs, tai policininkas V. P. pasakė jam pūsti į alkotesterį bei vertė rašyti, kad jis vairavo išgėręs. Jis jam sakė, kad degtinės išgėrė sustojęs, o ne vairavo išgėręs. Policijos pareigūno automobilyje parašė paaiškinimą, kad nevairavo išgėręs, o išgėrė sustojęs, tačiau šis paaiškinimas kažkur tai dingo. Po to jis, nuvežtas į policijos komisariatą, kabinete prie to paties V. P. rašė paaiškinimą. Tačiau V. P. jam liepė rašyti ką jis diktuoja, grasino jeigu taip nerašys kaip sako, tai jam bus blogai, bus atleistas iš darbo brolis, kuris dirba policijoje. Jis išsigando, todėl taip ir parašė. Ryte, kai rašė policijoje paaiškinimą, dar nebuvo išsiblaivęs. Jis broliui po to pasakė, jog policijos pareigūnas V. P. vertė jį rašyti paaiškinimą, jog jis vairavo neblaivus, o jeigu nerašys, tai gali jį atleisti iš darbo. Tai, kad jis sustojęs ne kelkraštyje pažeidė kelių eismo taisykles ir trukdė kitoms transporto priemonėms, kaltę pripažįsta.

Kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo kaltu dėl to, jog automobilį nuo P. M. gyvenamosios vietos iki įvažiavimo į automagistralę vairavo neblaivus, nepripažįsta ir nurodo, kad jis tik sustojęs išgėrė likusią pusę butelio degtinės ir užmigo. Be to jis policijos pareigūno V. P. automobilyje parašė paaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes, jog gėrė sustojęs ir vairavo blaivas, tačiau šis paaiškinimas kažkur tai dingo. O policijos komisariate rašydamas paaiškinimą prie V. P. jis buvo jo verčiamas rašyti taip, kaip jis liepė, jis buvo gąsdinamas, jog, jeigu jis kitaip parašys, tai jam ir jo broliui bus blogai, gali būti, kad brolis bus atleistas iš darbo. Kadangi jis dėl to išsigando, tai todėl tokį paaiškinimą ir parašė, kad vairavo automobilį išgėręs. Byloje yra nustatyta, kad Tauragės AVPK Šilalės rajono Policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog 2013-02-11, 3 val. 20 min., Šilalės r. Bytlaukio sankryžoje, viduryje važiuojamosios dalies, įvažiavime į automagistralę Vilnius-Kaunas–Klaipėda, stovi baltos spalvos automobilis Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas neblaivus. Ginčo dėl to, kad tuo laiku ir šioje vietoje automobilis stovėjo, byloje nėra. R. S. tik neigia, kad jis neblaivus automobilio nevairavo. Tačiau iš rašytinio R. S. paaiškinimo rašyto policijos komisariate( b.l. 12) matyti, jog jis pripažįsta, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes prieš tai, apie 20 val. 30 min., jis buvo atvažiavęs pas P. M. su kuriuo jo automobilyje išgėrė butelį degtinės ir alaus, o po to, nesusiradęs vairuotojo, apie 00, 30 val., išvažiavo. Kadangi buvo pavargęs, tai privažiavęs prie automagistralės užmigo. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Teismo posėdžio metu R. S. paneigė, kad šį paaiškinimą jis rašė savo valia ir nurodė, jog taip rašyti jam liepė policijos pareigūnas V. P., kuris jam diktavo ką rašyti, nes priešingu atveju buvo grasinta, jog bus blogai jam ir jo broliui, pastarasis gali būti atleistas iš darbo. Taip pat V. P. jį vertė rašyti, kad jis vairavo neblaivus ir policijos pareigūnų automobilyje, tačiau tada jis parašė, kad išgėrė sustojęs automobilyje ir neblaivus automobilio nevairavo, tačiau ši jo paaiškinimas kažkur tai dingo. Šie jo paaiškinimai iš esmės prieštarauja liudytojo V. P. parodymams, kuris parodo, jog policijos komisariate jis R. S. rašant pareiškimą negrasino, bei nediktavo ką rašyti, jis su jo broliu jokių asmeninių nesutarimų neturi, taip pat neturi teisės jo atleisti iš darbo, todėl nebuvo pagrindo jam grasinti. Atvažiavus į įvykio vietą, R. S. buvo leista rašyti paaiškinimą, tačiau dėl girtumo jis paaiškinimo neparašė, tik kažką tai pabraižė