Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 13 d. paduotu ieškovių akcinės bendrovės „BMGS“ ir LNK Industries AS kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo, prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo panaikinimo. Byloje skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalis, kuria panaikintas AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2024 m. birželio 14 d. sprendimas „Pasiūlymų vertinimas ir Tilsta nustatymas“, ir priimtas naujas sprendimas – atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2024 m. birželio 14 d. sprendimą „Pasiūlymų vertinimas ir Tilsta nustatymas“; o kita Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad trečiasis asmuo UAB „Tilsta“ tarptautiniame viešajame pirkime dėl „Objekto „KVJU krantinių Nr. 149, Nr. 150, Nr. 151 dalies rekonstravimo (duomenys neskelbtini) projektas“ statybos darbų ir akvatorijos gilinimo I etapo darbų pirkimas“ pateikė melagingą informaciją, palikta nepakeista. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 64 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintus reikalavimus bei pažeidė ekonominio naudingumo kriterijus, proporcingumo ir skaidrumo principus (PĮ 29 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai trečiajam asmeniui suteikė ekonominio naudingumo balus už statybos darbų vadovo patirtį. Nors ekonominio naudingumo kriterijuje nėra įtvirtinta, kokios konkrečiai darbų srities patirtį statybos darbų vadovas turi būti įgijęs, tačiau visgi ekonominio naudingumo kriterijaus turinys turi būti aiškinamas tik tokiu būdu, kad pirkimo dalyviams būtų skiriami balai už statybos darbų vadovo įgytą patirtį, kuri turi reikšmingos įtakos numatomai sudaryti pirkimo sutarčiai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ekonominio naudingumo kriterijaus turinio aiškinimą atsižvelgiant į proporcingumo principą, nes byloje tiekėjams buvo skirti ekonominio naudingumo balai už patirtį, kuri yra neproporcinga pirkimo objektui. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas pirkimo dokumentuose nurodytą ekonominio naudingumo kriterijaus turinį, taip pat pažeidė ir skaidrumo principą, nes šį kriterijaus turinį aiškino priešingai nei nustatyta Pirkimo dokumentų reikalavimuose.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos praktikos dėl veiksmingos (efektyvios) tiekėjų teisių gynybos principo taikymo ir netinkamai aiškino ir taikė CPK 423² straipsnio 1 dalį dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiųjų organizacijų (subjektų) sprendimų peržiūros procedūros yra konstatuota, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiųjų organizacijų (subjektų) sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė tiekėjų efektyvios teisių gynybos principą ir atėmė galimybę apginti pažeistas teises, nes ieškovės negalėjo remtis duomenimis apie trečiojo asmens pasiūlymą, kurie buvo išreikalauti iš atsakovo tik bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu; ieškovės negali ginčyti atsakovo trečiajam asmeniui suteikto įvertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijų reikalavimus, nes neginčijo tarpinio atsakovo sprendimo dėl trečiajam asmeniui suteiktų ekonominio naudingumo balų, nors pareiškė pretenziją ir ginčijo atsakovo sprendimą dėl galutinio trečiojo asmens įvertinimo ir jam suteiktų ekonominio naudingumo balų, kai trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu. Pagal kasacinio teismo praktiką ginčo nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujai informacijai, ginčą nagrinėjantis teismas privalo priimti vieną iš dviejų sprendimų: dėl koncentruotumo ir ekonomiškumo peržiūros procedūrą tęsti teismo procese arba ginčo šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kur jos iš naujo apsibrėžtų savo ginčo ribas pagal naujai paaiškėjusią informaciją. Nepaisant to, kad papildomi duomenys apie trečiojo asmens pasiūlymą buvo išreikalauti tik teisme, apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, ieškovių rėmimąsi šiais dokumentais kvalifikavo kaip netinkamą ir ne laiku atsakovo priimtų sprendimų ginčijimą vien dėl to, kad ieškovės, remdamosios viešai prieinamais duomenimis, galėjo įtarti, jog trečiojo asmens pasiūlymo duomenys, kurių atsakovas nesuteikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme metu, patvirtins trečiojo asmens pasiūlymo netinkamą vertinimą. Be to, pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Ieškovės ginčijo galutinį 2024 m. birželio 14 d. atsakovo priimtą sprendimą dėl ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo, jos negalėjo ginčyti 2024 m. birželio 4 d. tarpinio atsakovo sprendimo, nes neturėjo teisinio suinteresuotumo tą daryti. Be to, ieškovės nežinojo, ar tarpinio atsakovo sprendimas pažeidžia ieškovių teises. Ieškovės taip pat neturėjo teisės reikalauti atsakovo supažindinti ieškovių su „tiekėjo II“ pasiūlymu, nes pagal PĮ 68 straipsnio 3 dalį tiekėjai gali būti supažindinti tik su laimėtojo pasiūlymu. Be to, atsakovui priėmus tarpinį sprendimą, laimėtojas dar nebuvo nustatytas.