ant lapo. R. S. įvykio vietoje atrodė labai girtas, sunkiai kalbėjo, nebuvo galima su juo susikalbėti. Jis pripažino, jog iki tos vietos atvažiavo neblaivas, kad jis išgėrė sustojęs, jis jam nesakė. Pokalbio metu buvo daromas garso įrašas, apie ką jis informavo R. S.. Šiaip taip jam buvo nustatytas girtumas. Liudytoja N. Š. taip pat patvirtino, kad policijos tarnybiniame automobilyje R. S. sakė, jog gėrė Bytlaukio km. su M. ir, kad pats atvairavo automobilį iki įvažiavimo į automagistralę. Negali pasakyti, ar R. S. rašė paaiškinimą, nes to nematė. Buvo daromas garso įrašas. Kaip matyti, liudytojas T. S. patvirtino savo brolio parodymus, kad jis jam sakė, jog V. P., imdamas iš Remigijaus paaiškinimą, darė broliui spaudimą, grasino, jeigu taip nerašys, tai jam bus blogai, tačiau plačiau nepaaiškino, kaip bus jam blogai. Taip pat nurodė, kad neatsimena ar jo brolis sakė jam, kad V. P. grasino jį atleisti iš darbo. Be to paaiškino, kad brolis jam pasakojo, jog vieną stikliuką išgėrė su P. M., o daugiau išgėrė tik sustojęs. Vertindamas šioje byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad R. S. siekdamas pateisinti savo rašytą paaiškinimą policijos komisariate, kuriame jis pripažino, jog automobilį vairavo neblaivus ir dėl to gailisi( b.l. 12), sukūrė versiją, kuri paneigtų šiuos jo pirminius rašytinius parodymus, apkaltindamas atlikusi medžiagos tyrimą policijos pareigūną V. P. psichologine prievarta išgavus iš jo tokį prisipažinimą. Iš R. S., liudytojo T. S. ir pačio V. P. paaiškinimų matyti, kad tarp jų nėra jokių nesutarimų, keršto ir nėra nustatyta kitų aplinkybių dėl ko V. P. turėtų pagrindą apkalbėti R. S., rašant paaiškinimus daryti jam atitinkamą spaudimą. Be to ir pats R. S. aiškinimas, jog neparašius paaiškinimo taip, kaip diktuoja V. P. ir dėl to bus jam ir jo broliui blogai, bei bus taip, jog brolį atleis iš darbo, yra nelogiškas, nes, kaip jau buvo minėta, jokių asmeninių ar darbinių nesutarimų tarp jų nėra. Taip pat R. S. negalėjo paaiškinti, kaip jam būtų blogai, jeigu jis neklausytų V. P. ir parašytų paaiškinimą apie tai, kad jis automobilio neblaivus nevairavo, o degtinę išgėrė po to, kaip sustojo. Apie tai, kas galėtų būti jam asmeniškai blogai, tiksliai negalėjo paaiškinti ir pats T. S., o apsiribojo tuo, kad kažką tai V. P. būtų jo atžvilgiu blogo sugalvojęs. Todėl teismas šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išvedžiojimais netiki, o laiko, kad broliai yra apsitarę dėl šios versijos pateikimo. Taip pat teismas netiki ir liudytojo P. M. parodymais, kuris parodė, jog R. S. automobilyje išgėrė tik 50 gr. degtinės, o pusę butelio jis išgėrė vienas, nes jo rašytiniame paaiškinime šios aplinkybės neminamos, o teigiama, kad jis kartu su R. S. išgėrė butelį degtinės ir alaus. Kadangi paaiškinimas buvo paimtas tą pačią įvykio dieną, todėl dar nebuvo galimybės jiems susitarti dėl teisme pateiktos versijos, todėl ir jo paaiškinimas atitiko R. S. duotam rašytiniam paaiškinimui. Be to nustatyta, kad paaiškinimą iš P. M. paėmė ne V. P.. Kadangi P. M. yra artimai pažįstamas su R. S., todėl jis teisme ir duoda jam naudingus parodymus. Be to, laikytina, kad brolių S. parodymai nėra vienodi, nes teismo posėdžio metu T. S. patvirtinus, jog jam brolis apie jo gąsdinimą atleisti iš darbo nieko nesakė, o po to teisėjui paklausus, jog praeitame teismo posėdyje R. S. parodė, jog apie gąsdinimą jį atleisti iš darbo buvo jam sakęs, jau pakeitė savo parodymus ir aiškino, jog gal to ir neprisimena. Atrodo nelogiška, kad dėl tokio gąsdinimo T. S. brolio žodžių neprisiminė, o, kad bus jam blogai, tačiau neaišku kas bus blogai, prisiminė. Toliau R. S. teigia, kad jis įvykio vietoje policijos tarnybiniame pareiškime rašė paaiškinimą kaip viskas buvo iš tikrųjų, tačiau kažkur tai jo paaiškinimas dingo. Liudytojas V. P. pripažįsta, kad policijos automobilyje R. S. bandė rašyti paaiškinimą, tačiau jis jo neparašė dėl girtumo, jis nesiorientavo kur randasi. Ir liudytoja N. Š. patvirtino, jog R. S. buvo labai girtas, nėjo su juo susikalbėti, jai atrodė, kad jis yra pavargęs nuo alkoholio, nesiorientavo kur randasi. Tai, kad R. S. nesiorientavo kur randasi ir su juo buvo sunku susikalbėti, bei nustatyti jam girtumą, matyti išklausius garso įrašą, kuris buvo daromas apie tai informavus R. S.. Ne vien tik V. P., tačiau ir liudytoja N. Š. patvirtino, jog R. S. pripažino, jog neblaivus vairavo automobilį ir sustojo. O tai paneigia R. S. parodymus, jog jis sakęs ir rašęs paaiškinimą, jog tik sustojęs automobilyje išgėrė degtinės. Netikėti liudytojos N. Š. paaiškinimais nėra pagrindo. Išklausius garso įrašą, jame nėra girdima, jog R. S. sakytų, kad jis alkoholį gėrė sustojęs. Nors jis teigia, kad apie tai, kad alkoholį gėrė sustojęs, o važiavo blaivas, sakė prie automobilio, t.y. tuo metu, kada garso įrašas nebuvo daromas, tačiau niekas jam netrukdė tai pakartoti darant garso įrašą automobilyje, tačiau tai jis nepadarė, nors iš liudytojo V. P. kalbos girdima, kad jis jam sako rašyti ir pasirašyti paaiškinimą kaip viskas buvo. Tokiais savo parodymais jis siekia pateisinti tai, kodėl garso įraše nebuvo kalbos apie tai, kad jis sakęs V. P., jog degtinę gėrė sustojęs. Tai, kad iš garso įrašo girdima, kaip V. P. liepia jam rašyti paaiškinimą, kad jis vairavo neblaivas, negalima laikyti, kad R. S. aiškino jam, jog jis nevažiavo neblaivus, o V. P. darė spaudimą prisipažinti važiavus neblaiviam, nes iš įrašo nėra girdima, jog R. S. ginčytųsi, jog jis nevažiavo neblaivus, o išgėrė degtinę sustojęs. Be to, pripažinus tai, kad V. P. diktavo R. S. ką rašyti, o jis pagal jo diktatą rašė, niekaip neišeitų, jog jis diktavimo metu galėjo parašyti aplinkybes, kad degtinę išgėrė sustojęs automobilyje. Perkalusius garso įrašą, pasitvirtina liudytojų V. P. ir N. Š. parodymai, kad su R. S., daugiau dėl jo girtumo, nėjo susišnekėti, todėl tikima V. P. parodymais, kad jis paaiškinimo suprantamai neparašė, dėl to prie bylos jo ir nepridėjo, nes nelaikė tai paaiškinimu. Iš R. S. buvo paimtas paaiškinimas policijos komisariate, kuris ir yra pridėtas prie bylos. Šis paaiškinimas buvo rašomas jau įvykio dieną, apie 12 val., jau jam išblaivėjus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad R. S. dar nesuvokė ar nesuprato ką rašo. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas laiko, kad įvykio vietoje R. S. nenurodė policijos pareigūnams aplinkybių ir neparašė tokio paaiškinimo, kad jis degtinę išgėrė sustojęs, o prie P. M. išgėrė tik 50 gr. degtinės, nors tai galėjo padaryti, nes buvo daromas garso įrašas ir jis apie tai žinojo. Garso įraše girdima, kad jis pas P. M. gėrė degtinę ir alų, tačiau, kad jis pas jį išgėrė tik 50 gr., neužsimenama. Teismas laiko, kad liudytojo T. S. parodymai, jog jam yra žinoma, jog V. P. iš girtų paima paaiškinimus, jiems diktuoja ką rašyti, o šie nesuprantą savo veiksmų, bet vėliau šie paaiškinimai dingsta, neduoda pagrindo laikyti, kad R. S. savo paaiškinime parašė tas aplinkybes, kurias jis nurodė teisme, nes, kaip jau buvo minėta, buvo daromas garso įrašas ir R. S. turėjo galimybę šias aplinkybes nurodyti, tačiau nenurodė. Šie liudytojo T. S. paaiškinimai yra vertintini kaip noras kaip nors padėti savo broliui įrodyti, kad jis parašė paaiškinimą apie tas aplinkybes, kad brolis išgėrė degtinę sustojęs, o ne prieš išvažiuojant nuo P. M..