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami griežtai atsižvelgiant į viešojo pirkimo dokumentuose numatytus reikalavimus, netinkamai taikė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Pirkimo vykdytojai turi teisę konkretaus viešojo pirkimo sąlygose numatyti savo teisės rinkti duomenis už tiekėjus apie jų pasiūlymo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir pašalinimo pagrindams apimtį. Teisė perkančiajai organizacijai savo iniciatyva rinkti duomenis gali būti nustatyta atsižvelgiant ir į viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios institucijos priimtas rekomendacijas. Tačiau perkančiajai organizacijai jau paskelbus konkretaus viešojo pirkimo sąlygas, ieškovių vertinimu, viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios institucijos metodine medžiaga negali būti remiamasi siekiant pagrįsti nukrypimą ar prieštaravimą paskelbto viešojo pirkimo sąlygoms. Pagal teismų praktiką pirkimo vykdytojai tiekėjų pasiūlymus privalo vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirkimo sąlygų (Pirkimo dokumentų 3.1.1 punkto) ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 50 straipsnio 7 dalies taikymo šiam ginčui ir sprendimą grindė išskirtinai remdamiesi VPT rekomendacijomis, netinkamai aiškino ir taikė imperatyviąsias VPĮ 45 straipsnio nuostatas dėl bendrųjų pasiūlymo vertinimo principų, PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, nukrypo nuo šias teisės normas aiškinančios teismų praktikos ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Sprendžiant dėl trečiojo asmens pateiktos objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos subjektyviojo momento, buvo pažeisti CPK 176, 185 straipsniai dėl įrodymų vertinimo, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, pažeistas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje pirkimų vykdytojams įtvirtintas imperatyvas užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, skaidrumo principų. Ieškovių teigimu, jos nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai išklausytos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškovės apeliaciniame skunde kėlė visų ieškinio pagrindinių argumentų neišnagrinėjimo klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir nepateikė jokių motyvų dėl to. Ieškovės į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad trečiojo asmens pateikta informacija tiek apie trijų iš šešių sutarčių tinkamą įvykdymą, tiek apie savo jėgomis atliktų darbų verčių ir faktiškai atliktų darbų verčių skirtumą neatitinka tikrovės, tačiau bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl šių ypač svarbių bylai aplinkybių. Teismai, nenagrinėję vienų iš pagrindinių bylos klausimų – ar trečiojo asmens pateikta informacija pagal kitas dvi jo deklaruotas kaip neva tinkamai įvykdytas sutartis atitinka tikrovę ar ne, taip pat ar egzistuoja subjektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas atsižvelgiant į tas aplinkybes, kurias ieškinyje nurodė ir apeliaciniame skunde pakartojo ieškovės – neatskleidė šios bylos dalies esmės. Be to, teismams tinkamai neišanalizavus pirmiau nurodytų esminių su trečiojo asmens pateiktos informacijos apie vykdytas sutartis ir šios informacijos kvalifikavimu susijusių argumentų, buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios CPK 176, 185 straipsnių nuostatos, taip pat nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti rimtą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas faktiškai atitinka atrankos kriterijus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nespręstinas klausimas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti akcinei bendrovei „BMGS“ Klaipėdos filialui (j. a. k. 111879294) 2025 m. sausio 13 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 10182 sumokėtą 5549 (penkių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt devynių) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.