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Be minėtų nustatytų aplinkybių ir aptartų įrodymų, teismas laiko, kad tai, jog R. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, patvirtina dar ir šios nustatytos aplinkybės: nelogiška būtų laikyti, kad vertinant R. S. parodymus, kad atstumas nuo P. M. iki tos vietos kur sustojo automobilis yra tik apie 500m., ir jis šį trumpą atstumą pavažiavęs nuo pervargimo ir būdamas blaivas jau taip užsimanė miegoti, kad nesuprato, kad sustojo tokioje pavojingoje vietoje, kaip įvažiavimas į automagistralę, dar ir viduryje kelio( b.l. 14, žr. nuotraukas diske ir b.l. 14), o sustojęs iš karto išgėrė per du kartus pusę butelio degtinės bei palikęs įjungtus žibintus, užmigo; be to, žinodamas apie tai, kokios sunkios pasekmės yra dėl vairavimo antrą kartą neblaiviam, jis taip lengvai, be jokio pagrindo, pasiduotų V. P. spaudimui rašyti paaiškinimą pagal jo nurodytas aplinkybes. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jo kaltė įrodyta liudytojų V. P., N. Š. parodymais, garso įrašo medžiaga, alkotesterio parodymais bei kita faktine byloje surinkta medžiaga. Jo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia, jog vairavo automobilį būdamas blaivas, yra vertintinas tik kaip jo gynimosi būdas. Pažeidimas teisingai kvalifikuotinas pagal ATPK 130² str., kaip pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaiviam, nes jis anksčiau 2010-03-17 buvo baustas pagal ATPK 126 str. 4d. ir nepraėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai pasibaigė paskirtos nuobaudos vykdymas( ATPK 36), vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus. Protokole yra nurodyta, kad R. S. neblaivus vairavo automobilį 3 val. 20 min., tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pareiškimų ( b.l. 6,7) matyti, kad jiems tik minėtą valandą buvo pranešta apie tai, kad kelyje yra sustojusi automašina, kuri trukdo eismui ir įtariama, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl niekaip negalima laikyti, kad tą valandą R. S. vairavo automobilį. Kaip jis teigia, tai jis iš P. M. išvažiavo apie 24 val. Kiek laiko reikėjo R. S., būnant neblaiviam, nuvažiuoti tuos 500m. ir kiek jis laiko miegojo, nėra galimybės nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra suprantama, kad jis yra kaltinamas vairavus automobilį esant neblaiviam nuo P. M. namų iki automobilio sustojimo, todėl protokole nurodytas vairavimo laikas keistinas, nurodant, kad R. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, laikotarpyje nuo 24 val. iki 3 val. 20 min. Tas laiko patikslinimas neapsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir neatima teisės gintis nuo pareikšto pažeidimo. Taip pat patikslintina ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 126 str. 4d. data. Protokole nurodyta, kad R. S. nubaustas 2010-03-28, tačiau teismo sprendimas dėl jo nubaudimo priimtas 2010-03-17. Šis pataisymas tai pat neapsunkina jo padėties, o vertintinas kaip padarytos rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas. Protokole nurodyta administracinės nuobaudos paskyrimo data atitinka specialiosios teisės atėmimo termino vykdymo pradžią, t.y. 2010-03-28( b.l. 18).

Kaip matyti R. S. dar yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹str. 4d., tai yra, kad jis sustojo ir stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje, kur kliudė kitų transporto priemonių eismą. Dėl šio pažeidimo R. S. kaltu prisipažino. Kadangi byloje yra įrodyta, kad jis tikrai kelio viduryje, prieš įvažiuojant į automagistralę, sustojo ir stovėjo, todėl jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.10p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹str. 4d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį įstatymas numato griežtą atsakomybę. ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda (transporto priemonės konfiskavimas) yra aprašyta kaip privaloma. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² str., daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su transporto priemonės konfiskavimu. Už pažeidimą, numatytą APKT 124¹ str. 4 d. skirtina bauda sankcijos ribose. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 - 288 str., teismas

NUTARIA:

R. S. skirti:

pagal ATPK 130² str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams su transporto priemonės - automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto R. S. vardu, konfiskavimu;

pagal ATPK 124¹ str. 4 d. 200 Lt( du šimtus litų ) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti, apėmimo būdu ir galutinai R. S. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams su transporto priemonės - automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto R. S. vardu, konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Žukauskas